Diplomatiniai šaltiniai naujienų agentūrai AFP sakė, kad pareigūnų vardai bus antradienį paskelbti ES oficialiajame leidinyje, Bendrijos valstybių ambasadoriams patvirtinus Briuselio parengtą sąrašą.

Du šaltiniai, nepanorę viešinti savo vardų, sakė, kad sankcijos bus taikomos Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui, Rusijos tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastrykinui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui ir Nacionalinės gvardijos direktoriui Viktorui Zolotovui.

Šie keturi asmenys bus pirmieji, kuriems suvaržymai bus įvesti pagal ES naująjį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, įsigaliojusį pernai gruodį. Jiems bus uždrausta atvykti į ES, o Bendrijos jurisdikcijoje esantis šių asmenų turtas bus įšaldytas.

44 metų A. Navalnas buvo suimtas sausį, vos grįžęs į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, anot opozicionieriaus, įvykdytą Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu. Tačiau Kremlius neigia kaip nors susijęs su tuo incidentu.

Žinomiausio V. Putino oponento sulaikymas ir praeitą mėnesį skirtas įkalinimas už ankstesnės lygtinės bausmės sąlygų pažeidimus išprovokavo daugelyje Rusijos miestų dideles demonstracijas, per kurias į gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų. Vakarų šalys reikalavo, kad A. Navalnas būtų paleistas, o šiuos raginimus dabar papildys ES sankcijos.

Praeitą savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerija atmetė sprendimą paskelbti sankcijas ir sakė, kad šios priemonės grindžiamos „pritemptais“ argumentais, taip pat kaltino Briuselį pataikaujant „antirusiškiems stereotipams“.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruška pirmadienį sakė, kad Maskva į ES sankcijas atsakys, bet detalių nepateikė.

„Tai mums ne staigmena. Europos Sąjunga toliau eina visiškai neteisėtu keliu, kuris yra absoliutus akligatvis“, – naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė viceministras.

Minimas turbinas Rusijai pagamino vokiečių gigantė „Siemens“, bet vėliau partnerė Rusijoje jas nusiuntė į Krymą, kurį Rusija nuo Ukrainos atplėšė 2014 metais.

JAV nesiėmė jokių veiksmų prieš Miunchene įsikūrusią „Siemens“, kuri sako nežinojusi, kad įranga bus nusiųsta kitur ir bandė kelti bylą Rusijos valstybinei energetikos kompanijai dėl kontrakto sąlygų pažeidimo.

Į JAV sankcijų sąrašą pateko Rusijos energetikos viceministras Andrejus Čerezovas ir dar du aukšto rango pareigūnai: Energetikos ministerijos Operatyvinės kontrolės departamento vadovas Jevgenijus Grabčiakas ir bendrovės „Technopromeksport“ vadovas Sergejus Toporas-Gilka.

Iš energetikos bendrovių sankcijų sąraše yra AB „Technopromexport“ ir AB „Power Machines“ (Silovyje mašiny).

JAV sankcijų sąraše yra ir transporto bei logistikos bendrovė „Instar Logistics“, kuri atsakinga už „Siemens“ dujų turbinų gabenimą iš Roterdamo į Maskvą.

Anksčiau skelbta, kad pernai gruodį Maskvos teismas atmetė firmos „Siemens“ skundą prieš bendrovės „Rostec“ antrines įmones dėl neteisėto jos gamybos dujų turbinos perkėlimo į Krymą.

„Siemens“ reikalavo grąžinti keturias turbinas, kurios buvo skirtos visai kitam projektui, tačiau buvo perkeltos į Krymą, ir pripažinti sandorį neįvykusiu. Bendrovė mano, kad buvo apgauta.

Dėl šio atvejo Europos Sąjunga (ES) pritaikė sankcijas trims Rusijos piliečiams ir trims šalies įmonėms. Trys asmenys – tai du Rusijos valdžios pareigūnai ir vienas aukšto rango asmuo, susijęs su viena iš įsivėlusių kompanijų. Nuspręsta įšaldyti šių asmenų turtą ir uždrausti jiems atvykti į ES.

Minėti trys asmenys ir trys bendrovės buvo įtrauktos į „juodąjį“ sąrašą, kuris buvo sudarytas įvedant Rusijai sankcijas dėl Ukrainos teritorinio integralumo, suvereniteto ir nepriklausomybės pažeidimo.

ES nepripažįsta neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos, kurią įvykdė Rusijos Federacija. Dėl to yra uždrausta infrastruktūros projektams Kryme ir Sevastopolyje tiekti įrangą, taip pat ir dujų turbinas, kadangi nepriklausomas elektros tinklas Kryme ir Sevastopolyje dar labiau atskiria juos nuo Ukrainos.

Liepą kilo tarptautinis skandalas, konglomeratui „Siemens“ pareiškus, jog jo gamybos dujų turbinos nelegaliai, pažeidžiant Vakarų sankcijas, buvo transportuotos į Krymą. Dėl to „Siemens“ kreipėsi į Maskvos arbitražą. Ši istorija atsidūrė Vokietijos valdžios institucijų ir Europos Komisijos dėmesio centre.

ES sankcijas Rusijai įvedė 2014 metų kovą, jos galioja iki šių metų rugsėjo 15 d.