Ugniagesiai įspėja, kad naudojant kepsnines ir neatsargiai elgiantis su ugnimi, ne tik tenka gesinti užsidegusius namus, bet ir gelbėti gyventojus. Štai pernai kovo 9 d. Kauno rajone, Lapių seniūnijoje, Ginėnų kaime užsidegė namo fasadas. Gaisras kilo iš šašlykinės vėjui atnešus žiežirbą. Tais pačiais metais balandžio 6 d. Plungės rajone, Babrungo seniūnijoje, Truikių kaime užsiliepsnojo tujų gyvatvorė, o nuo jos užsidegė ir pavėsinė. Atvykus ugniagesiams, jau degė gyvatvorė ir medinės pavėsinės stogas. Šis gaisras irgi kilo nuo įkurtos šašlykinės. Dar viena nelaimė pernai įvyko gegužės 12 d., Kaune, kai prie namo kuriant šašlykinę, nuo degaus skysčio užsidegė moters drabužiai. Per metus dėl tokių nelaimių ugniagesiams tenka vykti dešimtis kartų.
„Švenčių metu gyventojai linkę atsipalaiduoti ir pamiršta saugaus elgesio taisykles. Todėl labai svarbu vadovautis bendrais saugaus elgesio principais ir būti atsakingiems už savo veiksmus,“ – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.
Svarbu vadovautis bendrais saugaus elgesio principais ir būti atsakingiems už savo veiksmus.
Jo teigimu, naudojant elektrines ar dujines kepsnines būtina vadovautis gamintojo saugos instrukcijomis. Dera žinoti, kad elektrinės kepsninės yra saugesnės už dujines, nes jose nėra naudojama atvira ugnis ir dujos, kurios kelia sprogimo ir gaisro pavojų.
Beje, dujinės kepsninės su dujų balionais negali būti naudojamos aukštesniuose kaip 2 aukštų daugiabučiuose pastatuose. Be to, dujų balionas turi būti laikomas ne arčiau kaip 1 m iki dujinio prietaiso, apsaugotas nuo saulės spindulių ir šilumos poveikio. Nereikėtų pamiršti, kad draudžiama palikti be priežiūros veikiančias tiek dujines, tiek elektrines kepsnines.
O naudojantis kepsninėmis, svarbiausia pasirinkti tinkamą vietą. Draudžiama kietojo kuro kepsnines ar kitokias krosneles statyti arčiau kaip per 6 metrus nuo pastatų.
Po jomis turėtų būti padėtas nedegus pagrindas. Statyti kepsninę reikėtų kuo toliau nuo medžių, krūmų, šiukšliadėžių ir kita.
Kartais žmonės, norėdami pasislėpti nuo vėjo ar lietaus, kepsninę pastato šalia namo, pavėsinėje ar terasoje. Tai irgi kelia gaisro pavojų. Visada šalia reikėtų turėti vandens liepsnai užpilti.
Būtina prižiūrėti ir žaidžiančius vaikus bei naminius gyvūnus, kad šie neatsidurtų prie kepsninės.
Labai pavojinga šalia laužo ar kepsninės laikyti degųjį skystį, nes įkaitęs jis gali sprogti, o jam užsidegus, galima apdegti.
„Įkurti kepsninę reikėtų pavėjui, kad vėjas pūstų nuo jūsų, tuomet ir liepsna sklis į kitą pusę. Baigus kepti, nereikėtų kepsninės palikti be priežiūros. Būtina įsitikinti, kad nėra smilkstančių anglių ar žarijų, kurias vėjas gali vėl įpūsti. Baigę ja naudotis, pelenus suberkite į specialų metalinį konteinerį, o kepsninę patraukite į saugią vietą,“ – pataria A. Gudžiauskas.
Dera žinoti, kad balkonuose ar terasose negalima kurti kepsninių, nes iškritusi kibirkštis gali uždegti balkoną ar net butą. Nors elektrinių šašlykinių naudojimas nedraudžiamas, tačiau kepant šašlykus gali užsidegti riebalai, o pliūptelėjus liepsnai visada yra didelė rizika apdegti, kaipmat gali užsiliepsnoti ir drabužiai.
