-
„Kauno švara“ nuplovė Šančių protesto pėdsakus 56
Prieš pat Velykas šančiškiai surengė protesto akciją ir pavadino ją „Didžiojo penktadienio rauda“. Jos metu ant Laisvės alėjos grindinio, visai po Kauno miesto savivaldybės langais, bendruomenės nariai išpaišė daugiau nei 160 juodų kryžių. Kaip teigė patys protesto akcijos organizatoriai, būtent tiek medžių būtų iškirsta, jei prieštaringai vertinamas Nemuno krantinės gatvės projektas būtų įgyvendintas.
Tačiau protesto žymės ilgai miesto centre neužsibuvo. Internautai apie 15 val. socialiniuose tinkluose pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti, kad miesto tvarka besirūpinančios „Kauno švaros“ darbininkai visus juodus kryžius nuo granito plokščių nuplovė vandeniu.
„Taip stengiasi nuslėpti informaciją, jog tiesiant miestiečių nepageidaujamą gatvę ketinama iškirsti 160 medžių Nemuno krantinės skvere?“ – svarstė nuotraukomis pasidalijęs Lukas T.
Kiti šančiškiai tikino, kad protestas, matyt, bus suerzinęs savivaldybės atstovus, dėl to ir buvo paprašyta visus kryžius nuo grindinio nuplauti.
„Kauno diena“ primena, kad miesto savivaldybė ketina Nemuno krantinėje tiesti dviejų eismo juostų gatvę, platinti šaligatvį ir dviračių taką. Savivaldybės atstovai aiškina, kad taip bus patogiau pasiekti upę, daugiabučių gyventojams nebereikės į namus važiuoti dulkėtu žvyrkeliu. Visai neseniai buvo pristatytas pakoreguotas projektas. Jame atsisakyta tiesti gavę palei visą krantinę. Dabar siūloma išasfaltuoti atkarpą nuo A. Juozapavičiaus prospekto iki Kranto 11-osios gatvės.
Tačiau Šančių bendruomenė toliau įsitikinusi, kad tokio projekto žmonėms nereikia, nes esą gražią gamtos pakrantę pakeistų asfaltas, padidėtų triukšmas, tarša, tai turėtų neigiamą įtaką Nemuno krantinėje apsigyvenusiems ar žiemojantiems paukščiams. Šančiškiai laikosi pozicijos, kad gatvės turėtų būti tiesiamos ten, kur žmonės jos pageidauja, o ne ten, kur jos nereikia.
-
Profesorius: miestas turi būti atsisukęs į upę veidu, o ne sklypų galais ar sandėliukais 46
Pokyčiai – būtini
„Užpernai ir pernai, kuomet vyko aštrios diskusijos ir protesto renginiai, nukreipti prieš Nemuno krantinės Šančiuose sutvarkymo projekto detalizavimą ir paruošimą realizacijai, laikiausi neutralios pozicijos, viešai nepalaikiau nė vienos pusės. Tai buvo nelengva, nes ir viena, ir kita pusė, žinodami, kad esu nuoširdus Šančių patriotas, per gyvenimą sukaupęs nemažą profesionalaus urbanisto patirtį, labai laukė mano nuomonės. O ją – tvirtai susiformavusią, turėjau iš karto, bet nenorėjau nors kiek nusverti argumentų lėkštelės, daryti įtakos besiklostančiai nuostatai.
Dabar, kai viešai, oficialiai, išsamiai, kartu su patrauklia vizualizacija paskelbta galutinė minėto projekto medžiaga, nematau pagrindo toliau slėpti savyje nė kiek nesusvyravusios nuomonės“, – kalbėjo nuo vaikystės Žemuosius Šančius puikiai pažįstantis ir vis dar į juos sugrįžtantis J. Vanagas.
Jurgis Vanagas/Kauno m. savivaldybės nuotr.
Buvusio ilgamečio šančiškio įsitikinimu, yra bent kelios priežastys, kodėl Kranto alėjos prieigose turėtų padvelkti permainų vėjai.
„Miestas turi būti atsisukęs į upę veidu, o ne sklypų galais, sandėliukais ar tualetais. Didmiesčiu tekančios upės pakrantė, jos suplanavimas, užstatymas ir architektūra, ne tik centre, bet ir visu perimetru, vaizdžiai tariant, negali priminti „apspurusio rankogalio“.
Čia yra būtinas teritorijos apkantavimas, įrengiant kelią su suplanuota žaliąja priekrantės teritorija, erdviomis pėsčiųjų ir dviračių trasomis, važiuojamosios dalies praplėtimu automobiliams parkuoti, poilsio aikštelėms, taip pat saugioms perėjoms iš gyvenamosios zonos iki akvatorijos“, – planuojamus pokyčius Nemuno krantinėje komentavo prof. habil. dr. J. Vanagas.
Reikalingas geresnis susisiekimas
Architektūros kritiko teigimu, atsižvelgiant į sparčiai besiplečiančią teritoriją, numatyti pokyčiai ženkliai pagerintų susisiekimą, mat dabar ne vieną kilometrą besitęsiantis žvyrkelis kelia akivaizdžių nepatogumų. Ypač vietos gyventojams.
Šiuolaikiniame pasaulyje tokie pokyčiai yra daromi.
„Urbanistine, gatvių tinklo prasme, tokia didelė teritorija negali būti pasiekiama vienintele esama gatve – A. Juozapavičiaus prospektu. Jai yra būtinas ne tik funkcinis „dubleris“, bet kartu su juo ir neišvengiamai ryški miesto masyvo išvažiuojamoji trasa“, – pridėjo patyręs architektas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.
Tačiau J. Vanagas pabrėžė, kad numatytas atnaujintas kelias turi užtikrinti maksimalų saugumą, įrengiant iškiliąsias pėsčiųjų perėjas, greitį ribojančius ženklus bei kitas priemones. Projektuotojai būtent tai yra numatę atnaujintuose projektiniuose pasiūlymuose – iki menkiausių smulkmenų sutvarkytą nemagistralinę D kategorijos, 5,5 m pločio gatvelę, kuria galės važiuoti tik specialusis transportas ir lengvieji automobiliai.
„Jeigu įmanoma intensyviausiose eismo vietose maksimalų saugumą užtikrinti įrengiant iškiliąsias perėjas, greitį ribojančius kalnelius ar ženklus, taip pat gerą apšvietimą, potenciali problema bus išspręsta. Šiuolaikiniame pasaulyje tokie pokyčiai yra daromi. Pateikta Nemuno krantinės sutvarkymo projekto medžiaga, mano nuomone, atitinka svarbiausius tokių miesto dalių suplanavimo reikalavimus“, – neabejojo prof. J. Vanagas.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Nuotolinis pristatymas kauniečiams
Savo viešą kreipimąsi vietos gyventojams ir Kauno miesto savivaldybei atsiuntęs kaunietis nusiteikęs savo nuomonę pristatyti ir viešai. Kovo 23 d. 17 val. vyks pristatymas gyventojams, kuriame kauniečiai tiesiogiai internetu galės detaliau susipažinti su projektiniais pasiūlymais, išgirsti atsakymus į visus rūpimus klausimus bei pareikšti savo nuomonę.
Pagal projektuotojų atliktas naujausias korekcijas, įvertinus šančiškių išreikštus norus bei argumentus, Kranto alėjoje vietoje dulkėto žvyrkelio nusidriektų 1673 metrų tvarkingas ir saugus kelias. Greta jo – daugiau žalumos. Taip pat numatyta įrengti papildomų vietų automobiliams, lauko treniruoklių bei vaikų žaidimo aikšteles. Taip pat suplanuoti praplatinti ir tarpusavyje atskirti pėsčiųjų bei dviračių takai, patogūs pandusai judėjimo negalią turintiems žmonėms ir mamoms su vežimėliais. Įgyvendinant projektą, dalį daugiabučių gyventojų pasieks centralizuotas šildymas.
Nemuno krantinės gatvė Kauno miesto bendrajame plane buvo numatyta dar 1929 metais ir išlikusi iki šių dienų. Tiesa, suprojektuota jos atkarpa nuo A. Juozapavičiaus prospekto pasieks Kranto 11-ąją g. ir ties ja užsibaigs.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Šalyje tęsiantis karantinui ir vadovaujantis Aplinkos ministerijos rekomendacija, viešinimo procedūra numatyta pasitelkiant internetinę vaizdo transliaciją. Dalyvių prisijungimas: bit.ly/RegistracijaGyventojams (nuoroda aktyvuosis likus valandai iki renginio).
Gyventojai susipažinti su parengtais projektiniais pasiūlymais gali ir Kauno miesto savivaldybės svetainėje: bit.ly/NemunoKrantine.
-
Šančiškiai rankų sudėti nežada – kviečia burtis ir kitas bendruomenes 28
Joje Kauno bendruomenės, minėdamos Pilietinio pasipriešinimo dieną, išreikš savo nepritarimą nekontroliuojamai miesto plėtrai.
Akciją organizuojančių Žemųjų Šančių ir Kauno Centro bendruomenių atstovai teigia, jog „daugelį Kauno rajonų pastaruoju metu palietė nauja nepagrįstų statybos projektų banga. Tai ypač pajuto Žemieji Šančiai, kuriuose, nepaisant bendrojo plano nuorodų išsaugoti Kauno funkcinį simbolį – Žemųjų Šančių Krantų gatvelių urbanistinę struktūrą bei parengti urbanistinį-architektūrinį idėjinį šio rajono projektą, ėmė dygti su visuomene nesuderinti nauji fragmentuoti rajono užstatymo planai“.
Pasak organizatorių, dabartinis miestų augimo tempas pasaulyje neturi precedento žmogaus istorijoje. 20 amžiuje miesto gyventojų skaičius padidėjo 400 proc. Pirmąjį 21 amžiaus dešimtmetį daugiau nei 50 proc. pasaulio gyventojų gyveno miesto teritorijoje. Prognozuojama, kad urbanizacijos tempas dar labiau augs.
„Greita urbanizacija kelia didžiulius iššūkius miestams ir jų bendruomenėms. Todėl suprasdami mūsų visų atsakomybę už dabartinių ir būsimų piliečių kokybišką, sveiką gyvenimą ir darnią miestų plėtrą, kviečiame Kauno miesto bendruomenes burtis ir aktyviai įsitraukti į savo miesto planavimo, įgyvendinimo ir priežiūros procesus. Reikalausime bendradarbiavimo su miesto politikais ir administracija, kuriant tvarų, išmanų, įtraukų bei atsakingą Kauno miestą Europos Sąjungos sudėtyje“, – teigiama iniciatorių pranešime.
Akcijos metu Kauno miesto sode numatoma simboliškai pasirašyti Darnaus bendruomenių miesto įgyvendinimo deklaraciją, kurioje įvardinti pagrindiniai bendruomenės įtraukimo į urbanistinę plėtrą principai.
