Pirmadienį ministras Hadsono institute kartu su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais dalyvaus diskusijoje apie tai, kaip Baltijos šalys vertina Europos saugumo situaciją.

G. Landsbergis diskusijoje Nacionaliniame spaudos klube Vašingtone su Baltijos šalių kolegomis aptars jų ir JAV vaidmenį remiant Ukrainą, sulaikant Rusiją bei stiprinant NATO gynybą, atgrasymą.

JAV yra viena pagrindinių Baltijos regiono saugumo partnerių.

„Taryba rengia pareiškimą dėl šalies nacionalinio saugumo ir gynybos situacijos, reaguodama į valdančiosios, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos lyderio ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio viešus pareiškimus dėl NATO ir Lietuvos saugumo“, – pranešė partija.

Lietuvos diplomatijos vadovas neseniai paragino ruoštis scenarijui, kad Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis, ir pabrėžė, jog Lietuvai reikia jau dabar imtis strateginių sprendimų savo saugumui stiprinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu teigė, kad užsienio reikalų ministras sutirština spalvas.

„Valstiečiai“ taip pat planuoja pranešti apie prisidėjimą prie iniciatyvos, skirtos stiprinti Lietuvos saugumą  – labdaros ir paramos fondo „Dronų sąjunga“.

Iniciatyvą pristatys idėjos autorius ir mecenatas Ramūnas Karbauskis, partijos iškeltas kandidatas į prezidentus Aurelijus Veryga, LVŽS šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministras Dainius Gaižauskas.

R. Karbauskis pranešė inicijuojantis fondo, kuris drauge su šalies mokslininkais, rūpintųsi krašto apsaugai reikalingų dronų gamyba.

„Suvokdamas visas realias grėsmes demokratiniam pasauliui ir galvodamas apie savo asmeninį indėlį į mūsų valstybės saugumą ir žmonių gerovę, inicijuoju Labdaros ir paramos fondo „Dronų sąjunga“ sukūrimą, kurio tikslas – finansuoti mokslinius tyrimus, projektavimą, bandymus ir lietuviškų dronų gamybą, kurie galėtų tapti reikšminga Lietuvos saugumo koncepcijos dalimi, taptų svarbia mūsų pagalbos Ukrainai kryptimi, pasitarnautų mūsų pramonės, žemės ūkio, susisiekimo ir kitoms reikmėms taikos metu“, – sakė jis.

„Valstiečių“ lyderio teigimu, jis pats ir jo valdomas verslas per artimiausius penkerius metus įsipareigoja šiam fondui skirti milijoną eurų.

„Sieksiu, kad tokios „Dronų sąjungos“ atsirastų kitose valstybėse ir išaugtų į tarptautinį „Dronų aljansą“. Šiuo klausimu jau dedu pastangas. Manau, jog tai labai realistinis ir adekvatus atsakas į mūsų saugumui kylančias grėsmes“, – pranešime teigė R. Karbauskis.

LVŽS Seime turi 19 atstovų.

Čia dvi dienas vyks Lietuvos ir Lenkijos seimų nacionalinio saugumo ir gynybos bei užsienio reikalų komitetų narių susitikimas.

Pasak Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio, numatomos neformalios keturių parlamentinių komitetų vadovybės konsultacijos.

„Nutarėme susitikti apsvarstyti ne tik paskutinės minutės klausimus prieš Vilniaus viršūnių susitikimą, kur bus padaryti galimai lemtingi, istoriniai sprendimai dėl Švedijos, Ukrainos, mūsų pačių gynybos, bet ir pasitarti dėl mūsų pačių dar glaudesnio bendradarbiavimo karinio, saugumo ir gynybos srityse“, – BNS sakė Ž. Pavilionis.

Anot jo, blogėjanti saugumo situacija Baltarusijoje verčia „aptarti variantą B, kad liktų variantas A“, tartis dėl bendrų veiksmų.

„Kaip sakė vienas lenkų kolega, būtent šis laikas yra geriausias stiprinti ryšius, nes vėliau gali būti, jog net neturėsime laiko suderinti laikrodžių, gali būti per vėlu juos derinti, jei kas nors įvyks“, – teigė Lietuvos parlamentaras.

Anot jo, taip pat labai svarbu užsitikrinti saugumo politikos tęstinumą po parlamento rinkimų tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje.

„Prieš metus Baltarusijoje buvo 40 tūkst. Rusijos karių su visa technika, desantininkai, lėktuvai, sraigtasparniai, amunicijos sandėliai, visa logistika – aš nepamenu tokios panikos, tiesiog buvo pakeltas budrumo lygis, mes stebėjom situaciją, paskui tas karių skaičius ženkliai sumažėjo. (...) Saugumo situacija nuo karo pradžios kaip buvo įtempta, sudėtinga, taip ir lieka, vienas purvo potėpis iš esmės jos nekeičia“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad vieno J. Prigožino atvykimas į Baltarusiją saugumo situacijai įtakos neturi, bet ji vienareikšmiškai pasikeistų, jei į kaimynystę atvyktų „Wagner“ grupės kariai.

Prieš metus Baltarusijoje buvo 40 tūkst. Rusijos karių su visa technika, desantininkai, lėktuvai, sraigtasparniai, amunicijos sandėliai, visa logistika – aš nepamenu tokios panikos.

Kol kas tokių žinių, pasak G. Landsbergio, nėra, o didžiausias pavojus kyla dėl to, kad Rusija yra neprognozuojama, savo ginkluotųjų pajėgų nevaldanti valstybė, ir „daugiausiai pavojaus po šio savaitgalio kyla iš nenuspėjamumo faktoriaus“.

„Paties J. Prigožino atsiradimas Baltarusijoje, vieno asmens, saugumo situacijos mūsų neįtakoja, įtakotų jo kariuomenės atsiradimas, vienareikšmiškai keistų mūsų situaciją. Valstybei (nepriklausanti – BNS) ar nuo valstybės kažkiek mažiau priklausoma politiškai neįtakota ginkluota grupė, galinti kelti provokacijas prie NATO sienų, yra pavojaus veiksnys“, – sakė G. Landsbergis.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda praėjusį savaitgalį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė, kad jeigu J. Prigožinas atvyktų į Baltarusiją, Lietuva ir visas NATO turėtų reaguoti stiprindamas savo rytinių sienų saugumą.

G. Landsbergis trečiadienį taip pat teigė, jog pastarieji įvykiai turėtų būti nebeginčijamas argumentas, kad Baltarusijai turi būti įvestos sankcijos, analogiškos kaip Rusijai.

„Reikia Baltarusijai sankcijų, taškas. Mes nesugebam susitarti dėl to labai ilgą laiką, yra prašančių ne didinti sankcijas, o jas mažinti  ir jei trūko kokių nors argumentų, kodėl Baltarusijai turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip Rusijai, manau, kad dabartiniai veiksmai tuos klausimus turėtų atsakyti“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Reikia Baltarusijai sankcijų, taškas. Mes nesugebam susitarti dėl to labai ilgą laiką, yra prašančių ne didinti sankcijas, o jas mažinti.

Autoritarinis baltarusių prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį patvirtino, kad rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosas J. Prigožinas, savaitgalį surengęs maištą Rusijoje, atvyko į Baltarusiją.

Apie 62-ejų „Wagner“ savininko išsiuntimą į Baltarusiją anksčiau buvo paskelbęs Kremlius. Tai buvo susitarimo, kuriuo buvo užbaigtas trumpalaikis ginkluotas maištas Rusijoje, dalis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį taip pat paskelbė, kad į Baltarusiją pasitraukti galės ir „Wagner“ kariai. Pats J. Prigožinas pareiškė, jog A. Lukašenka pasiūlė būdus, kaip „Wagner“ galėtų tęsti veiklą.

Neramumai Rusijoje prasidėjo penktadienį, privačiai karinei grupuotei paskelbus, kad šalies kariuomenės vadovybė įsakė apšaudyti jų pozicijas. Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę.

Po derybų šeštadienio vakarą „Wagner“ vadovas J. Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.

Kremlius pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o teisėsaugos tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas.

Varšuvoje rengiamas Lietuvos ir Lenkijos krašto apsaugos ministrų tarybos susitikimas, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

A. Anušauskas su Lenkijos krašto apsaugos ministru Mariuszu Blaszczaku (Marjušu Marjušas Blaščaku) taip pat aptars šalių nacionalinius siekius, tęstinę paramą Ukrainai, pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

Šis susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis.

2022-aisiais manančių, kad šalyje yra saugu gyventi buvo 69 proc., o 2021-aisiais – 76 procentai.

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tai yra suprantama, nes „karas Ukrainoje ir kitos grėsmės padarė įtaką“.

Beveik devyni iš dešimties gyventojų (87 proc.) jaučiasi saugūs gyvenamojoje vietoje – tai geriausias rezultatas nuo 2005 metų, kai tokios apklausos pradėtos vykdyti. 75 proc. šalies gyventojų mano, kad rizika tapti nusikaltimo auka yra maža, 79 proc. galvoja, kad kriminogeninė situacija šalyje yra gera.

50-75 metų žmonės, lyginant su kitomis grupėmis, jaučiasi mažiau saugūs, jie prasčiau vertina kriminogeninę situaciją ir riziką tapti nusikaltimo auka. Mažiau saugiai jaučiasi gaunantys mažiausias pajamas ir kaimo vietovėse gyvenantys žmonės.

„Bendra tendencija visgi labai gera, ir ta situacija, kurioje mes buvome 2006 metais, ir ta, kurioje esame dabar, jos labai radikaliai skiriasi“, – tyrimo pristatyme trečiadienį sakė VRM Projektų ir kokybės valdymo skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Vileikienė.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Per pastaruosius du dešimtmečius didžiausią nerimą žmonėms kėlė šios viešojo saugumo problemos: eismo saugumas, smurtiniai nusikaltimai ir korupcijos problemos.

Pasak E. Vileikienės, apklausa rodo pasikeitusias gyventojų nuotaikas – akcentuojamos globalesnės problemos.

Pernai viena iš svarbiausių viešojo saugumo problemų įvardijama nelegali migracija. Ši problema buvo aktuali ir 2016–aisiais.

Bendra tendencija visgi labai gera, ir ta situacija, kurioje mes buvome 2006 metais, ir ta, kurioje esame dabar, jos labai radikaliai skiriasi.

Per šešerius metus beveik per pusę (nuo 29 proc. iki 17 proc.) sumažėjo žmonių, teigiančių, kad esant poreikiui nesunkiai įsigytų narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

2021–2022 metais tokiam teiginiui pritarė 37 proc. jaunimo (15-29 metų amžiaus), 27 proc. vidutinio amžiaus (30-49 metų amžiaus) ir 16 proc. vyresnio amžiaus žmonių.

Dažniau teigė galintys nesunkiai įsigyti narkotinių prekių didžiausias pajamas gaunantys, rečiausiai – mažiausias pajamas gaunantieji.

Per ketverius metus iki 25 proc. sumažėjo žmonių, kurie pateisina nelegaliu būdu įsigytų prekių vartojimą. Pernai metais ši dalis buvo išaugusi iki 33 procentų. Tokį elgesį pateisina 37 proc. vyrų ir 26 proc. moterų, taip pat gaunantys mažiausias pajamas, o rečiausiai – gaunantys didžiausias pajamas.

Nelegaliu būdu įsigytų prekių vartojimą labiau pateisina žmonės turintys žemesnį išsilavinimą bei gyvenantieji pasienio regionuose.

Per du dešimtmečius padaugėjo žmonių, kurie bendradarbiauja su kaimynais bei tų, kure apdraudė savo turtą. Taip pat, pasak VRM, pastaraisiais metais gana didelė dalis žmonių pradėjo rūpintis savo asmens duomenų saugumu.

Mažiausiai savo ir savo turto saugumu rūpinosi jaunimas, vidutinio amžiaus žmonės labiau saugojo savo asmens duomenis ir buvo apdraudę turtą, patys vyriausi labiau linkę bendradarbiauti su kaimynais bei nevaikščioti vieni tamsiu paros metu.

Per dešimtmetį išaugo pasitikėjimas institucijomis: Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (nuo 85 proc. iki 93 proc.), policija (nuo 60 proc. iki 82 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (nuo 46 proc. iki 75 proc.), o Bendruoju pagalbos centru – nuo 57 proc. iki 88 proc.

Tyrimo metu apklausti 15–75 metų amžiaus 3027 respondentai. Tyrimo paklaida siekia apie 1,8 proc.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą VRM ir Policijos departamento iniciatyva atliko „Spinter tyrimai“.

Užkardoje ministrei bus pristatytas situacijos bei grėsmių vertinimas prie Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos.

Vėliau ji apžiūrės Vištyčio ežeru einančią Lietuvos ir Rusijos valstybių sieną, taip pat lankysis prie trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Rusijos – sandūrą žyminčio valstybės sienos ženklo.

Į Rusijai priklausantį Kaliningradą pradėjus skraidyti lėktuvams iš Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos, Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai neatmeta galimybės, kad čia gali būti mėginama sukelti neteisėtos migracijos bangą, kaip tai padaryta pernai prie sienos su Baltarusija.

Lenkijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė, kad siekdama užkirsti kelią nelegaliam sienos kirtimui palei Rusijos Kaliningrado srities ribą, statys tvorą. Lietuvos politikai ir pareigūnai kol kas tam poreikio nemato.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvos pasieniečiai vaizdo stebėjimo įranga mato 100 proc. sausumos sienos su Rusija, tai yra 297 kilometrus.

Vandens sieną sudaro 119 kilometrų. Ji Baltijos jūroje bei Kuršių mariose saugoma stebėjimo sistemomis, kurias sudaro radiolokacinė, termovizorinė įranga bei dieninės vaizdo kameros. Šioje srityje pasieniečiai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene. 

Valstybės sieną su Rusijos Federacija iš viso saugo apie 800 pareigūnų.

Susitikime kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras pristatė prezidento vadovaujamoje Valstybės gynimo taryboje priimtų sprendimų įgyvendinimo procesus: situaciją dėl strateginių kariuomenės pirkimų ir krašto apsaugos sistemos biudžeto, artimiausius įsigijimų kolektyvinei gynybai planus, kariuomenės karinių vienetų bei priimančiosios šalies paramos investicijų situaciją.

Taip pat aptarti sprendimai dėl Lietuvos kariuomenės brigadų mechanizacijos ir jų kovinių platformų, artilerijos ir žvalgybos, oro ir jūrų pajėgumų sistemų įsigijimo. Planuojama, kad bendra suplanuotų sausumos pajėgumų sprendimų įsigijimų vertė sieks daugiau nei 1,5 mlrd. eurų.

„Planuojamos įsigyti sistemos atitinka aukščiausius kovinius standartus ir Lietuvos krašto apsaugos sistemos pajėgumų vystymo strategiją. Tačiau dabartinė saugumo situacija regione reikalauja spartinti infrastruktūros ir gynybinių pajėgumų plėtrą, papildomai priimant sąjungininkų karius Lietuvoje“, – sakė prezidentas.

Susitikime prezidentas pabrėžė, kad ir toliau būtina vystyti karinę infrastruktūrą tam, kad Lietuva būtų pasiruošusi priimti dar daugiau sąjungininkų karių, taip pat laiku pasiruošti galimam karių skaičiaus didinimui NATO priešakinėse pajėgose Lietuvoje.

Šalies vadovo teigimu, būtina užtikrinti Rūdninkų poligono vystymą, taip pat strateginės infrastruktūros gynybos sistemų plėtrą.

Susitikime aptarta visuotinio šaukimo idėjos perspektyva ir įgyvendinimo galimybės, visuotinio šaukimo tendencijos Lietuvoje.

„Saugumo situacija nepasikeistų net jei karas iš tikrųjų būtų sustabdytas. Neturi būti jokių abejonių, kad tokia Rusija, šiandienos Rusija, Putino Rusija yra visiškai kitokia šalis“, – žurnalistams prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė G. Landsbergis.

Todėl, pasak jo, Aljansas turi atspindėti esamą situaciją, imtis veiksmų rytinio flango gynybos atžvilgiu bei iškilus grėsmėms būti pasiruošęs suteikti karinį atsaką.

„NATO turi atspindėti šią realybę tiek politiniu, tiek saugumo požiūriu. Tikimės, kad tai įvyks mūsų pokalbiuose ir diskusijose šį vakarą. Norime, kad mūsų sąjungininkai ir visa NATO organizacija padidintų savo planus iš tikrųjų ginti rytinį flangą, ginti Baltijos šalis, ginti Lietuvą. Ne tik atgrasyti, ne tik pasiųsti politinę žinutę, kad kažkas įvyks užpuolimo atveju. Kiekvienas iš mūsų turi būti ten ir iš tikrųjų turime būti pasiruošę siųsti karinį atsaką, jei kas nors būtų bandoma daryti prie NATO sienų“, – teigė G. Landsbergis.

Atvykstu su viltimis, kad pokalbiai ir diskusijos šį vakarą ir rytoj parodys mūsų strateginio požiūrio į rytinio flango gynybą pasikeitimą.

Jis teigė besitikintis, jog pasikeitęs požiūris į Aljanso rytinio flango gynybą atsispindės susitikimo dokumentuose.

„Atvykstu su viltimis, kad pokalbiai ir diskusijos šį vakarą ir rytoj parodys mūsų strateginio požiūrio į rytinio flango gynybą pasikeitimą. Deja kol kas didelių pasirengimo tam pokyčių nepastebėjome. Manau, kad dabar yra pats laikas, kad tai būtų atspindėta išvadose ir dokumentuose, kuriuos mes galime parengti“, – teigė G. Landsbergis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras trečiadienį lankosi Briuselyje, kur su NATO kolegomis aptars Rusijos karą Ukrainoje, Aljanso gynybą.

Tikimasi, kad šio susitikimo metu tiek NATO, tiek Europos Sąjungos narės aptars ir papildomų sankcijų Rusijai klausimą.