Pažintis su kūnu
Šios dirbtuvės – Kauno menininkų namų vykdomos edukacinės programos dalis. Jaunimui skirta programa siekia supažindinti su šiuolaikinio meno nagrinėjamais klausimais ir metodais, suteikti dalyviams naujų įgūdžių ir netikėtų patirčių.
Vizualųjį meną ir šokį jungianti S.Noreikaitė šių dviejų meno sričių metodus naudos ir dirbtuvių metu. Kauniečiai bus kviečiami trumpam tapti tyrėjais – įsiklausyti į juos supančius miesto garsus, kvapus, ritmus. "Naudodami improvizacinius teatro, šokio, rašymo ir vizualaus meno metodus, dirbtuvių dalyviai kurs individualius darbus. O vėliau, pasidaliję savo įžvalgomis, visa tai sujungs į vieną bendrą performatyvų kūrinį – idėjomis dalijosi menininkė. – Dirbtuvių metu mėgstu procesą palikti atvirą. Tad kiekvieną kartą būnu nustebinta, nes niekada nežinai, kurios užduotys ir pratimai dalyviams tiks labiau ir derės prie kūrybinio proceso eigos."
Patirtinėmis dirbtuvėmis S.Noreikaitė dalyvius skatins atkreipti daugiau dėmesio į savo kūną ir jo pojūčius. Vizualiųjų menų bakalauro laipsnį Hagos karališkojoje meno akademijoje įgijusi kūrėja savo darbuose tyrinėja su kūno suvokimu susijusius klausimus. Pastaruosius dvejus metus kūryboje menininkė klausė: ką reiškia būti sveikam ir rūpintis savo kūnu?
Aš galvos skausmą dažniau renkuosi slopinti liepžiedžių arbata, o dauguma mano studijų draugų mieliau šį negalavimą gydo paracetamoliu.
"Šiandien nemažai žmonių eina sportuoti į sporto klubus, stengiasi maitintis subalansuotai. Tačiau tai darydami, jie kartais vis tiek išlieka atsiriboję nuo savo kūno poreikių ir pojūčių. Neretai savo sveikata rūpinamasi, remiantis sveikatos guru ar mitybos ekspertų patarimais, kurie galbūt tinka ne visiems, – pastebi S.Noreikaitė. – Tad daugumoje savo darbų bandau visa tai kvestionuoti ir sužadinti žmogaus jusles – lytėjimą, uoslę, regą, klausą. Juk būtent naudodamiesi jomis galime jausti savo kūną."
Kūrėja atskleidė, kad sveikatingumo tema ypač pradėjo domėtis studijuodama Nyderlanduose. S.Noreikaitė pastebėjo, kad Lietuvoje įprastas nesunkių negalavimų gydymas homeopatiniais metodais svetur visai kitaip suprantamas. "Aš galvos skausmą dažniau renkuosi slopinti liepžiedžių arbata, o dauguma mano studijų draugų mieliau šį negalavimą gydo paracetamoliu. Žmogaus santykis su savo kūnu ir sveikata labai priklauso nuo šeimos, šalies ir kultūros, kurioje jis užaugo, – atskleidė menininkė. – Tad antradienį vyksiančiose dirbtuvėse dalyviai taip pat bus skatinami atkreipti dėmesį į savo potyrius paprastomis kasdienėmis akimirkomis. Jie stebės, kas vyksta gatvėje, įsiklausys į gamtos, pravažiuojančių mašinų ir praeivių skleidžiamus garsus ir ritmus. Nors į šiuos įprastus procesus dažniausiai neatkreipiame dėmesio, jie mums gali suteikti nemažai informacijos."
Tapti meno dalimi
2017-aisiais S.Noreikaitė sveikatingumo tematika sukūrė net kelis įdomius kūrinius. Vienas jų – projektas "Cleaning aerobics". Šio performanso / instaliacijos metu šokėjai atlieka aerobikos pratimus, kartu užsiimdami namų ruošos darbais.
"Besidomėdama skirtingais sportavimo būdais, atradau patentuotą metodą "cleaning aerobics", kai namų ruošos metu atliekami tam tikri fiziniai pratimai, kurių metu stiprinimas kūnas. Šis metodas mane suintrigavo, visų pirma, dėl nedidelio absurdiškumo jausmo, kuris kyla stebint pratimus. Tad norėjau pabandyti suprasti, kaip metodas išties praktikuojamas ir ką skirtingi sportavimo būdai pasako apie mūsų šiandienį gyvenimo stilių. Todėl pasirinkau toliau tęsti ir vystyti šią temą", – pasakojo pašnekovė.
S.Noreikaitė netgi sukūrė specialius kostiumus, kurie atliekant aerobikos pratimus leidžia nuvalyti tam tikrus paviršius. Tais pačiais metais įgyvendinta ir kita instaliacija, pavadinimu "Healthcare and Wellness center for patients with long enduring pain". Pristatyta grupinėje parodoje, instaliacija priminė fizioterapeuto kabinetą. Du performanso atlikėjai bendravo su parodos lankytojais, bandydami juos įtraukti į pokalbį ar prašydami pagalbos atliekant tam tikrus fizinius pratimus.
"Atlikėjai pasakojo apie savo traumas ir jų gydymo būdus, klausė žiūrovų įvairių patarimų apie tai, kas jiems padėtų greičiau išgyti. Taip jie bandė įtraukti lankytojus į diskusiją ir išvystyti pokalbį apie tai, ką reiškia būti sveikam. Lankytojai dalijosi asmeniniais patarimais ir istorijomis, netgi pasakojo apie savo ligas ir traumas, kaip jiems sekėsi pagyti, – atskleidė S.Noreikaitė. – Performansas truko penkias valandas, o per jas išsivystė nemenkas dialogas. Parodos lankytojai sustodavo pasiklausyti pokalbių, o galiausiai ir patys į juos įsitraukdavo."
Nors egzistuoja fizinių pratimų ir dietų, kurie viešumoje labiau propaguojami, tai ne vieninteliai būdai rūpintis savo kūnu. Menininkė taip pat atkreipia dėmesį į sąmoningo santykio su savo kūnu svarbą. "Kiekvienas sprendimas – ką valgyti, kaip miegoti ir dirbti, gali būti sąmoningai apgalvotas arba ne. Kai kurie žmonės visą dieną sėdi prie kompiuterio, o vėliau eina į sporto klubą sportuoti. Tačiau visą tą laiką jie galbūt net nepagalvoja apie savo fizinį kūną ir kaip jis jaučiasi", – pastebi ji.
Į savo performansus ir instaliacijas S.Noreikaitė stengiasi žiūrovą įtraukti įvairiais būdais. Tokiu būdu jis gali kur kas geriau pajusti ir suvokti kūrinį. "Kai kurie mano kurti videomeno projektai yra tarsi instrukcijos žiūrovams, kviečiančios pakartoti matomus judesius. O rengdama baigiamąjį darbą Hagos karališkojoje meno akademijoje, parodos erdvėje ištiesiau specialias šokių salėms skirtas grindis. Tad, norėdami į patalpą įeiti apžiūrėti instaliacijos, žiūrovai privalėjo nusiauti batus. Taip jie tarsi patys tapdavo instaliacijos dalimi."
Saulė Noreikaitė
Kūryba ir sanatorijos
Nuo trejų metų šokanti S.Noreikaitė savo kūryboje sujungia net kelias, rodos, skirtingas sferas. Nyderlanduose baigusi vizualiųjų menų studijas, šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete ji siekia socialinės antropologijos magistro laipsnio. Tad kūrėjos darbuose susitinka šokis, vizualieji menai ir žmogaus elgsenos tyrimai.
"Mokiausi Kauno dailės gimnazijoje, tad vizualiųjų menų studijos buvo šių mokslų tęsinys. Iš tikrųjų norėjau studijuoti šokį, deja, paskutiniais metais mokykloje patyriau traumą. Pradėjusi studijuoti Hagoje, iš pradžių pasirinkau tapybos sritį. Tačiau vėliau mano kūryboje vis daugėjo performansų ir vaizdo kūrinių, instaliacijų, – pasakojo menininkė. – O socialinės antropologijos studijose tęsiu bakalauro metu pradėtą sanatorijų temą. Sanatorijos mane domina, nes tai – tarsi tarpinės erdvės, kuriose nesi nei ligonis, nei visiškai sveikas. Be to, čia žmonės atvyksta ne tik gydytis, bet ir asmeniniais, laisvalaikio tikslais. Magistro darbe gilinsiuosi į tai, kaip, būdami sanatorijoje ir veikiami jos aplinkos, žmonės supranta sveikatingumą. Šioje įstaigoje dienotvarkė yra labai aiškiai organizuota, egzistuoja griežtas ritmas. Visa tai, be abejonės, turi įtakos paciento išankstinėms nuostatoms ir sampratoms."
Jauna kūrėja šiais metais buvo nominuota ir prestižinei "JCDecaux" premijai, skirtai pradedantiesiems menininkams. Iš daugybės paraiškų komisija atrinko penkis įdomiausius meno projektus, kurie bus pristatyti rugsėjo 24 d. Šiuolaikinio meno centre atidaromoje parodoje.
S.Noreikaitė varžosi su dar keturiomis perspektyviomis kūrėjomis – Karolina Janulevičiūte, Emilija Povilanskaite, Sallamari Rantala ir Aiste Marija Stankevičiūte. Vienai menininkei komisijos sprendimu galiausiai atiteks specialus prizas. S.Noreikaitė pasakojo rengianti performansą, kuris vyks parodos atidarymo metu ir dar keletą kartų.
Kitomis dienomis į Šiuolaikinio meno centrą užsukę lankytojai matys performanso vaizdo įrašą. "Šįkart mano kūrinys mažiau pasakos apie sveikatingumą, didesnį dėmesį teikdamas fiziškumui ir bendrai būčiai tarp žmonių. Penki atlikėjai sinchronizuotai judės erdvėje, atkreipdami dėmesį į tarp žmonių esančius atstumus ir aplinką", – sakė menininkė.
Virtualus dienoraštis
Vasara S.Noreikaitei buvo kaip niekada užimta, nors koronaviruso grėsmė gerokai pakoregavo planus. Menininkė turėjo vykti į Italiją ir pradėti bendrą projektą su šios šalies kūrėja Sara Ceruti. Tačiau dėl pandemijos merginos nusprendė dirbti kartu per atstumą, užuot susitikusios Perudžos mieste, kaip buvo planuota. Tad S.Noreikaitė ir S.Ceruti įvairiais būdais bendravo virtualiai, taip pat kelias savaites menininkės vykdė sinchronizuotus veiksmus sutartu laiku. Užrašai, vaizdai ir proceso nuotrupos buvo sudėtos į interneto svetainę – bendrą kūrėjų dienoraštį.
"Drauge ieškojome būdų pajausti ryšį, būnant toli viena nuo kitos. Taip pat tyrinėjome nematomus saitus, jungiančius žmones, – pasakojo pašnekovė. – Žinoma, virtualiai dirbti su nepažįstamu žmogumi būtų kur kas sunkiau. Tačiau Sarą aš puikiai pažįstu, nes kartu studijavome Hagoje, tad dirbti buvo lengva."
Vasarą S.Noreikaitė Vilniaus Kirtimų kultūros centre taip pat vedė kūrybines judesio dirbtuves "Guma", kuravo ir dalyvavo grupinėje parodoje "Saturno jaunuolių grupės archyvas", vykusioje galerijoje "Atletika", vedė kūrybines dirbtuves vaikams iš dienos centro Kauno menininkų namuose.
Pašnekovės teigimu, ją džiugina ne tik kūryba, bet ir dirbtuvių bei pamokų vedimas. Pasak jos, dirbdamas su kitais žmonėmis, menininkas ir pats įgauna naujų idėjų bei įkvėpimų. Tad, S.Noreikaitės nuomone, kultūrinė edukacija yra svarbi tiek menininkui, tiek dirbtuvių dalyviui.
"Antradienį vyksiančių dirbtuvių pobūdis labiau skirtas ne šokėjams ar judesio profesionalams, o jauniems žmonėms, kurie dar tik susipažįsta su šiuolaikiniu menu. Žinoma, kviečiu ne tik jaunimą, bet ir įvairių sričių specialistus dalyvauti dirbtuvėse, prisiliesti prie kūrybinio proceso. Tokios patirtys duoda išties daug, atveria naujų perspektyvų. Išmoktus meninius kūrybinius metodus galima pritaikyti ir kitose sferose. Pavyzdžiui, suaktyvinti savo kūno potyrius naudinga ne tik šokant, bet ir atliekant kasdienės buities užduotis", – pastebėjo S.Noreikaitė.
