Utenos apylinkės teismas pernai liepą kleboną buvo pripažinęs kaltu dėl šių nusikaltimų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. Filipavičius nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klebono apeliacinį skundą nagrinėjęs teismas nurodė nesutinkantis su apylinkės teismo išvada, jog negalima nustatyti 2003-2017 metais S. Filipavičiaus vykdytos ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes šis nevedė ūkio apskaitos, nefiksavo įvykusių ūkinių operacijų, nepateikė tyrimui visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų.

„Aukštesnysis teismas atkreipė dėmesį, kad S. Filipavičius niekada neatsisakė pateikti reikiamus dokumentus, o pajamų ir išlaidų žurnalo kopiją jis pateikė papildomos apklausos metu“, – rašoma teismo pranešime.

Panevėžio apygardos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors kratos metu ir nebuvo rasti bei paimti visi apskaitos dokumentai, tačiau tai nereiškia, kad tokie dokumentai apskritai neegzistavo ir kad ūkio buhalterinė apskaita nebuvo vedama.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje be kita ko nurodoma, kad jokios aplinkybės nepagrindžia apylinkės teismo išvadų, kad pateikti ūkio apskaitos dokumentai buvo užpildyti ne laiku.  Anot teismo, nos byloje atlikta ekspertizė patvirtino, jog tikėtina, kad visi vienoje grupėje esantys įrašai yra parašyti tuo pačiu šratinuku, tačiau tai neįrodo, kad jie padaryti jau pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Apygardos teismas taip pat rėmėsi dviejų auditorių bei pakartotiniu specialistės tyrimu, kurie patvirtino tik nereikšmingus ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymo neatitikimus.

S. Filipavičius Utenos apylinkės teisme buvo nuteistas ir už tai, kad aplaidžiai tvarkė Troškūnų parapijos buhalterinę apskaitą, susijusią su grynaisiais pinigais, gautais iš tikinčiųjų už religinius patarnavimus ir rinkliavų.

Panevėžio teismas pabrėžė, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas nėra taikomas su bažnyčios religinėmis paslaugomis susijusiai veiklai, todėl, teismo vertinimu, šis kaltinimas pareikštas visiškai nepagrįstai.

„Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis „Dėl santykių tarp katalikų bažnyčios ir valstybės teisių aspektų“ numato (...) kad valstybė neapmokestina savanoriškų aukų bažnyčiai ir aukų, skirtų jos sielovados, švietimo ir karitatyvinei veiklai.“, –  teigiama teismo pranešime.

Kadangi tikinčiųjų aukos priklauso išimtinai bažnyčios kompetencijai, valstybė šių lėšų buhalterinės apskaitos vedimo neregulioja.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo bei valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.

Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Dvasininkas baudos nesumokėjo ir apskundė nuosprendį prašydamas jį panaikinti ir nutraukti bylą.

„Aš nenoriu, kad man kažkas darytų privilegiją įstatymuose. Prieš įstatymus visi lygūs – ir prokurorai, ir kunigai, bet aš noriu elementaraus teisingumo“, – kalbėjo S. Filipavičius.

Anykščių apylinkės teismas Troškūnų kleboną nuteisė dėl parapijos ir jo kaip ūkininko miglotos buhalerijos. Teismas konstatavo, kad klebonas valdo šimtus hektarų žemės. Tačiau pajamos ir išlaidos – neaiškios. Buhalterinės netvarkos rasta ir Troškūnų parapijoje.

„Gautas raštas iš Finansų ministerijos, kuris buvo pridėtas prie bylos kaip papildomas dokumentas, labai aiškiai sudėlioja taškus į savo vietą ir parodo, kokia yra kvalifikacija specialistų, kurie turėdami visus pirminius dokumentus ant stalo, nesugeba suprasti, kad vadovaujantis jais, galima nustatyti ir ūkininko pajamas, ir išlaidas, ir parapijos turtą, struktūrą, įsipareigojimus ir visa kitą“, – LNK žinioms kalbėjo jis.

Klebonas su dokumentu iš Finansų ministerijos mėgins įrodyti tyrėjų ir, anot jo, provincijos teisėjų neprofesionalumą.

„Bylą tiriant pirmos instancijos metu, jis aiškino, kad tyrėjai, atlikdami kratas, elgėsi iššaukiančiai – viską vartė. Vartė daiktus jo bute. Turėjome kviesti tyrėjus į teismo posėdį, tada jis pakeitė savo poziciją – aiškino, kad tyrėjams pretenzijų neturi. Šiandien vėl girdime tą patį, kad visi yra neteisūs apart jo paties“ – sakė prokuroras Kęstutis Greiciūnas.

Troškūnų klebonas skundžia du jam inkriminuotus nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas. Jis buvo kaltintas dar vienu nusikaltimu – kad teikė paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims. Paskolų suma – daugiau kaip pusė milijono eurų, bet Anykščių teismas dėl šio kaltinimo S. Filipavičių išteisino.

Dvasininkas kaltinamas aplaidžiu parapijos ir savo asmeninio ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymu bei neteisėtu vertimusi finansine veikla – pinigų skolinimu už palūkanas fiziniams ir juridiniams asmenims, pranešė prokuratūra.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, būdamas Anykščių rajone registruoto ūkio savininku, S. Filipavičius buvo atsakingas už apskaitos organizavimą, dokumentų sąugojimą, tačiau šių privalomų veiksmų neatliko, todėl negalima nustatyti jo ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2003-2017 m.

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad pažeidimų yra ir parapijos, kurios klebonu S. Filipaičius yra jau beveik tris dešimtmečius, finansiniuose dokumentuose. Kadangi nebuvo kaupiama informacija apie tikinčiųjų suaukotas pinigines aukas, sumokėtas bažnytines rinkliavas, negalima nustatyti šios parapijos finansinės padėties 2010-2011 m. ir 2015-2017 m.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad parapija 2010-2017 m. jai priklausančiame vienuolyne vykdė ir ūkinę komercinę veiklą: teikė maitinimo, apgyvendinimo, patalpų bei transporto nuomos paslaugas. Manoma, kad ir šios finansinės veiklos dokumentai galimai nebuvo tinkamai tvarkomi.

S. Filipavičiui taip pat pareikšti kaltinimai dėl neteisėto vertimosi stambaus masto finansine veikla. Įtariama, kad 2010-2017 m. dvasininkas už palūkanas skolino pinigus fiziniams ir ir juridiniams asmenims.

Anot prokuratūros, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad S. Filipavičius, siekdamas ekonominės naudos, neteisėtai, versliškai, stambiu mastu, galimai vykdė uždraustą finansinę veiklą – daug kartų skolino pinigus fiziniams ir juridiniams asmenims.

Tyrimo metu nustatyta beveik 40 pinigų skolinimo atvejų, iš viso fiziniams ir juridiniams asmenims buvo suteikta paskolų už beveik 550 tūkst. eurų. Manoma, kad dvasininkas iš šios veiklos gavo ne mažiau kaip 13 tūkst. 852 eurų pajamų, nors neturėjo leidimo verstis paskolų teikimu.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams.