Išplatintame komentare nurodoma, kad Š. Matijošaitis reaguoja į kilusius gandus dėl nekilnojamojo įsigijimo.

„Nekilnojamąjį turtą perku savo uždirbtais pinigais, į nekilnojamąjį turtą investuoju pastoviai ir jau gana seniai Kaune ir visoje Lietuvoje.

Visą NT įsigyju asmeniškai pats su žmona. Neturiu ko slėpti ir niekada nebandžiau to daryti – viskas matoma registruose, viešai prieinama kiekvienam. Taigi ir mano turimi sklypai – kiekvienas be išimties – įsigyti teisėtai.

Taip pat aš, kaip „Kauno Saulėtekis“ generalinis direktorius, galiu patvirtinti, kad įmonės lėšomis darbai nebuvo vykdomi „Kačiūniškės“ dvare, visi darbai buvo atliekami privačiomis lėšomis“, – teigiame viešame komentare.

Trečiadienį STT pranešė iš viso nagrinėjusi 2,9 tūkst. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo Kaune 2016–2022 metais.

Nekilnojamąjį turtą perku savo uždirbtais pinigais, į nekilnojamąjį turtą investuoju pastoviai ir jau gana seniai.

„Stambiausia yra grupė, kur 99 sklypus sutelkė fizinis asmuo: per savo sutuoktinį, susijusius juridinius asmenis. Kitos grupės yra mažesnės, tačiau viena iš jų – antra pagal dydį – yra susijusi su viešais asmenimis Kauno mieste, todėl šį atvejį sau leidome panagrinėti atidžiau“, – sakė STT atstovė Rūta Kaziliūnaitė.

Anot jos, analizės tikslas buvo ne įvertinti sprendimų priėmimo teisėtumą, o „išskirti tam tikras tendencijas“.

STT duomenimis, su Š. Matijošaičiu susiję asmenys 2017–2022 metais įsigijo 37 žemės sklypus, į kuriuos prieš tai buvo atkurta nuosavybės teisė.

Tarnybos direktoriaus pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad 24 iš jų buvo įsigyti iš asmenų, kuriems atstovavo su Š. Matijošaičiu darbo santykiais susijęs žmogus.

STT atstovė teigė pačių sklypų perdavimo schemų pakomentuoti dar negalinti, nes dėl jų vykdoma atskira analizė.

STT direktoriaus pavaduotojos Rūtos Kaziliūnaitės teigimu, minėta grupė susijusi su V. Matijošaičio sūnumi, miesto tarybos nariu Šarūnu Matijošaičiu.

„Stambiausia yra grupė, kur 99 sklypus sutelkė fizinis asmuo: per savo sutuoktinį, susijusius juridinius asmenis. Kitos grupės yra mažesnės, tačiau viena iš jų – antra pagal dydį – yra susijusi su viešais asmenimis Kauno mieste, todėl šį atvejį sau leidome panagrinėti atidžiau“, – sakė STT atstovė.

Tarnyba, pasak jos, iš viso nagrinėjo 2,9 tūkst. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo Kaune 2016–2022 metais.

R. Kaziliūnaitės teigimu, analizės tikslas buvo ne įvertinti sprendimų priėmimo teisėtumą, o „išskirti tam tikras tendencijas“.

STT duomenimis, su Š. Matijošaičiu susiję asmenys 2017–2022 metais įsigijo 37 žemės sklypus, į kuriuos prieš tai buvo atkurta nuosavybės teisė.

Šarūnas Matijošaitis (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)

Tarnybos direktoriaus pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad 24 iš jų buvo įsigyti iš asmenų, kuriems atstovavo su Š. Matijošaičiu darbo santykiais susijęs žmogus.

Stambiausia yra grupė, kur 99 sklypus sutelkė fizinis asmuo: per savo sutuoktinį, susijusius juridinius asmenis.

„Didžioji dalis šių asmenų grupės rankose sutelktų sklypų yra įgyti 2019–2020 metais“, – sakė R. Kaziliūnaitė, pabrėžusi, kad Š. Matijošaitis būtent nuo 2019 metų yra Kauno miesto tarybos narys.

„Taip pat įdomu tai, kad dėl yra labai greitai priimami sprendimai ir gana greitai jie yra perduodami galutiniam valdytojui“, – sakė ji.

STT atstovė teigė pačių sklypų perdavimo schemų pakomentuoti dar negalinti, nes dėl jų vykdoma atskira analizė.

Praėjusį mėnesį LRT pranešė, kad naudodamasis neskaidria schema Š. Matijošaitis už mažesnę nei rinkos kainą įgijo 2,5 mln. eurų vertės žemės sklypų patraukliose Kauno vietose.

Anot LRT, per dvi V. Matijošaičio kadencijas Kauno mieste buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo Š. Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.

Asmenys, galintys atgauti žemę patraukliose Kauno vietose, sulaukdavo tarpininkų dėmesio. Šie pažadėdavo padėti susigrąžinti žemę su sąlyga, kad naujieji sklypai iškart bus parduoti nurodytiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą, bet didesnę nei valstybės mokama kompensacija.

Viena tokių tarpininkių – Š. ir V. Matijošaičių verslų interesams žemės klausimais atstovaujanti Simona Morkūnaitė-Ruibavičienė. Jai padedant pastaruosius septynerius metus mero sūnus ir jo aplinka supirkinėjo grąžinamus žemės sklypus.

Teisininkė teigė, jog dažniausiai žmonės patys ją susirasdavo, išgirdę iš pažįstamų apie sėkmingai grąžintą žemę. LRT duomenimis, ji atstovavo mažiausiai 13 asmenų, kurie turėjo teisę susigrąžinti žemę.

Po šios publikacijos Kauno prokuratūra kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT).

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus nurodymu NŽT pavesta įvertinti viešai pateiktą informaciją bei aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtu nuosavybės teisių atkūrimu į didelį kiekį žemės sklypų Kauno mieste.

Nustačius teisės aktų pažeidimus, NŽT įpareigota informuoti Kauno apygardos prokuratūrą.

NŽT Seimo komiteto posėdyje nurodė tebevykdantys tyrimus.

Tuo metu Kauno meras V. Matijošaitis LRT skelbiamą informaciją apie jo šeimos veiksmus perperkant gyventojų susigrąžintus sklypus vadina šmeižtu.

Anot LRT, šioje schemoje dalyvavo ne tik meras ir jo sūnus, šeimos verslų advokatė Simona Morkūnaitė-Ruibavičienė, bet ir savivaldybės darbuotojai, o įgytų sklypų aplinka ir reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus.

Anot LRT, per dvi V. Matijošaičio kadencijas Kauno mieste buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo Š. Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.

Teigiama, kad Kauno mieste grąžinamus sklypus už mažesnę nei rinkos kainą keli asmenys supirkinėja naudodami neskaidrią schemą. Joje dalyvavo tiek Kauno savivaldybė, tiek Š. ir V. Matijošaičių verslams atstovaujanti teisininkė, skelbia LRT.

Asmenys, galintys atgauti žemę patraukliose Kauno vietose, sulaukdavo tarpininkų dėmesio. Šie pažadėdavo padėti susigrąžinti žemę su sąlyga, kad naujieji sklypai iškart bus parduoti nurodytiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą, bet didesnę nei valstybės mokama kompensacija.

Viena tokių tarpininkių – Š. ir V. Matijošaičių verslų interesams žemės klausimais atstovaujanti S. Morkūnaitė-Ruibavičienė. Jai padedant pastaruosius septynerius metus mero sūnus ir jo aplinka supirkinėjo grąžinamus žemės sklypus.

Teisininkė teigė, jog dažniausiai žmonės patys ją susirasdavo, išgirdę iš pažįstamų apie sėkmingai grąžintą žemę. LRT duomenimis, ji atstovavo mažiausiai 13 asmenų, kurie turėjo teisę susigrąžinti žemę.

Naudodamasis tokia schema Š. Matijošaitis įgijo 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir komercinės paskirties sklypus aplink Islandijos plentą.

Registrų centro duomenimis, bendra šių sklypų vertė siekia per 2,5 mln. eurų, tačiau nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, reali jų vertė gerokai didesnė.

Prokuratūra kreipėsi į NŽT

Dėl galbūt neskaidrių žemės privatizavimo schemų Kauno prokuratūra ketvirtadienį kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT).

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus nurodymu NŽT pavesta įvertinti viešai pateiktą informaciją bei aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtu nuosavybės teisių atkūrimu į didelį kiekį žemės sklypų Kauno mieste.

Nustačius teisės aktų pažeidimus, NŽT įpareigota informuoti Kauno apygardos prokuratūrą.

STT: žemės sklypų grąžinimas Kaune figūruoja ir savivaldybės korupcijos tyrime

Galbūt neskaidrus žemės sklypų Kaune grąžinimas bei perleidimas figūruoja ir šiuo metu atliekamame Kauno savivaldybės administracijos korupcijos tyrime, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

STT tvirtina, kad ši situacija tarnybai „jau kuris laikas yra žinoma ir vertinama“.

„STT atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl įtariamos korupcijos Kauno miesto savivaldybės administracijoje, be kitų galimai nusikalstamų veikų, vertinamos ir žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimo ir perleidimo aplinkybės“, – BNS ketvirtadienį informavo tarnyba.

Pasak STT, dar 2019 metais nagrinėjant gautą pranešimą dėl žemės grąžinimo klausimų ir kitų aplinkybių, informacija buvo perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kuri pripažino, kad V. Matijošaitis ir D. Matijošaitis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

2020 metais nagrinėjant gautą pranešimą dėl Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonos mažinimo inicijavimo bei kitų aplinkybių, informacija dėl nuosavybės teise priklausiusių sklypų pardavimo buvo perduota prokuratūrai spręsti dėl viešojo intereso gynimo.

Tuomet, pasak STT, įvertinus surinktą informaciją ir rizikas, tarnyba nusprendė atlikti korupcijos rizikos analizę vertinant nuosavybių į žemės sklypus atkūrimą tiek Kauno savivaldybėje, tiek ir atitinkamus Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus sprendimus.

Tarnybos minimame korupcijos tyrime kovo pradžioje įtarimai buvo pareikšti tuometiniam savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui. Teisėsauga įtaria, kad jis paėmė 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.

Pasak teisėsaugos, tai didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.

„Mes matome, kad ne tik mums, bet visiems dideliems verslams, paskelbusiems, jog traukiasi iš Rusijos, realūs pasitraukimo darbai trunka ir truks ne vieną mėnesį“, – pranešime sakė Š. Matijošaitis.

„Vičiūnų grupė“ nuo kovo 7 dienos, kai ji pranešė stabdanti veiklą Rusijoje dėl jos invazijos į Ukrainą, teigia nutraukusi visas investicijas į gamybą Rusijoje, logistiką, prekybą, sustabdžiusi visas rėmimo ir rinkodaros kampanijas.

Be to, gamyklai Karaliaučiaus srityje nebeperkamos jokios žaliavos, o gamyba vyksta iš žaliavų, įsigytų dar iki karo Ukrainoje pradžios, tik tam, kad būtų atsiskaitoma su tiekėjais ir finansiniais partneriais Europoje, teigia bendrovė. 

„Dar iki Rusijos agresyvaus karo Ukrainoje pradžios užsakytos žaliavos, o tai yra bemaž 200 jūrinių konteinerių, apgręžtos ir į Rusiją neįvežtos“, – teigė Š. Matijošaitis.

Jis patvirtino, kad jokie produktai iš Rusijos į Europos Sąjungos šalis nebuvo ir nėra įvežami.

Dar iki Rusijos agresyvaus karo Ukrainoje pradžios užsakytos žaliavos, o tai yra bemaž 200 jūrinių konteinerių, apgręžtos ir į Rusiją neįvežtos.

Š. Matijošaitis informavo, kad tuo pačiu metu intensyviai vyksta derybos su potencialiais verslo Rusijoje pirkėjais.

„Vičiūnų grupė“ jau yra skelbusi, kad visa Lietuvoje ir kitose Europos šalyse klientams parduodama produkcija yra pagaminta Lietuvoje, Estijoje bei Ispanijoje. Šios gamyklos nenaudoja nei rusiškos, nei baltarusiškos kilmės žaliavų.

Grupės produkcija, gaminama Karaliaučiaus srityje, parduodama Rusijoje, kitose Rytų rinkose.

„Vičiūnų grupė“ taip pat valdo įmonę Ukrainoje, jos filialai tyra Kyjive, Charkive, Dnepropetrovske, Odesoje ir Ivano Frankivske.

Kovo 14 dieną pranešta, jog po artilerijos apšaudymo užsiliepsnojo ir visiškai sudegė „Vičiūnų grupės“ logistikos sandėlis, esantis Ukrainoje, Brovaruose, apie 15 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kyjivo.

Darbų gausa

Karaliaus Mindaugo prospekte ilgus metus stovėjęs nebaigtas statyti viešbutis "Respublika" griauti pradėtas 2016 m. Po maždaug pusantrų metų pradėjo kilti naujos komercinės patalpos, bet darbai buvo laikinai pristabdyti. Dabar nurodoma, kad verslo centre "Magnum" dėliojami paskutiniai akcentai.

"Projektas artėja prie finišo. Šiuo metu jau užbaigtas "Magnum" fasadas ir pagrindiniai vidaus įrengimo darbai. Teritorija aplink verslo centrą tvarkoma jau ne pirmą savaitę. Čia nebėra didžiojo krano ir daugumos kitos sunkiosios technikos, tvarkomas verslo centro kiemas, bendrosios erdvės ir aplinka, įrengiami takai bei aikštelės", – "Kauno dienai" pasakojo bendrovės "Vičiūnų grupė" vadovas Šarūnas Matijošaitis.

Projektas artėja prie finišo.

Objektą dar juosia kelios tvoros, teritorijoje išlikę darbininkų konteineriai. Tačiau toks vaizdas, kad artimiausiu metu jų neliks.

"Džiaugiamės, kad kartu su "Magnum" pagaliau užbaigiamas visas Kauno centro architektūrinis ansamblis tarp Laisvės alėjos, "Akropolio" ir "Žalgirio" arenos. Atverta istorinė, pro sklypą kadaise besidriekusi, Spaustuvininkų gatvelė, atsivers daugumos jau užmiršta Karmelitų gatvė. Autentiką derinant su modernumu, sovietinių statybų metu sunaikinta gatvė rekonstruota į pėsčiųjų bulvarą. Tad kartu su "Magnum" atsivers daug metų tarsi užkonservuota buvusi visapusė šios ypatingos Kauno vietos panorama", – apie atkurtus istorinius akcentus nurodė projekto vystytojai.

Statybų iššūkiai

Verslo centro statytojai pripažino, kad senosios "Respublikos" griaučiai kėlė nemažai iššūkių. Teko apsvarstyti ne vieną techninį sprendimą, kad saugiai būtų galima išardyti senąsias betonines konstrukcijas. Tačiau, pasak Š.Matijošaičio, dabartinis rezultatas tikrai džiuginantis.

"Akivaizdu, kad tai nebuvo paprastas biurų pastato projektas – pačiame miesto centre vyko techniškai itin sudėtingi tris dešimtmečius stūksojusio vaiduoklio griovimo darbai, vėliau vienu metu teko derinti griovimo ir statybos darbus. Iššūkių kėlė ir pati gamta bei už keliasdešimties metrų tekantis Nemunas, vis dėlto rangovai su jais susidorojo puikiai ir patenkino mūsų bei būsimų nuomininkų lūkesčius. Esminių planų korekcijų nebuvo – visas biurų ir komercines patalpas, taip pat pridėtinę vertę kuriančias erdves įrengėme, kaip planavome", – klausimą, ar nereikėjo vykdant darbus koreguoti statybos projekto, komentavo "Vičiūnų grupės" vadovas.

Planuoja atidaryti

Naujosiose komercinėse patalpose jau pradeda kurtis naujakuriai. Tikimasi, kad didžioji dalis erdvių užsipildys per keletą mėnesių.

"Magnum" funkcionuos kaip savotiškas miestas mieste.

"Derybos su potencialiais nuomininkais nebuvo sustojusios net ir per karantiną, pasirašytos naujos nuomos sutartys. 3 tūkst. kv. m ploto patalpose pirmame komplekso aukšte bus vykdoma įvairi komercinė veikla. Tiesą sakant, "Magnum" funkcionuos kaip savotiškas miestas mieste", – pažymėjo Š.Matijošaitis.

Jau yra aišku, kad, be "Luminor" banko, čia veiks grožio salonas, odontologijos klinika, restoranas "Lunch Up", telekomunikacijų bendrovė, kelionių biuras ir kitos įstaigos. "Kalbėdamiesi su potencialiais nuomininkais, matome, kad būtent ši kasdienių paslaugų įvairovė yra svarbus veiksnys renkantis biurą – greta reikalavimų paties komplekso kokybei ir strateginės verslo centro lokacijos. Tai leidžia taupyti brangų darbuotojų ir jų įmonių laiką. Planuojama, kad daugelis nuomininkų į "Magnum" įsikraustys jau birželį–liepą. Daugiau informacijos apie naujus nuomininkus pateiksime artimiausiu metu", – dar visų kortų, kokios įmonės įsikurs verslo centre, neatskleidė projekto šeimininkai.

Nors projekto vystytojai konkrečios datos, kada "Magnum" verslo centras atvers duris, nepasakė, tačiau sklinda informacija, kad kai kurie naujakuriai klientus naujose erdvėse priims jau šio mėnesio pabaigoje. Štai "Luminor" bankas savo klientams jau išsiuntinėjo pranešimus, kad jų "Magnum" verslo centre lauks nuo birželio 29 d. Tikimasi, kad artimiausiu metu paaiškės ir kitų įmonių atidarymo datos.

Po kelerių metų derybų ir pasiruošimo šią vasarą didžiausiam mažmeninės prekybos tinklui pasaulyje lietuvių bendrovė pradėjo tiekti lašišą bei upėtakius.

Prieš daugiau nei dešimtmetį pasiūliusi pirmuosius gaminius Amerikos žemyne, 2019-aisiais „Vičiūnų grupė“ pasiekė proveržį ir skaičiuoja per metus dvigubai išaugusį bendrą eksportą į Šiaurės Ameriką.

„Derybos su „Walmart“ buvo ilgos ir dalykiškos – derinome receptūras, produkcijos skonius, tvarkėme formalumus ir siuntėme ne vieną pavyzdį, kol šią vasarą „Vičiūnų“ produktai galiausiai buvo atplukdyti į Kanadą. Savaime suprantama, mums keliami aukščiausi „Walmart“ korporacijos kokybės ir serviso standartai, turime atitikti ir įprastai didelius Šiaurės Amerikos vartotojų lūkesčius“, – sakė „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis.

Pasak jo, kol kas nei produkcijos kiekiai, nei portfelis nėra labai dideli, bet tai ir nėra tikslas pradiniame etape.

„Ateinant į naują rinką ar tokio masto prekybos tinklą, gerai veikia verslo strategija, kai iš pradžių įsitvirtinama su keliais pirmaisiais produktais, kuriems pasiteisinus atveriamas kelias platesniam krepšeliui. Tikimės, kad ateinančiais metais tai leis įsitvirtinti Kanados „Walmart“ su platesniu produkcijos portfeliu, bet svarbiausia padės „Vičiūnų grupei“ patekti ir į JAV veikiantį „Walmart“ tinklą. Tai ta pati korporacija, panašūs ir vartotojų įpročiai, tad sykį prisitaikius prie tinklo reikalavimų, užsirekomendavus ir pasitikrinus, kaip produkcija mėgstama panašioje rinkoje, lengviau patekti ir į kaimyninėje šalyje veikiančius to paties tinklo prekybos centrus“.

„Walmart“ – didžiausia kompanija pasaulyje, kurios pajamos viršija 515 mlrd. dolerių, joje dirba 2,2 milijono darbuotojų. Visame pasaulyje tinklas valdo daugiau nei 11 tūkst. parduotuvių, o 90 proc. amerikiečių gyvena 10 mylių spinduliu nuo artimiausio „Walmart“ prekybos centro.

Tiesa, kitose JAV veikiančiose parduotuvėse bei restoranuose Lietuvos įmonė savo produkciją siūlo jau 11 metų. „Vičiūnų“ lašišos, silkės, skumbrės ar surimio galima įsigyti Los Andžele, Majamyje, Čikagoje, Niujorke ir kitur. Pastaruosius kelerius metus įmonės eksportas į Šiaurės Ameriką kasmet auga 20-30 proc. Tuo tarpu šiais metais bendrovė stebi proveržį – už Atlanto parduoda jau dvigubai daugiau nei 2018-aisiais – per pirmus septynis 2019-ųjų mėnesius ten realizuota beveik 480 tonų lietuvių kompanijos produkcijos.

Šį rudenį įmonių grupė taip pat ketina užbaigti visas procedūras ir pradėti prekybą kitame JAV veikiančiame viename didžiausių pasaulio prekybos tinklų.

Pasak Š. Matijošaičio, įmonės produkciją noriai priima visi didieji pasaulio prekybos tinklai. Tai palengvina dviejų dešimtmečių darbo tarptautinėje rinkoje patirtis, išskirtinis dėmesys maisto saugos ir kokybės kultūrai grupės fabrikuose, šimtai kasmet sukuriamų naujų žuvies bei kitų maisto produktų.

„Žinoma, padeda ir gamybos apimtys bei lankstumas su partneriais. „Vičiūnai“ ne tik antri didžiausi surimio produktų gamintojai pasaulyje, bet ir vieni visos žuvies produktų rinkos lyderių Europoje. Tai svarbu dirbant su tokiais žaidėjais, kuriems būtina ne tik išskirtinė kokybė, bet ir dideli kiekiai“, – teigė Š. Matijošaitis.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, greta planuojamos gatvės  statyti daugiabučius rengiasi buvęs mero patarėjas Antanas Etneris, jis – tarybos nario Šarūno Matijošaičio verslo partneris.

LRT teigimu, pernai įsteigta bendrovė „Plėtros fondas“ įsigijo buvusį Kauno sporto maniežą su žeme šalia Šančių mokyklos. Kauno taryba vasarį leido įmonei statyti pastatus, nesilaikant teisės aktuose numatytų atstumų iki sklypo ribos, o dar po kelių mėnesių Kauno savivaldybė pakeitė sklypo bei pastato paskirtį – iš sporto į daugiabučių.

Š. Matijošaitis

„Plėtros fondo“ vienas steigėjų A. Etneris Kauno tarybai svarstant šį klausimą buvo V. Matijošaičio patarėjas, teigia LRT.

Savivaldybės atstovai teigia, kad ši gatvė miesto bendrajame plane numatyta dar tarpukariu, o dabar augančiam rajonui reikia daugiau infrastruktūros.

A. Etneris sako į naujosios gatvės projektą nesigilinęs, tačiau, jo manymu, sutvarkyta teritorija geriau nei apleista, visi pokyčiai pristatyti bendruomenei susirinkimo metu.

Anot LRT, A. Etneris, Š. Matijošaičis ir keli kiti susiję verslininkai dalyvauja ir kituose statybų projektuose Kaune.

Gegužės 7–9 dienomis Briuselyje vykstantis svarbiausias metų renginys sukviečia daugelį žuvies pramonės kompanijų iš visų žemynų. Pernai jame dalyvavo 29 100 tiekėjų, prekybos tinklų, restoranų atstovų bei sektoriaus ekspertų iš 152 pasaulio valstybių. „Brussels Expo“ ekspozicijų erdvėje stendus trims dienoms išstatė 1 940 kompanijų iš 78 pasaulio šalių.

„27 kartą vykstančio renginio akcentu tradiciškai tampa pirmąjį vakarą čia rengiami prestižiniai geriausių produktų rinkimai – „Seafood Excellence Global“. Jų metu apdovanojami aukščiausia kokybe, inovatyviais sprendimais, vartotojo patirtimi ar maistinėmis savybėmis per metus labiausiai išsiskyrę produktai“, – Briuselyje kalbėjo „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis.

Rinkimuose kasmet dalyvauja visos didžiosios pasaulio gamintojos, ištisus mėnesius specialiai šiam konkursui kuriančios naujus gaminius. Šiais metais iš šimtų paraiškų į finalą pateko 37 produktai iš 12 valstybių, tarp jų – ir 3 iš 4 „Viči“ nominuotų gaminių. Vienas iš jų – valgyti paruošti „Wok“ makaronai iš surimio pelnė pagrindinį metų apdovanojimą – kaip geriausias mažmenos vartotojams skirtas produktas. Tas pats gaminys pripažintas ir metų inovacija.

„Laimėję svarbiausiuose industrijos rinkimuose esame ir anksčiau, tačiau niekada nebuvome gavę paties pagrindinio metų apdovanojimo ar triumfavę 3 kartus iš eilės. Tai svarbu ne tik mums, kaip įmonei, bet ir todėl, kad Lietuva įsitvirtino tarp tokių gilias tradicijas turinčių jūrinių valstybių kaip Norvegija, Jungtinė Karalystė, JAV, Prancūzija, Malaizija ir kitos. Esame ne tik vienintelė konkurse kada nors laimėjusi Baltijos, bet, ko gero, ir visos Vidurio ir Rytų Europos valstybė“, – sakė Šarūnas Matijošaitis.

Iki šiol laimėti 3 metus iš eilės buvo pavykę tik Norvegijos žuvies industrijos gigantei „Marine Harvest“, tačiau net ir jai nepavyko šio pasirodymo užbaigti dvigubu triumfu, pelnyti ir pagrindinį metų prizą.

„Seafood Excellence“ laimėtojus 2 pagrindinėse ir 4 specialiosiose kategorijose renka tarptautinė tiekėjų, prekybos tinklų, maisto gamybos ir kitų žuvies bei jūros gėrybių industrijos ekspertų komisija. Pagrindinėse kategorijose paskelbiamas geriausias mažmeninės prekybos ir viešbučių-kavinių-restoranų sektoriaus gaminys, kitais apdovanojimais įvertinami inovatyviausias, patogiausias, sveikiausias gaminys bei geriausia pakuotė.

Naujuoju Kauno mero išrinktas Visvaldas Matijošaitis vadovavimą „Vičiūnų“ įmonių grupei nusprendė perduoti sūnui Šarūnui Matijošaičiui.

Pats V. Matijošatis pasitraukia iš „Vičiūnų grupės“ ir visų susijusių įmonių vadovo pareigų. Turimos verslo bendrovių akcijos lieka V. Matijošaičio nuosavybė, pranešė „Vičiūnų“ įmonių grupė.

34 metų Š. Matijošaitis „Vičiūnų“ įmonių grupėje pradėjo dirbti 2001 m., darbo patirtį pradėjo kaupti nuo vadybininko pareigų. Šiuo metu jis vadovauja trims verslo grupės įmonėms.

„Iš verslo išeinu ir pareigas perduodu ramia širdimi, nes žinau, kad sūnus jau yra pasirengęs naujai veiklai ir iššūkiams. Jis yra aktyvus, imlus, daug patirties turintis žmogus. Aš ilgai ir nuosekliai jį tam rengiau – net ir neišrinktas meru pareigas Šarūnui būčiau perdavęs po poros metų“, – teigė V. Matijošaitis.

„Vičiūnų grupės“ vadovu tampantis Š. Matijošaitis KTU yra įgijęs Ekonomikos ir vadybos bakalauro bei verslo vadybos magistro laipsnius.

„Pradėjęs nuo paprasto įmonės vadybininko verslo valdymo ir vadovavimo patirtį kaupiau augdamas kartu su įmone. Visada mokiausi iš aukščiausio lygio vadovų. Žinoma, didžiausias mano mokytojas – tėtis. Mačiau iš labai arti, kaip jis priima verslo sprendimus, kokiomis vertybėmis vadovaujasi ir kokius tikslus kelia. Perimti vadovavimą tėvų sukurtame versle nėra lengva, nes tai labai įpareigoja. Kartu man šis verslas labai įdomus, matau daug naujų augimo galimybių“, – sakė naujas ‚Vičiūnų grupės“ valdybos pirmininkas Š. Matijošaitis.

Vadovauti „Vičiūnų grupei“ Š. Matijošaitis pradeda nuo balandžio 16 d.