Maskva teigia, kad šauktiniai nesiunčiami kovoti Ukrainoje, tačiau jaunuolių šaukimui į kariuomenę, kuris vyksta du kartus per metus, rengiamasi sklandant nuolatiniams gandams apie naują mobilizacijos bangą puolimui Ukrainoje.

„Pavasarinis šaukimas prasidės nuo balandžio 1 dienos“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Gynybos ministerijos mobilizacijos departamento vadovo pavaduotojas kontradmirolas Vladimiras Cimlianskis.

„Šauktiniai nebus siunčiami į ginkluotųjų pajėgų dislokacijos punktus naujuose Rusijos regionuose – Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, Chersono ir Zaporižios srityse – ir nebus siunčiami vykdyti specialiosios karinės operacijos užduočių“, – pridūrė jis, pavartodamas Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti ir paminėdamas Ukrainos regionus, kuriuos teigia aneksavusi.

2022 metais Maskva vienašališkai aneksavo keturias Ukrainos sritis ir spaudė jų gyventojus priimti Rusijos pilietybę. Kyjivas ir Vakarai šių aneksijų nepripažįsta.

Praėjusių metų pavasarį į kariuomenę buvo pašaukta apie 147 tūkst. 18–27 metų amžiaus jaunuolių. Kariuomenė nepranešė, kiek jų planuoja pašaukti šiemet.

Įstatymų leidėjams praėjusiais metais padidinus viršutinę amžiaus ribą, į kariuomenę dabar gali būti šaukiami 18–30 metų vyrai.

Karinė tarnyba trunka 12 mėnesių.

Tarnybą pradėję šauktiniai patiria didelį spaudimą pasirašyti savanoriškas karines sutartis, leidžiančias juos siųsti kariauti į Ukrainą.

Naujas nerimas

Rusija teigia, kad praėjusiais metais kovoms Ukrainoje užverbavo daugiau kaip 400 tūkst. žmonių, Gynybos ministerijai pasiūlius tokiems asmenims didelius atlyginimus.

Ji buvo kaltinama tuo, kad daugiausia dėmesio verbavimo pastangose skiria skurdžiausiems Rusijos regionams ir etninėms respublikoms.

Balsuodami už V. Putiną jūs balsavote už mobilizaciją.

Baigę karinę tarnybą šauktiniai tampa atsargos kariais ir ateityje, jei bus mobilizuoti, gali būti siunčiami į frontą.

Gandai apie mobilizaciją sklando nuo tada, kai 2022 metų rudenį Kremlius išsiuntė šaukimus daugiau kaip 300 tūkst. žmonių.

Gruodį V. Putinas teigė, kad naujos mobilizacijos neprireiks, ir atkreipė dėmesį į, jo teigimu, sėkmingas verbavimo pastangas.

Tačiau kalbas apie mobilizaciją paskatino V. Putino pergalė anksčiau šį mėnesį vykusiuose rinkimuose be realios konkurencijos, Gynybos ministerijos pareiškimas, kad iki metų pabaigos bus sukurta naujų divizijų, ir Kremliaus kaltinimai Ukrainai dėl praėjusią savaitę įvykdyto mirtino išpuolio Pamaskvės koncertų salėje.

„Balsuodami už V. Putiną jūs balsavote už mobilizaciją“, – praėjusią savaitę platformoje „Telegram“ sakė buvęs Kremliaus kalbų rašytojas, tapęs politikos analitiku, Abasas Galiamovas.

Kremliaus velionio kritiko Aleksejaus Navalno bendražygiai ketvirtadienį paragino žmones, kurie gavo šaukimus, juos ignoruoti ir neatvykti į nurodytas įstaigas.

Gruodį Putinas tikino, kad „konflikto zonoje“ dislokuota 617 tūkst. Rusijos karių.

Praėjusiais metais jis išleido dekretą, kuriuo įsakė padidinti bendrą Rusijos kariuomenės dydį – nuo 1,15 mln. iki 1,32 mln. karių.

„Mano principinė pozicija yra ta, kad studijų metu neturėtų būti privaloma tarnyba, ir šitas modelis taip, kaip dabar siūlomas, pakenktų šalies ir ekonominiam potencialui, ir tai pačiai kariuomenei. Tokiu būdu vertė, kuri būtų sukurta šitų abiturientų nutraukus jiems studijas, būtų mažesnė ir tas atsilieptų ir pačiai krašto gynybai, nes mes turėtumėme mažiau finansinių išteklių“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė jo pirmininkas Artūras Žukauskas.

„Pats modelis privalomo studentų šaukimo man yra visiškai nepriimtinas“, – pridūrė Laisvės partijos atstovas.

Komiteto pirmininkas teigė siūlantis jaunuolius į privalomą karinę tarnybą šaukti iškart po mokyklos.

„Antras punktas – studijų metu tik savanoriškos tos priemonės galėtų būti taikomos ir toliau po studijų tie, kurie nelankė JKVM (Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų – BNS) ar nesantys KASP (Krašto apsaugos savanorių pajėgose – BNS), galėtų būti šaukiami. Taip pat pritartumėme reikiamų specialistų trumpam pašaukimui“, – sakė A. Žukauskas.

„Principinis klausimas dėl studentų šaukimo, manau, sukels didžiulę audrą toliau Seime svarstant“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Principinis klausimas dėl studentų šaukimo, manau, sukels didžiulę audrą toliau Seime svarstant.

A. Žukauskas komitete pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri parengtų pasiūlymus įstatymo projektui. Politikas tvirtino, kad ją galėtų sudaryti Švietimo ir mokslo komiteto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai, krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, studentų atstovai.

Siūlymui sudaryti darbo grupę komitetas pritarė vienbalsiai.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė, komiteto narė Laima Nagienė svarstė, kad kariai galėtų aukštosiose mokyklose dėstyti savaitės trukmės kursus kiekvieną mėnesį.

„Po to vasarą būtų privaloma ta tarnyba ir išsispręstų tas klausimas“, – sakė ji.

„Dabar iš karto paimti visus studentus iš aukštųjų mokyklų... Tai, palaukite, kas liks aukštosiose mokyklose?“ – kalbėjo L. Nagienė.

Anot Ž. Tomkaus, pagal pertvarką ne visi studentai būtų šaukiami į kariuomenę. Jis taip pat pridūrė, kad kol kas nėra sutarta dėl visuotinio šaukimo.

Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė klausė, kaip užsienyje studijuojantys lietuviai galėtų grįžti savaitgaliams į Lietuvą atlikti privalomą karinę tarnybą.

„Kaip yra mąstoma organizuoti privalomą karo tarnybą mūsų užsienio lietuviams? Kaip juos planuojama pritraukti?“ – klausė ji.

Viceministras sakė siūlantis užsienio lietuviams tarnybą atlikti vasaros atostogų metu.

„Realiai orientacija bendra – arba vasarų metu, nes suprantame, kad savaitgaliai daugiau orientuoti į tuos jaunuolius, kurie būtų čia, Lietuvoje, ir studijuotų. Tuo tarpu, tie, kurie studijuoja užsienyje, galėtų (privalomą karinę tarnybą atlikti – BNS) per vasarą arba pasirinktų sutrumpintą tarnybos modelį“, – teigė Ž. Tomkus.

„Dėl to ir buvo siūlymas diferencijuoti tarnybą. (...) Ir buvo tokia diskusija, kad tas sutrumpintas laikas skirtas tiems, kurie gyvena ar studijuoja užsienyje“, – pridūrė jis.

Pagal šiuo metu Seime svarstomą šaukimo į kariuomenę pertvarką studijavimas aukštojoje mokykloje nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Pagal siūlymus, aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.

Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.

Už pertvarką reglamentuojančius įstatymų projektus per pateikimo stadiją balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo vienas, susilaikė 25 politikai.

Dabar projektai bus svarstomi Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę grįš kitų metų pavasarį.

Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, pertvarka reiškia, kad visi jaunuoliai, dar būdami septyniolikos, gaus kvietimą pasitikrinti sveikatą.

Pripažinti tinkamais, tokiu būdu jaunuoliai galėtų pradėti tarnybą vos įgiję vidurinį išsilavinimą.

„Šie tobulinimai šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą yra teisinis įrankis, kaip vykdyti šaukimą, tai yra atsisakyti atidėjimų pačių įvairiausių“, – Seime sakė A. Anušauskas.

Lietuvos kariuomenei reikalingi žmonės ir su aukštuoju, ir su specialiuoju išsilavinimu, (...) todėl padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių yra mūsų pareiga.

„Lietuvos kariuomenei reikalingi žmonės ir su aukštuoju, ir su specialiuoju išsilavinimu, (...) todėl padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių yra mūsų pareiga“, – pridūrė jis.

Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais.

Pasak A. Anušausko, tokiu būdu tarnauti jaunuoliui reikėtų kas trečią savaitgalį. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.

Šauktinių skaičių didintų tūkstančiu

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.

Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė klausė, kiek krašto apsaugos sistema pasiruošusi šiems pokyčiams infrastruktūros ir personalo prasme.

„Dabartinė kariuomenės infrastruktūra, be abejo, yra pajėgi tam tikrą kiekį priimti be didelių papildomų sąnaudų. Gali priimti, pavyzdžiui, tūkstančiu daugiau, bet didinant toliau, jau reikėtų galvoti“, – sakė ministras.

Pasak jo, didesnis šaukiamųjų skaičius leis didinti ir profesinės karo tarnybos karių skaičių, nes jų daugiausiai ir yra prisitraukiama iš tarnybą baigiančių šauktinių.

Ragindamas parlamentarus balsuoti už pertvarką, konservatorius Vilius Semeška perspėjo, kad artimiausiu metu Seimui teiks priimti ir svarbesnius sprendimus.

„Šis paketas parodo, kad mes (...) galime susitarti, ir tai yra žingsnis link to, kad mums susitarimų reikės pasiekti dar daugiau ir dar sudėtingesnių“, – teigė Seimo narys, vėliau pridūręs, jog turi omenyje visuotinį šaukimą į kariuomenę ir daugiau lėšų jos modernizavimui.

Pataisomis taip pat siekiama sudaryti galimybes tarnauti tiems, kurie nori, tačiau dėl sveikatos būklės negali atlikti privalomosios karinės tarnybos. Jie turėtų pareikšti norą atlikti tarnybą, o dėl jos trukmės ir formos apsispręstų kariuomenės vadas.

Be to, alternatyviosios tarnybos trukmę siūloma ilginti nuo 10 iki 12 mėnesių.

Apie planus reformuoti šaukimą į kariuomenę buvo paskelbta šiemet vasarį, pertvarką numatantys įstatymo projektai registruoti rugpjūtį ir gruodį jiems pritarė Vyriausybė.

„Nesame kaip Rusija“

Seime prieš teikiant šiuos įstatymų projektus ketvirtadienį buvo surengta diskusija apie valstybės gynybos stiprinimą, per ją krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pristatė, ko reikėtų norint Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą.

Ši diskusija surengta valdančiųjų konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui siūlant įvesti visuotinę karo prievolę.

Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų, taigi, panašios būtų ir visuotinio šaukimo apimtys.

Parlamentarams pristatyta, kad visuotinis šaukimas galėtų būti įvestas per šešerius metus nuo sprendimo priėmimo.

Infrastruktūrai, ginkluotei, įrangai per šį laikotarpį reikėtų skirti apie 500 mln. eurų, kariuomenėje reikėtų sukurti keturis naujus batalionus.

Ž. Tomkus parlamentarams parodė skaidrę, kurioje matyti, kad pagal dabartinį gynybos finansavimo lygį ilgainiui pritrūks lėšų vystyti kariuomenės divizijai ir įgyvendinti visuotinį šaukimą, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.

Pasak jo, trūktų nuo 300 iki 700 mln. eurų kasmet.

„Procentiškai tas skaičius išeitų į tris procentus (bendrojo vidaus produkto – BNS), į tris su viršum procento“, – sakė Ž. Tomkus.

Lietuva kitąmet gynybai skirs 2,75 proc. BVP, bet dalį šių lėšų sudarys laikinai bankų mokamas solidarumo įnašas.

„Kai mes kalbame apie savo ambiciją, savo pajėgumų vystymo kryptis, mums yra svarbus nuoseklumas politiniuose sprendimuose. Sprendimai, kurie yra padaromi, negali būti keičiami, (...) kitaip tai yra mūsų resursų švaistymas“, – kalbėjo viceministras.

Pasak jo, dėl to visuotiniam šaukimui ir nacionalinei divizijai vystyti yra būtinas platus politinis sutarimas, tvarus gynybos finansavimas.

Krašto apsaugos viceministro teigimu, vystant kariuomenę svarbus subalansuotas požiūris į kokybinius ir kiekybinius poreikius.

„Mes nesame kaip Rusija, kurioje kiekybė yra kokybė savaime ir kuri neskaičiuoja žalos, nesvarbu, ar tai būtų ginkluotė, ar žmogiškasis resursas“, – sakė Ž. Tomkus.

„Geopolitinė situacija ir nacionalinis saugumas yra labai svarbus, (...) ir šita privaloma karinė tarnyba yra tos gynybos neišvengiamas elementas. Ji turi ir gali keistis, ir kryptis, kurią pasiūlė Krašto apsaugos ministerija, yra gera“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė.

„Iš tiesų daugiau prognozuojamumo norėtųsi, kad atsirastų privalomos karinės tarnybos visoje sistemoje, tai kad ji trumpėja ir efektyvėja, manau, yra gerai, girdžiu, jog atsiranda ir realesnė galimybė įgyvendinti tą vadinamą alternatyvią tarnybą“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Pasak jos, karo grėsmės atveju, reikalingi būtų ne tik žmonės, galintys kovoti ginklu, bet ir logistikos, ryšių specialistai, medikai.

„Ta ir tarnyba turi, žinoma, būti įvairesnė“, – sakė ji.

Pasak A. Armonaitės, jeigu reformoje bus atliepti efektyvumo, nuspėjamumo ir alternatyvų kriterijai, ją bus galima palaikyti.

Vis dėlto, pasak Laisvės partijos lyderės, Lietuva, kaip ir kaimyninės šalys, puikiai supranta, jog gintis privalo galėti visi gyventojai.

Iš tiesų daugiau prognozuojamumo norėtųsi, kad atsirastų privalomos karinės tarnybos visoje sistemoje, tai kad ji trumpėja ir efektyvėja, manau, yra gerai, girdžiu, jog atsiranda ir realesnė galimybė įgyvendinti tą vadinamą alternatyvią tarnybą.

„Privaloma karinė tarnyba yra vienas iš tos gynybos elementų“, – sakė ji.

Krašto apsaugos ministerija siūlo, kad šiuo metu galiojanti devynių mėnesių tarnyba daliai šauktinių galėtų būti sutrumpinta iki pusmečio.

Planuojama, kad devynių mėnesių trukmės tarnybą atliktų nuo 50 iki 65 proc. prievolininkų, o pusmečio trukmės tarnybą – nuo 35 iki 50 proc. prievolininkų.

Pakeitimuose taip pat numatyta, kad tarnybą turės atlikti ir aukštųjų mokyklų studentai, dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su studijomis. Ši tarnyba gali vykti savaitgaliais ar vasaromis.

Šaukiamojo amžiaus riba siektų 18 – 21 metus vietoje dabartinių 18 – 23 metų. Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18 – 38 metų amžiaus.

Taip pat siūloma, kad karo prievolininkai, įgiję profesijas, kurių atstovų trūksta kariuomenėje, galėtų tarnauti tris mėnesius. Tokių asmenų šaukiamojo amžiaus riba siektų iki 30 metų.

Šiais pokyčiais siekiama, kad kariuomenės aktyvųjį rezervą papildytų asmenys, kurių profesijos reikalingos ginkluotųjų pajėgų karo meto struktūrai.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu karo meto struktūrai užpildyti trūksta apie 2 tūkst. specialistų.

Dviejų mėnesių tarnybos trukmė nustatoma asmenims, neatitinkantiems sveikatos reikalavimų, bet vis tiek išreiškusiems norą tarnauti.

Ministerija anksčiau skelbė besitikinti, kad po pertvarkos 2030 metais aktyvusis Lietuvos kariuomenės rezervas padidės iki maždaug 47 tūkstančių.

Ministerija taip pat anksčiau teigė, kad pokyčiai leis kas metus pašaukti 5 tūkst. karo prievolininkų vietoje dabartinių 3,8 tūkstančio.

Pertvarkai dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Nuo tada, kai Kyjivas po Rusijos invazijos praėjusiais metais įvedė karo padėtį, 18–60 metų vyrams, fiziškai galintiems kariauti, draudžiama išvykti iš šalies, jie bet kada gali būti pašaukti į karinę tarnybą.

Ukrainos valstybinis tyrimų biuras pareiškime nurodė, kad pareigūnas, dirbęs Kyjivo miesto administracijoje ir vadovavęs vienam kariuomenės departamentui, išdavė suklastotų dokumentų, kuriais vyrai buvo pripažinti netinkamais karinei tarnybai.

Vyrams, galintiems pateikti šiuos dokumentus, leidžiama kirsti sieną.

„Paslaugos kaina vienam asmeniui buvo 10 000 dolerių (9,1 tūkst. eurų)“, – teigiama pranešime. Jame priduriama, kad įtariamasis buvo sučiuptas perduodantis dokumentus trims asmenims.

Rusijos invazijai tęsiantis jau antrus metus, Ukraina, norėdama kompensuoti netektis ir tęsti kontrpuolimą, kliaujasi šaukimais į kariuomenę.

Bandymai išvengti šaukimo į kariuomenę Ukrainoje ir Rusijoje buvo dažni dar prieš karą.

Sausį valdžia, siekdama sustabdyti šaukiamojo amžiaus vyrų nutekėjimą, nustatė priemones, leidžiančias atleisti valstybės tarnautojus ir itin svarbiuose sektoriuose dirbančius darbuotojus nuo tarnybos kariuomenėje.

Kaip BNS nurodė Lietuvos kariuomenė, tikslūs duomenys apie NPPKT karius, kurie buvo deklaravę išvykimą į užsienio valstybę, kai pradėjo tarnybą kariuomenėje, pradėti rinkti nuo praėjusių metų.

„Visgi žinome, kad 2021 metais tokių karių buvo apie 40, o 2022 – 75 karo prievolininkai“, – teigiama atsakyme.

Anot kariuomenės, praėjusiais metais iš JK atlikti karo prievolės grįžo 40 Lietuvos piliečių, po aštuonis iš Airijos bei Vokietijos, septyni iš Norvegijos, keturi iš Nyderlandų.

Po du piliečius atvyko iš Švedijos, Danijos ir Ispanijos, po vieną – iš Belgijos bei Islandijos.

Šiuo metu Lietuvoje į kariuomenę kasmet šaukiama apie 3,8 tūkst. jaunuolių, Krašto apsaugos ministerija šiemet žada pasiūlyti didinti šaukiamųjų skaičių, bet trumpinti dalies jų tarnybą.

Šaukimo į kariuomenę reforma pristatyta sausį, ja siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkstančių.

Šis balsavimas Federacijos Taryboje buvo paskutinis žingsnis prieš perduodant įstatymo projektą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris, kaip prognozuojama, jį pasirašys.

Antradienį šį dokumentą patvirtino Rusijos žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – įstatymų leidėjai. Šis teisės aktas buvo priimtas skubos tvarka, kadangi Rusijos kariuomenė ruošiasi numatomam Ukrainos kontrpuolimui, kuris pasak Ukrainos ir jos Vakarų sąjungininkų, galbūt prasidės po kelių savaičių.

Pagal galiojančias Rusijos karinės tarnybos taisykles šauktiniams ir rezervistams, pašauktiems į tarnybą, pranešimai įteikiami asmeniškai. Daugeliui rusų anksčiau pavykdavo išvengti šaukimo į kariuomenę, nes jie negyvendavo toje vietoje, kurioje yra registruoti, o šis siūlomas įstatymo projektas šią spragą panaikintų.

Pagal naująjį įstatymo projektą pranešimai, kuriuos išduoda vietos karo prievolės tarnybos, ir toliau bus siunčiami paštu, tačiau jie bus laikomi gautais nuo tos akimirkos, kai bus patalpinti valstybės elektroninių paslaugų portale.

Asmenims, gavusiems šaukimą į kariuomenę ir neatvykusiems į privalomąją tarnybą, bus uždrausta išvykti iš Rusijos, sustabdytas jų vairuotojo pažymėjimo galiojimas ir uždrausta parduoti savo nekilnojamąjį ar kitokį turtą.

Šis teisės aktas paskatino nuogąstavimus, kad vyriausybė inicijuos dar vieną mobilizacijos bangą, analogišką Maskvos įsakymui, kurį V. Putinas paskelbė praėjusių metų rudenį.

Valdžios institucijos nurodė, kad dar vienos mobilizacijos bangos neplanuoja. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad šis įstatymo projektas reikalingas siekiant supaprastinti atgyvenusią šaukimo į kariuomenę sistemą, atsižvelgiant į pernai rudenį įvykusios dalinės mobilizacijos trūkumus.

Praėjusių metų rugsėjo 21 dieną V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją visoje šalyje, kad paremtų Maskvos pajėgas Ukrainoje. Oficialiai mobilizacija yra pasibaigusi.

Įsakymas dėl dalinės mobilizacijos paskatino masinį vyrų išvykimą iš šalies, kad išvengtų siuntimo į fronto liniją.

V. Putino dekrete numatyta, kad pavasarį į kariuomenę bus pašaukta 147 tūkst. 18-27 metų amžiaus žmonių.

Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW) mano, kad dėl šio šaukimo Rusijai gali būti sunkiau papildomai surinkti mobilizuotųjų karui prieš Ukrainą.

Šauktiniai tikriausiai nebūtų siunčiami į Ukrainą, bet juos reikia kažkur apmokyti, o Rusijos mokomieji pajėgumai riboti. Dėl to, kad šie pajėgumai bus skirti naujokams, šiemet nekariausiantiems Ukrainoje, Kremlius netenka galimybės parengti kariausiančius rezervininkus ir savanorius, nurodo ISW.

Praėjusių metų rugsėjo 21 dieną V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją visoje šalyje, kad paremtų Maskvos pajėgas Ukrainoje. Oficialiai mobilizacija yra pasibaigusi.

Agentūra „RIA Novosti“, remdamasi Rusijos gynybos ministerijos komentaru, nurodė, kad ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas esą neplanuoja pradėti antros mobilizacijos bangos.

Gynybos ministerija pareiškė, kad dalinės mobilizacijos metu pašauktų karių ir savanorių šiuo metu pakanka kovai Ukrainos fronte.

Analitikai taip pat mano, kad Rusija gali bandyti privesti arba įtikinti dalį tarnybą jau baigiančių šauktinių pasirašyti kontraktus kovoti Ukrainoje.

„Tačiau toli gražu neaišku, ar šis sumanymas gali būti sėkmingas“, – nurodė ISW.

Sausį Ukraina perspėjo, kad Rusijoje galima antroji mobilizacijos banga.

R. Chudjakovas savo „Telegram“ kanale rašė, kad A. Pugačiovos 24 metų anūkas Denisas Baysarovas turi karinį išsilavinimą, todėl turi gauti šaukimą ir kariauti Ukrainoje. 

Toks pat likimas, anot R. Chudjakovo, laukia ir 31 metų Nikitos Presniakovo. Deputatas pažymėjo, kad net vaikinai iš „elitinių“ šeimų turi kariauti.

„Šaukimą turi gauti visi, kuriems taikoma dalinė mobilizacija. Be išimčių. Kas kariaus už kolaborantę vaizduojančios A. Pugačiovos anūkus? Vaikai iš „prastų“ šeimų? Deja!“ – rašė R. Chudjakovas.

Primename, kad pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis A. Pugačiova su vyru Maksimu Galkinu ir vaikais išvyko į Izraelį. Ten šou menininkas koncertavo labdaros koncertuose, skirtuose palaikyti Ukrainą.

Nors A. Pugačiova apie karą tyli, ji visokeriopai palaiko savo vyrą. Rusijos Federacijos teisingumo ministerijai M. Galkiną išvadinus „užsienio agentu“, A. Pugačiova paragino valdžią ir ją įrašyti ją į šias gretas.

Karo prievolė galėtų būti vėl įvesta ateinančiais metais po ilgesnės nei 15 metų pertraukos.

E. Levitas, kuris taip pat yra šalies kariuomenės vyriausiasis vadas, interviu Latvijos transliuotojui TV3 sakė pritariantis praėjusią savaitę šalies gynybos ministro iškeltai idėjai nuo 2023 metų pradžios įvesti 11 mėnesių trukmės privalomąją karinę tarnybą 18–27 metų vyrams.

„Turime tikrai, tikrai geras, aukšto lygio ginkluotąsias pajėgas, profesionalias ginkluotąsias pajėgas – galima sakyti, vienas geriausių NATO“, – TV3 teigė prezidentas.

Pasak jo, šaukimas į kariuomenę reikalingas, nes 1,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje trūksta karybos pagrindų apmokytų rezervistų.

Latvija 2007 metais atsisakė privalomojo šaukimo ir perėjo prie visiškai profesionalios karinės tarnybos. Prezidento nuomone, didžiausias dabartinės šalies profesionalios kariuomenės trūkumas yra mažas jos dydis.

„Nauja geopolitinė situacija... reikalauja didesnio skaičiaus žmonių, kurie, prireikus, galėtų prisidėti prie savo šalies gynybos ir kurie nėra profesionalūs kariai, o yra rezervistai“, – kalbėjo E. Levitas, turėdamas omenyje vasario 24-ąją prasidėjusią Maskvos invaziją į Ukrainą.

Valstybės vadovas pridūrė, kad „moterys taip pat turėtų būti pasirengusios ginti savo šalį“, bet nepatikslino, ar jų šaukimas į kariuomenę turėtų tapti privalomas. Be to, E. Levitas paragino pareigūnus ir politikus rasti būdų paskatinti užsienyje gyvenančius latvius dalyvauti ginant Latviją.

Pagal pirminį, nepatvirtintą Latvijos gynybos ministerijos planą, per metus į kariuomenę būtų šaukiami apie 1 000 žmonių, organizuojant du šaukimus per metus. Tokį modelį siūloma palaipsniui įdiegti per penkerius metus, pradedant nuo 2023-iųjų.

Lietuva 2008 metais panaikino privalomąjį šaukimą į karo tarnybą, bet 2016 metais jį atnaujino, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje. Estija išlaikė šaukimą į kariuomenę, kurią taip pat remia savanoriškoji krašto apsaugos organizacija „Kaitseliit“, įkurta po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais.