G. Nausėda pabrėžė, kad Europos kaimynystėje kylant naujiems konfliktams svarbu išlaikyti tarptautinės bendruomenės dėmesį Ukrainai, o Lenkija ir Lietuva privalo telkti sąjungininkus bei partnerius, kad būtų išlaikytas paramos šiai šaliai greitis ir mastas, antradienį pranešė Prezidentūra.

„Lietuva ir Lenkija puikiai supranta Ukrainos pergalės prieš Rusiją svarbą. Tai – vienintelis kelias, siekiant taikos ir stabilumo Europoje. Negalime leisti karo nuovargiui įsigalėti, turime ir toliau išlaikyti paramą Ukrainai tarptautinės darbotvarkės prioritetų sąrašo viršuje“, – pranešime teigė G. Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo svarbą užtikrinant regiono saugumą tiek dvišaliu formatu, tiek ir NATO.

G. Nausėda taip pat akcentavo būtinybę efektyviai įgyvendinti NATO viršūnių susitikime Vilniuje priimtus sprendimus dėl NATO rytinio flango stiprinimo, skirti didesnį dėmesį karinio mobilumo regione gerinimui.

„Nežabota Rusijos agresija suteikė artimai Lietuvos ir Lenkijos strateginei partnerystei naują postūmį, paremtą bendrais saugumo interesais ir brolišku solidarumu su užpulta Ukraina. Vilniaus viršūnių susitikime taip pat turime vieningus tikslus – sustiprinti NATO gynybą ir atgrasymą regione bei priartinti Ukrainą prie aljanso“, – pranešime sakė premjerė.

Vyriausybės vadovė padėkojo Lenkijai už aktyvų vaidmenį stiprinant saugumą regione, kurio svarbi dedamoji yra ir tarpusavio gebėjimų atremti įvairias grėsmes ugdymas, kurio pavyzdžiu vyksta specialiųjų pajėgų greitojo reagavimo ir kovinės parengties pratybos.

Rusijos tęsiamas karas Ukrainoje, pastarieji nestabilumo rizikas rodantys įvykiai Rusijoje ir geopolitinis Baltarusijos veiksnys įpareigoja stiprinti gynybą ir atgrasymą regione, o tam reikalingi ambicingi ir grėsmes atitinkantys NATO sprendimai, kurių tikimasi susitikime Vilniuje, sakė ministrė pirmininkė.

Lietuvos Premjerė ir Lenkijos prezidentas sutarė, jog taika gali būti pasiekta tik Ukrainai pasiekus pergalę ir susigrąžinus tarptautine teise pripažįstamų šalies teritorijų kontrolę.

Pasak I. Šimonytės, taip pat svarbu siekti tarptautinės Rusijos atsakomybės už agresijos nusikaltimą bei karo nusikaltimus ir žalos Ukrainai atlyginimo. Anot jos, sankcijų griežtinimą reikia tęsti ir siekti kuo efektyvesnio jau taikomų priemonių įgyvendinimo.

I. Šimonytė ir A. Duda aptarė ir bendrų infrastruktūros projektų „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ eigą, aptartas Baltijos valstybių sinchronizacijos procesas su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Pasak Prezidentūros, jie taip pat kalbėjosi apie klimato kaitos ir Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkos klausimus.

Prezidentas pokalbio metu teigė, kad saugumo padėtis regione – didėjanti Rusijos karinių pajėgų apimtis Baltarusijoje ir prie sienos su Ukraina – kelia susirūpinimą. Pasak šalies vadovo, būtina tęsti diplomatines pastangas įtampai regione mažinti, išlaikyti solidarumą su Ukraina ir teikti jai visokeriopą pagalbą.

„Vertiname Švedijos indėlį į regiono saugumą stebint Baltijos jūros erdvę. Turime ir toliau stiprinti partnerių bendradarbiavimą gynybos srityje“, – cituojamas G. Nausėda.

Prezidentas, kalbėdamas klimato kaitos klausimu, pabrėžė, kad Lietuva pilnai remia ES žaliąją darbotvarkę ir įžvelgia didelį potencialą Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimui šioje srityje.

G. Nausėda su Švedijos premjere taip pat kalbėjosi apie skaitmenizacijos, ES bendros rinkos klausimus, dvišalį bendradarbiavimą inovacijų ir mokslo srityse. Prezidentas pakvietė Švedijos premjerę atvykti į Lietuvą.

Ketvirtadienį Rygoje vyks Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos premjerų susitikimas saugumui regione aptarti.

Vyriausybių vadovai taip pat kalbės apie Europos Sąjungos ir Ukrainos santykius, kaip vykdomi Minsko susitarimai dėl taikos Rytų Ukrainoje, šioje šalyje atliekamas reformas.

Susitikime dalyvaus Latvijos ministrė pirmininkė Laimdota Straujuma, Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius, Estijos Vyriausybės vadovas Taavi Roivas (Tavis Roivas) ir Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas.

Jungtinės Valstijos (JAV) tvirtai pasiryžusios įgyvendinti NATO viršūnių susitarimus Velse dėl Baltijos šalių saugumo stiprinimo ir Lietuva tai turėtų pajusti jau artimiausiu metu, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Šį patikinimą ministras dar kartą gavo viešėdamas JAV, kur antradienį susitiko su šalies valstybės sekretoriumi Johu Kerry (Džonu Keriu).

„Mes nekalbame abstrakčiai, kalbame labai konkrečiais punktais ir labai pozityviai. Tikrai galiu teigti, kad JAV dalyvavimas šių sprendimų įgyvendinime ir konkrečiai įsipareigojimai mūsų regiono saugumui yra tikrai tvirti, rimti ir apčiuopiami. Aš manau, kad mes artimiausiu metu tikrai tuo galėsime įsitikinti“, - BNS telefonu iš Vašingtono po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi sakė L.Linkevičius.

Jis pripažino dar kartą įsitikinęs, kad JAV yra Lietuvos draugai ir tai pabrėžia „ne tik žodžiais, bet tai ir užpildo turiniu“. Susitikimo metu, pasak jo, taip pat buvo aptarti ir informacinio saugumo, dvišalio energetinio bendradarbiavimo bei bendradarbiavimo Jungtinėse Tautose klausimai, situacija rytų Ukrainoje, ginklų tiekimo šiai šaliai galimybės, taip pat galimos naujos sankcijos Rusijai.

„Aptarėme, kad reikia jas ruošti - jos turi būti matomos kaip galimybė. Ir tai, be abejo, turi būti daroma abiejose pusėse, nes tai daroma tik koordinuojant veiksmus JAV ir Europos Sąjungai. Yra labai glaudus ir konkretus mechanizmas ir JAV nuomone, sankcijos turi būti paruoštos ir naudojamos nuosekliai. O kada jos bus įvestos, tai priklausys nuo situacijos, kaip ji vystysis. (...) Bet kad galėtumėme teigti apie pažangą šioje srityje - tikrai anksti tą daryti“, - sakė L.Linkevičius.

Antradienį besibaigiančio trijų dienų vizito metu ministras taip pat susitiko su kitais JAV administracijos atstovais, dalyvo susitikime su vietos lietuviais, Baltimorės lietuvių bendruomenės namuose minėjo Lietuvos nepriklausomybės 25-metį.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ketvirtadienį Latvijoje dalyvaus Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrų susitikime.

Dvi dienas numatytame renginyje ministrai aptars regioninį saugumą, NATO viršūnių susitikime Velse priimtų sprendimų įgyvendinimą, paramą Ukrainai klausimus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Atskiroje sesijoje bus aptartas Baltijos šalių jungtinio štabo elemento kūrimo projektas ir Šiaurės šalių gynybinis bendradarbiavimas (NORDEFCO).