– Ką pasakyti žmogui, kuris teigia, kad geriau jau mirs, bet nesiskiepys?

– Sudėtingas klausimas. Tokiam žmogui labai sunku ką nors pasakyti, kai jis turi jau griežtą įsitikinimą. Su koronavirusu ar COVID- 19 susiję žodžiai yra labai magiški, kurie priverčia ypatingai pažiūrėti į situaciją – skiepai, galimybių pasai ir pan. Tai sukelia labai daug emocijų, todėl aš stengiuosi kalbėti faktais ir skaičiais, bet neneigdamas to, kas yra. Nesileidžiu į įtikinėjimus. Tie, kurie nesiskiepija, žaidžia rusišką ruletę. Serga įvairaus amžiaus žmonės. Skyriuje turime ir vaikų.

Saulius Tvirbutas/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Kokio amžiaus vaikai?

– Labai įvairaus. Nuo mažamečių iki paauglių. Nesakau, kad visi sunkūs ligoniai, yra įvairių ligos atvejų. Kai kuriems reikia deguonies kaukės. Ši liga nebėra tik senolių ar rizikos grupių. Per pirmą bangą socialiniuose tinkluose rašiau, kad pas mus, dėkui Dievui, buvo palyginti nestipri banga. Tai buvo tik įžanga, daugiau psichologinės baimės, jautrumo. Gal šie veiksniai ir neleido išplisti virusui pirmos bangos metu. Antra banga parodė ilgesnius nagus. Bijau, kad dabar, jei ji toliau plėtosis, parodys visą savo neigiamą galią. Sunkiai serga ir be gretutinių ligų, sportuojantys žmonės.

– Ar imunitetas yra gelbėjimosi ratas?

Sunkiai serga ir be gretutinių ligų, sportuojantys žmonės.

– Kiek žinau, kiek medikai ir mokslininkai sako, tai specifinis. Tai naujas virusas ir imunitetui reikia sukurti naują atminti, kad susidūręs galėtų kovoti. Man vakcinavimas yra pratybos. Nebūtinai tai suveiks, nėra tobulų vaistų, tobulų žmogaus produktų, kurie būtų 100 proc. efektyvūs. Taip, yra ligonių, kurie atvyksta jau paskiepyti, po dviejų dozių. Yra, kurie ir sunkiai suserga. Bet aš žiūriu į skaičius: 10 proc. suserga skiepytų ir patenka pas mus, o didžioji dalis neskiepyti. Į ligoninę atvyksta kokie keturi penki su dviem dozėmis, bet nuolatos guli apie 60, t.y. iš tų 60 – keturi penki skiepyti, visi kiti ne. Reanimacijoje šiuo metu keturi 50–60 metų amžiaus žmonės, jie neskiepyti. Tokia šiandien situacija.

– Sako, kad serga ir skiepyti, dabar sergančiųjų skaičius didelis. Matome, kad daugiausia, 90 proc., serga tie, kurie neskiepyti.

– Mutacijų dar gali atsirasti ir gal vakcinų efektyvumas sumažės. Bet matau, kad šiuo metu jos dar efektyvios.

– Ar būna sunkių atvejų, kurie pasiskiepiję ir serga koronavirusu?

– Gal pavieniai. Ne visiems susidaro imunitetas dėl kitų gretutinių ligų. Tarp pasiskiepijusiųjų, esančių pas mus ligoninėje, didesnė dalis serga kitomis gretutinėmis ligomis – sutrikusi inkstų veikla, dėl vaistų nesusiformuoja atsakas. Ištirta, kad erkinio encefalito skiepas yra 98 proc. efektyvus. Prieš kelerius metus mirė moteris, kuri buvo pasiskiepijusi nuo erkinio encefalito. Tada žurnalistai domėjosi, kaip čia atsitiko. Medikai paaiškino: 2 proc. žmonių neįgyja imuniteto.

100 proc. garantijos šiame pasaulyje nėra.

– Bet galime suvaldyti. Kito kelio nėra. Arba visiškas karantinas, arba bandyti tokiais būdais.

– Faktai rodo, kad ir ką kalbėtų antivakseriai, nesergame raupais, kitomis apie 20 ligų, kurios išnykusios arba visiškai prislopintos. Ir viskas dėl skiepų. Būna skeptikai vis prikiša, kad dar yra laisvų kovidinių lovų, o jau visi panikuoja. Jie nesupranta, kad tai – nelaisvos lovos, o paimamos iš kitų ligonių. Jos tik numatytos paimti iš kitų skyrių. Kovidinio padalinio nėra, jis paimtas iš infekcinių ligų, net negydomi kiti ligoniai. Nors neužpildytas 100 proc., dar galima rasti kelias vietas, bet šalia kito ligoninio nepaguldysi. Nukenčia kiti padaliniai. Mūsų pagrindinė Kauno infekcinių ligų bazė Baltijos prospekte, Šilainiuose, atiduota vienai ligai. Ne gana to, jau esame užėmę apie 20 lovų terapiniame skyriuje, kur buvo kitų ligonių. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius turi šešias vietas koronaviruso ligoniams. Kitos likusios – vadinamoji švarioji zona, kuri naudojama kitoms ligoms. Bet jei neužteks šešių lovų, teks atiduoti visą skyrių. Automatiškai užsidaro Chirurgijos ir Urologijos skyrius, kuriuose atliekamos planinės operacijos. Operacinės be reanimacijos negali funkcionuoti.

– Po vasaros, spėju, padaugėjo ir erkinio encefalito ligonių?

– Taip, jie guldomi į Neurologijos skyrių, į kitus. Erkinio encefalito pacientus galima guldyti į kitus skyrius. COVID-19 yra kito pobūdžio liga. Jei pacientas susirgęs ateina į skyrių, šis užsidaro kitiems ligoniams. Mačiau socialiniuose tinkluose sumeta visos šalies lovų ir medikų skaičių. Bet tos ligoninės išsidėsčiusios per visą šalį – ir mažuose, ir didesniuose miestuose. Ne visur gali priimti COVID-19 ligonių, nes jei priims vieną, reikės uždaryti visą ligoninę. Žongliruoti skaičiais lengva, kai žiūri į kompiuterio ekraną ir rašai į socialinius tinklus, visi spaudžia patiktukus, skalambija, kad viskas išgalvota ir nesąmonė. Deja, liūdna tiesa, bet pandemija grobia kitas ligas. O atsirūšiuoti žmonių neišeina. Lengva kritikuoti Vyriausybę, ministrus. Prieš tai siūlyčiau kiekvienam pagalvoti, kaip aš elgčiausi, jeigu man lieptų priimti sprendimus: kiek mums atsiverti, užsiverti, ar naudoti galimybių pasą, ar ne, ar viską paleisti sava eiga. Jei paleisi sava eiga, gali užlūžti sveikatos sistema. Dabar priimi sprendimą paleisti, kiek mirs, tiek... Tada pagalvoji, ką daryčiau? Dilema. Pandemijos metu nėra gero sprendimo.

– Dabar kritikuojami Ingrida Šimonytė ir Arūnas Dulkys, bet prieš tai buvusi Vyriausybė elgėsi taip pat: buvo karantinas, ribojimai.

– Visas pasaulis elgiasi labai įvairiai, nes nėra vieno gero sprendimo. Yra blogų, blogesnių, pusiau blogų sprendimų. Paskui žiūrime, kaip išeis, kas bus. Visi eksperimentuoja, bet visi bando, nes kitaip aukojamos gyvybės. Labai lengva kritikuoti.

– Kiek sergančiajam kainuoja lova? Buvo skelbta, kad gydymas be deguonies – apie 2 tūkst., su deguonimi – apie 5 tūkst., reanimacijoje – apie 50 tūkst. eurų.

– Išlaidos iš tikrųjų padidėjusios. Kai buvome užėmę apie 300 ligonių, bijojome, kad tik sistema išlaikytų. Deguonis buvo pildomas ir pildomas, žmogus daug sunaudoja per minutę. Aparatūra dirba kiaurą parą. Didelės išlaidos. Nekalbu apie personalo pastangas ir apmokestinamą. Vyriausybė prisiima atsakomybę, todėl ir priima ribojimus. Gali ateiti laikas, kai reikės ligonius rūšiuoti. Neduok Dieve, sulaukti diskriminacijos, kai reikės rūšiuoti pagal amžių. Daugybę moralinių dilemų, ir nepavydžiu, kas turi priimti sprendimus.

– Ateinantis ruduo nežada nieko gero. Vaikai jau serga, uždaromos mokyklos, dar kitos sezono ligos.

– Labai norėčiau, kad atsilaikytume. Bet truputį pralaimime lenktynes. Jei ne delta, gal vakcinacijos tempų būtų užtekę. Tikiu, kad atsilaikysime ir dabar, norėčiau ir šviesesnių žinių. Gera žinia, kad vis dėlto mūsų dauguma lovų su deguonimi. Gal bus mažiau didelių baisių skaičių. Daug medikų ir slaugytojų pasiskiepiję arba persirgę, dabar trečią kartą skiepijasi. Būdavo per savaitę 300 iškrisdavo. Gal dabar bus mažesnis sergamumas, personalas galės dirbti ir nesužlugsime.

– Kiek mirė žmonių nuo skiepų?

– Teorijų prisiklausysime dar visokių. Siūlau pamiršti emocijas ir žiūrėti į ligą kaip ir paprastą, kaip skeptikai ir siūlo. Visi sutelkę dėmesį ieško kabliukų. Visur visko pasitaiko, visokių incidentų būna. Seniau nesidomėdavome skiepais, kokio patikimumo vaistai važiuojant į atokias šalis. Visi važiuodavo ir būdavo laimingi. Gerdami vaistus neskaitome šalutinių poveikių, o ten jų labai daug. Galima labai įsibauginti. Siūlau racionaliau pažiūrėti į procesą ir ligą. Sveikas protas visada praverčia.

„Mes sirgsime. O jei mirsime, tai kaip laisvi žmonės“, – į vyriausybę kreipėsi filosofė Nida Vasiliauskaitė. Paskaičiuokime.

COVID-19 ligonių gydymo kaina ligoninėje be deguonies aparato yra apie 2 tūkst. eurų, su deguonimi – 8 tūkst. eurų, reanimacijoje 50 tūkst. eurų. O kaip įvertinti medikų darbą, nesuteiktas planines paslaugas ar, blogiausiu atveju, užkrėstą kitą žmogų, kuriam gydymas nepadėjo?

Apie vaikus reanimacijoje, natūralaus imuniteto naudą, galimybių pasą, kovido palyginimus su gripu, vakcinų veiksmingumą ir susirgusius po dviejų skiepų pokalbis „Kauno dienos“ studijoje su Kauno ligoninės atstovu Sauliumi Tvirbutu.

– Kauno ligoninė, galima sakyti, COVID-19 bastionas Kauno mieste. Kokia situacija šiandien visoje Lietuvoje, Kaune?

– Skaičiai po Velykų stabiliai didėja. Iki Velykų buvo nusistovėjęs tarp 70-80 maždaug nuo vasario mėnesio. Atnaujinome daug paslaugų: reabilitaciją, odos ir venerinių ligų skyrius, chirurgija perėjo prie neinfekuotų asmenų operacijų, bandėme atnaujinti vaikų infekcinių ligų skyrius. Dabartiniai skaičiai kelią nerimą, kad teks vėl grįžti prie planinių medicininių paslaugų ribojimo. Atkurti skyriai miesto centre jau užpildyti. Tai rodo, kad reikia ir kitų paslaugų.

– Skaičiau, kad labai padaugėjo mirčių nuo kitų ligų ir žmonės nesikreipia. Statistiškai sumažėję besikreipiančiųjų dėl kitų ligų. Žmonės baiminasi vykti į ligoninę dėl koronaviruso?

Deja, mes negalime sau leisti tos prabangos ir žiūrėti kaip į gripą, nes rodikliai, toks kiekis sunkių ligonių, nė karto nėra tiek buvę.

– Pandemija, ne tik pati liga savaime pavojinga ir klastinga, bet ji užgrobė kitas medicinos sritis. Kiti sako, kad reikia daugiau dėmesio kitiems, tačiau ligoniui, kuris atvažiuoja su COVID-19 ir jausdamas sunkius simptomus, kai pagalbos reikia čia ir dabar, nepasakysi, kad mes turime pakeisti požiūrį, galbūt žiūrėti kaip į gripą. Deja, mes negalime sau leisti tos prabangos ir žiūrėti kaip į gripą, nes rodikliai, toks kiekis sunkių ligonių, nė karto nėra tiek buvę. Per sunkiausius gripo sezonus būdavo 20–30 sunkių ligonių, gulinčių su gripo komplikacijomis, dabar – virš 100. Negalėjome atnaujinti trijų terapinių skyrių: kardiologijos, vidaus ligų diagnostikos, gerklų skyrių, – iki šiol jie paskirti koronaviruso ligoniams. Taip pat infekcinių ligų skyrius skirtas tik šiems ligoniams. O yra ir erkinio encefalito, Roto viruso, ir daugybė kitų infekcinių ligų, kurias taip pat reikia gydyti. Dabar, deja, tenka riboti kitas paslaugas.

– Kaip esate sakęs, gripas tiek nepareikalaudavo pajėgumų, nes problema ne patalpose, o su žmonėmis, medikais.

Saulius Tvirbutas/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Būtent medikais, nes skyriai, kurie uždaryti, ten ir stovi tuščios lovos. Kaip sako, statistiškai pusė lovų užpildėme, nieko baisaus. Bet juk išnaudojome kitų, niekas nesukūrė tų lovų specialiai koronavirusui, jos paimtos iš kitų medicinos sričių ir atiduotos šiam virusui.

– Niekas taip tiksliai ir neatsako į klausimą, kodėl kylą trečioji banga. Matome kaimyninių šalių pavyzdžius, kur situacija dar blogesnė. Sako, kad buvo Velykos, visi susitiko, bendravo. Niekas nebežino ką kaltinti ir kokių ribojimų imtis, o gal nesiimti ir išmokti gyventi. Kokios mintys kyla?

– Kadangi nesu mokslininkas, o komunikacijos specialistas, kuris dirba su informacija ir faktais, todėl galiu remtis tik faktais, kuriuos akivaizdžiai matau. Matau vienintelį švyturį šiame rūke – vakcinaciją. Manau, kad tai vienintelis kelias į laisvę nuo karantino ir visų bėdų. Todėl, nes mūsų ligoninėje yra puikus pavyzdys: 3 tūkst. darbuotojų, 2 tūkst. – paskiepyti jau du kartus, 800 – persirgo, šiuo metu koronavirusu serga penki. Tai tam tikras visuomenės modelis – jei mes pasiektume daugiau kaip pusę vakcinacijos mastų, tada galėtume kalbėti ir keisti požiūrį bei į koronavirusą žiūrėti kaip į eilinę infekcinę ligą. Kai pas mus bus 20–30 koronaviruso ligonių ir kiti skyriai galės dirbti savo darbus, kitų specialybių medikai taip pat galės dirbti savo darbus, infektologai ne tik su koronavirusu dirbs, bet ir su erkiniu encefalitu bei daugybe kitų infekcinių ligų, – tada COVID-19 bus dar viena infekcinė liga. Šiandien, deja, mes dar taip negalime kalbėti, nes yra dar labai dideli skaičiai.

– Ar dabar sergantys penki darbuotojai pasiskiepiję nuo viruso?

– Šis atvejis ir įdomus, nes atspindi realų skiepų poveikį visuomenei. Keturi iš jų neskiepyti, iš kurių vienas persirgęs jau vieną kartą ir susirgo pakartotinai, vienas darbuotojas skiepytas, bet, deja, susirgo. Šimtaprocentinės garantijos, kad skiepas išspręs problemą, nėra, tačiau tendencija labai aiški – didžioji dauguma išsivaduoja nuo tos ligos. Palyginti, koks buvo sergamumas darbuotojų iki Naujųjų metų, – apie 200 neateidavo dėl šios ligos. Kai prasidėjo vakcinacija, augimas sustojo ir prasidėjo staigus kritimas. Visuomenėje atvejų skaičius taip pat kris. Skiepas padeda įgauti atsparumą sunkiai formai, tai labai svarbu pabrėžti.

– Jūs susirgote po pirmo skiepo?

– Taip, man buvo diagnozuotas teigiamas koronaviruso testas po pirmo skiepo, tačiau aš net nepajaučiau.

– Minėjote, kad temperatūra buvo 37,2 °C?

– Vieną dieną. Šiek tiek perštėjo gerklę. Daugiau jokių simptomų nejaučiau. Turėjau kitų sveikatos problemų, po operacijos buvo nusilpęs organizmas, nukritęs hemoglobino lygis, bet prasirgau lengva COVID-19 forma. Baiminausi, kad virusas paveiks stipriau, bet, manau, kad prie lengvos formos prisidėjo skiepas.

– Pastaruoju metu miršta ir jaunesni. Mitas, kad virusas palaužia tik vyresnius žmones?

Dar net ne reanimacijos skyriuje, o jau kančia tokia, kad rinktųsi mirti. Nepatyriau to, bet paklausius, tai ne juokai. Tai – rusiška ruletė.

– Ne tik vyresnius. Mūsų ligoninėje dabar kontingentas nuo 30 iki 70 metų. Tai sunkūs variantai, kuriems reikia deguonies kaukių, pagalbos. Garbaus amžiaus senolių ligoninėje pavieniai atvejai.

– Gal dėl skiepų?

– Aš manau, kad taip. Slaugos, globos namų gyventojai jau paskiepyti. Manau, kad dabar jaunesni senjorai suserga ir patenka pas mus.

– Kodėl kiti darbuotojai nesiskiepijo?

– Yra pagalbinis personalas, įvairūs darbininkai, tarp jų yra daugiau nesiskiepijusių. Tai natūralu, kaip ir visoje visuomenėje – yra tam tikrų baimių, atsargumas, kiti iškart nesiskiepijo per masinį ligoninių vakcinavimą, bet skiepijosi vėliau.

– Ne paslaptis, kad kai kurių vakcinų žmonės baiminasi ar atsisako.

– Galiu pasakyti, kad vakcinos, jokia paslaptis, medikams taip pat sukėlė įvairių šalutinių poveikių, buvo atvejų, kad kitą dieną nėjo į darbą, buvo šaltkrėčių, kaulų laužymo, kitiems visiškai nieko.

– Jei reikia rinktis tarp šaltkrėčio, kaulų laužymo porą dienų ir reanimacijos, tai mano pasirinkimas akivaizdus.

– Vienas darbuotojas man sakė, kad tuo metu norėjo numirti. Jis sirgo sunkia koronaviruso forma, bet dar buvo namuose. Jau geriau mirti, nei taip kankintis. Mane tai sukrėtė. Dar net ne reanimacijos skyriuje, o jau kančia tokia, kad rinktųsi mirti. Nepatyriau to, bet paklausius, tai ne juokai. Tai – rusiška ruletė.

– Gyvenimo loterijoje didesnis šansas laimėti pasiskiepijus. Vis laukiu, kada ateis koks George‘as Sorosas ar Billas Gatesas ir man sumokės, nes, žmonės sako, kad žurnalistai nupirkti. O kaip neateina, taip neateina.

„Negalime sau leisti prabangos į koronavirusą žiūrėti kaip į gripą. Per sunkiausius sezonus ligoninėje gulėdavo 20 – 30 žmonių su sunkiausiomis gripo komplikacijomis. Dabar jų yra per šimtą“, – visuomenėje populiarų mitą griauna S. Tvirbutas.

Pasak jo, po Naujų metų su COVID-19 komplikacijomis reanimacijoje gulėdavo apie 70 – 80 pacientų. Dabar šis skaičius vėl auga. „Matau vienintelį švyturį šiame rūke – tai vakcinacija“, – sako S.Tvirbutas ir kaip pavyzdį pateikia Kauno ligoninės darbuotojų statistiką. Iš 3 tūkst. dirbančiųjų pasiskiepijo daugiau nei 2tūkst. Iki vakcinavimo nuolat sirgdavo keli šimtai darbuotojų. Šiuo metu serga penki darbuotojai. Vienas jų jau buvo persirgęs virusu, vienas susirgo po vakcinavimo, tačiau ne sunkia forma, likę nesiskiepijo.

Plačiau – „Kauno dienos“ studijoje.

– Šią savaitę paskelbta, kad Kauno ligoninėje, pagal seną pavadinimą Kauno 2-ojoje ligoninėje, esančioje Šilainiuose ir jos padaliniuose, pasiekta kritinė riba.

– Pasakyčiau analogiją – esame kaip kovinis laivas kovoje prieš tą pandemiją. Plaukiame, bombarduoja virusas iš visų pusių, skylių pramuša, mes jas lopom, taisom. Panikos, pakrikimo komandoje nėra, bet rūpesčio, vargo, prakaito tikrai yra daug išliejama. Žmogiškosios ribos kai kurių darbuotojų iš tikrųjų jau yra pasiektos. Reikia mums ir pastiprinimo, ir didesnių pajėgų šitai kovai. Matome, kad vien tik atraminių ligoninių jau nepakanka. Gerai, kad jau įsijungė ir rajono ligoninės, mano žiniomis – Prienai, Jurbarkas, Marijampolė.

– Didžiausia problema – žmogiškasis faktorius? Serga nemažai ir medikų, kai kurie jau ir saviizoliacijoje. Kiek iš viso serga, kiek saviizoliuojasi?

Sunkesni ligoniai pas mus praguli ir iki mėnesio. Jie yra sudėtingesni, jų gretutinės ligos ūmios.

– Apskritai mūsų ligoninėje serga 30 darbuotojų. Infekcinių ligų skyriuje, kur ir vyksta ta kova su COVID-19, manau, tai didelė sėkmė ir aukšta medikų kvalifikacija, kad ten niekas neserga, nebūta protrūkių, kad iškristų būtent šis skyrius. Bet iškrenta kiti skyriai. O saviizoliacijoje yra 100 žmonių dėl artimų kontaktų – nebūtinai ligoninėje, bet ir visuomenėje, kadangi paplitimas yra labai didelis, kaip visi žinome. Infekcinių ligų skyriuje didelių protrūkių nėra, bet krūviai yra labai dideli, reikia pastiprinimo iš kitų skyrių, o tai reiškia, kad reikia riboti kitas medicinos paslaugas. Labiausiai planines. 

– Jūs esate ligoninė, kurioje yra vienas didžiausių srautų covidinių ligonių. Kiek šiuo metu pas jus ligoninėje asmenų guli intensyvios terapijos skyriuje?

– Šiuo metu – 102. Iš jų 50 su deguonies kaukėmis, jiems reikia papildomo deguonies tiekimo. Ir užpildyta COVID-19 reanimacija tame pačiame korpuse. Nuo kitos savaitės reanimacijos pajėgos bus plečiamos. Deja, jau kitame padalinyje – irgi Šilainiuose. Gydytojai vadina švariom ir nešvariom zonom, tai ten yra švarioji reanimacija ir penkiolika lovų bus atiduota COVID-19 pacientams.

Tame pačiame korpuse, Šilainiuose, taip pat numatyta papildomų 30 lovų irgi COVID-19 ligoniams, laikinai stabdoma neurologijos, kardiologijos, geriatrijos, ginekologijos – tik operacijos, bet akušerijos, gimdymo paslaugos bus teikiamos toliau, nes jos yra atskirame korpuse, ten bus sustabdytos tik planinės ginekologinės operacijos. Šilainių padalinyje iš stacionarių bene ir lieka akušerija, o toliau daugiau mažiau COVID-19 pacientai. Taip pat chirurginiai, urologiniai pacientai, kuriems reikia intervencinių ir sergantys COVID-19, tai bus paliktas postas būtent tokiems pacientams. Ir skubi pagalba ten COVID-19 bus teikiama.

Laimei, turime kitų padalinių – miesto centre – Laisvės alėjoje, Hipodromo gatvėje – buvusi Respublikinė Kauno ligoninė arba dar senesnei kartai tai – 3-ioji ligoninė. Ten visos paslaugos yra vykdomos. Tiesa, Šilainiuose dar vykdomos ir ambulatorinės paslaugos. Jos kol kas nenutrauktos – veikia odos ir venerinių ligų poliklinika ir konsultacinė poliklinika. 

Saulius Tvirbutas. Vilmanto Raupelio nuotr.

– Bet, kaip suprantu, COVID-19 sergantiems pacientams skirtų lovų skaičius senka?

– Infekcinių ligų skyrius užpildytas vien COVID-19 ligoniais. Jau senokai pasiekė ribą. Dar ten yra rezervo, keliasdešimt lovų bus galima talpinti, bet jis iš esmės yra paskirtas COVID-19 ligoniams. Ir numatyta neigiama plėtra į kitus korpusus Šilainiuose. 

Mes dar susitvarkome, susidorojame, bet situacija kaistanti, todėl Šilainiuose dalis paslaugų skirta COVID-19 ligoniams.

– Problema turbūt ir su gydytojais? Ne paslaptis, kad COVID-19 sergantys žmonės, kurie atsigula į ligoninę turi ir gretutinių ligų, kurias reikia taip pat gydyti. Tam reikalinga atitinkama medikų kvalifikacija. Ar nepritrūksite specialistų?

– Reikia specialistų. Iš tikrųjų ir infektologų reikia. Tame korpuse, kur minėjau, Infekcinių ligų skyriuje, jų taip pat galimybės yra peržengtos. Jie dirba aukščiau savo galimybių. Anksčiau, šaltojo sezono metu, natūralu, padaugėdavo pacientų su gripo komplikacijomis, įvairių kitų ūmių peršalimo ligų. Tuo pačiu sutalpindavome virškinamojo trakto, žarnyno infekcijų ligonius. Dar būdavo skyrius, kuriame apie 30-40 vietų vaikams skirta. Tokiu metu būdavo 50-60 ligonių ir būdavo manoma, kad medikams tenka didelis krūvis. Nors palyginus su dabartine liga, su tuo, ką jie dabar daro, tai būdavo sąlyginai lengva – nereikėdavo apsaugų tokių sudėtingų ir tokio lygio, priežiūra kita, tie ligoniai užsibūdavo trumpiau – iki savaitės, sunkiausi ligoniai būdavo dešimt dienų, paskui simptomatika palengvėdavo ir jie būdavo išleidžiami namo. Būdavo rotacija. 

Sunkesni ligoniai pas mus praguli ir iki mėnesio. Jie yra sudėtingesni, jų gretutinės ligos ūmios. Vieniems deguonies reikia arba bet kada gali prireikti, nes kraujyje gali nukristi deguonies kiekis. Žodžiu, darbo specifika visiškai kitokia, o jų jau dvigubai daugiau nei turėta piko sezono metu. 

Medikų krūvis milžiniškas, o infektologai dirba virš savo galimybių ribų. Jie stiprinami ir iš kitų skyrių, bet vėlgi, tie medikai turi ir savo pacientų, kitų skyrių lovų užimtumas yra 80 proc. Tai reiškia, kad visa ligoninė dirba visu pajėgumu, ten taip pat reikia žmonių ir darbo pajėgumų. Todėl, deja, kai kurių paslaugų jau ir atsisakome, kai kuriuose padaliniuose mažiname tą skaičių.

– Dabar sirgti kitomis ligomis turbūt nelabai palankus metas.

– Būsiu atviras, nėra palanku. Mes dar susitvarkome, susidorojame, bet situacija kaistanti, todėl Šilainiuose dalis paslaugų skirta COVID-19 ligoniams. 

– O epidemiologai vieningai sutaria, kad dar tikrai nepasiektas COVID-19 sirgimo pikas, dar gali būti ir žymiai blogesnė situacija.

Tai yra sunki, ūmi liga, kai kuriems reikia ir dirbtinės plaučių ventiliacijos, bet tai nėra kokia nors mistinė infekcija. Specialaus gydymo nėra.

– Tas ir baugina. Mūsų medikai sako, kad reikėtų plačiau žiūrėti į tą ligą – nesukrauti visko vieniems infektologams. Tai yra sunki, ūmi liga, kai kuriems reikia ir dirbtinės plaučių ventiliacijos, bet tai nėra kokia nors mistinė infekcija. Specialaus gydymo nėra. Daugiau gydoma simptomatika ir paūmėjusios gretutinės ligos.

Ne veltui ir Sveikatos apsaugos ministerija yra išleidusi įsakymą, kad COVID-19 ligonius gali gydyti ir kitos terapinių ligų licencijas turinčios įstaigos. Todėl ir įsijungė dabar rajonų ligoninės. Galėtų ir daugiau ligoninių į tą kovą įsitraukti. Tiesiog reikia numatyti izoliacines palatas ir toliau gydyti su tom ūmiomis, gretutinėmis ligomis. Mūsų infektologai susiduria su iššūkiais, kviečia įvairius terapeutus. Turime sunkių ligonių, kuriems ne tiek koronavirusas kelia pavojų, kiek paūmėjusios ligos. Net ir kai kurių terapeutų mes ne visų galime turėti kai kurių ligų – pavyzdžiui, onkologijos specialistų neetatinių mes neturime. 

– Bandau įsivaizduoti, kaip medikams, kurie visą dieną su kombinezonais, kaukėmis, dirba viršydami žmogiškųjų galimybių ribas ir girdi kalbas, kad koronavirusas yra išpūstas burbulas. Tai kaip ten iš vidaus atrodo tas „išpūstas burbulas“?

– Jie turbūt ir nelabai klauso, nes jeigu reaguoti emociškai, tai ir pikta, ir juokinga, ir graudu. Iš tikrųjų skyriai mūsų užpildyti. Dabar mada filmuoti kitas ligonines, bet šiais, technologijų laikais, tu gali bet ką prikurti, prifantazuoti ir prikalbėti. Iš tikrųjų situacija sudėtinga, aš pats dalyvauji ligoninės ekstremalių situacijų grupėje, kuri jau veikia visą pandeminį laikotarpį. Iškyla visokių klausimų – kaip pertvarkyti infrastruktūrą, užtikrinti įėjimus, išėjimus. Yra ne tik medicininių reikalų – kad nepritrūktų apsaugų, reikia įvairios įrangos ligoniams pervežti – reikia guldyti į specialius gultus su gobtuvu, kad jie neskleistų viruso vežant į kitas patalpas. 

Esu paminėjęs, kad tie sąmokslo teoretikai džiaugtųsi, jei taip ir būtų – kad čia nieko nėra. Mes nesirinktume ir neitume visi iš proto, to laivo negelbėtume kaišiodami skyles, kad nepaskęstume ir teiktume pagalbą ne tik COVID-19 pacientams, bet ir visiems kitiems ligoniams. Kitos ligos niekur neišnyko. Jų yra daug, pacientų irgi yra daug. 

Freepik.com nuotr.

– Paminėjote apsaugos priemones. Ar buvo išmoktos pavasario pamokos, kai ligoniams praktiškai visko trūko?

– Dabar mes apsirūpinę ir pirkimai praktiškai nestringa. Matyt, čia buvo tada, kai buvo Kinija ir gamyba sustojusi. Dabar tų priemonių yra. Tai, žinoma, kainuoja – tai ligoninėms irgi skausmingas dalykas, jos nėra pigios. O išnaudojama jų labai daug – šimtais per parą. Vienam ligoniui maždaug 4-6 apsaugos komplektai – chalatai, kombinezonai, akiniai (jie tiesa, dezinfekuojami ir pakartojamas jų naudojimas), respiratoriai, pirštinės. Visa tai po vieno vizito pas pacientą išmetama. 

– Jūs bene pirmoji ligoninė Lietuvoje, kuri kreipėsi pagalbos ieškodama savanorių. Kokia situacija? Ar jau yra atsiliepusių žmonių ir kokių savanorių reikia?

– Berods per vieną parą parą atsiliepė 70 žmonių. Yra daug kilnių žmonių, kurie pasiryžę savanoriškai pagelbėti. Kol kas pristabdėme, nes tai nereiškia, kad susirinkome būrį ir siunčiame jį, kur reikia. Vis tiek reikia tam tikro instruktažo. Manau, kad neskubėsime į infekcinių ligų korpusą siųsti savanorių, nes ten darbo specifika kita. Bet jie labai praverstų, kai bus imami ne tik specialistai, bet ir pagalbiniai darbuotojai, slaugytojų padėjėjos į tą korpusą, dirbančios pilnu etatu kituose padaliniuose. Tas atsilaisvinusias vietas savanoriai galbūt tikrai galėtų užimti. Yra daug darbo su pacientais, kurie sunkiai juda, jiems reikia padėti ir į vežimėlį pasodinti. Yra ir sunkiasvorių pacientų – reikia nemažai ir fizinės jėgos. 

– Darbas tikrai ne iš maloniųjų ir smagu girdėti, kad per parą atsiliepia 70 žmonių. Jie pasiruošę padėti medikams. Atsimename, kad ir pavasarį maitinimas buvo, ir tomis kaukėmis kiek kas galėjo stengėsi padėti. Solidarumo dvasia, pasirodo, dar yra visuomenėje.

– Dalis visada yra, kurie kuria sąmokslo teorijas, bet čia gal kaip savigyna, psichologinė baimė. Visada būdavo tokių žmonių, sąmokslo teorijų tikėtojų ir jų skleidėjų. Vieni dėl įdomumo, kiti iš baimės ar kitų psichologinių problemų. O kai visuomenėje krizės kyla, tai turbūt dar paūmėja. O socialiniai tinklai leidžia dar labiau atsiskleisti tokioms keistoms idėjoms. Bet tuo pačiu yra teigiama pusė, kuri gal mažiau matoma, mažiau ryški. Kasdieniai dalykai mums gal ne tiek sukelia jausmų, kiek baimę sukeliančios žinios. Tokių žmonių tikrai yra – tai yra džiugu. 

„Esame kaip karo laivas kovoje su pandemija. Plaukiam, bet bombarduoja mus iš visų pusių, skylių pramuša, mes jas lopome. Pakrikimo komandoje nėra, tačiau prakaito daug išliejama, tad ta prasme žmogiškosios ribos kai kurių darbuotojų jau yra pasiektos“, – vaizdžiai situaciją apibūdina Saulius Tvirbutas, LSMU Kauno ligoninės komunikacijos specialistas.

Šią savaitę paskelbta, kad buvusi 2-oji, dar žinoma kaip Infekcinė ligoninė, jau pasiekė kritinę ribą. Nebus teikiamos kai kurios planinės paslaugos, ištisi skyriai pritaikomi COVID-19 sergantiems pacientams, trūksta žmogiškųjų išteklių, tad į talką kviečiami net savanoriai.

Kauno ligoninė turi vieną didžiausių šalyje korona virusu sergančių pacientų srautą, tad kas bus peržengus kritinę ribą? Kas laukia pacientų, kuriems reikia kitų sveikatos priežiūros paslaugų?

Apie tai pokalbis su S.Tvirbutu „Kauno dienos“ studijoje.

Anot S.Tvirbuto, dauguma užsikrėtusių žmonių net nejaučia ligos simptomų, tačiau kai kas atsiduria tarp tos mažesnės dalies nelaimingųjų, kurie serga labai sunkiai ar net miršta.

„Tu ten vis tiek prie daktarų, tai pasakyk, yra ta korona ar ne?“. Taigi nesu medikas, bet pasvarstyti apie neeilinį įvykį įdomu“, – įrašą pradeda Kauno klinikinės ligoninės atstovas spaudai. Jis apibūdina ligą.

„Kokie pliusai? Virusas dažniausiai yra įveikiamas. Mačiau išsekintų įvairių kitų ligų senolių, kurie vis tiek išsikapsto iš kovido. Dauguma žmonių net nejaučia simptomų. Nebloga paguoda. Kol nepatenki tarp tos mažesnės dalies nelaimingųjų, kuriems ligos eiga būna labai sunki. Jau nekalbu apie mirties atvejus. Bet daug kitų virusinių ligų irgi būna ir sunkios, ir mirtinos.

Kokie minusai? Labai lengvai ir greitai plinta, kol kas nėra jokio gydymo, vakcinų, daug nežinomybės, kaip liga atsilieps persirgusiems ateityje. Kai kurių šalių sveikatos sistema perkaito nuo sunkių ligonių pertekliaus.

Kas bent kiek susipažinęs su biologija, lyg ir neturėtų stebėtis, kad gyvybės knibždančiame pasaulyje yra gausu padarėlių, kurių neįžiūrime plika akimi. Nenuostabu, kad dalis jų pavojingi, mutuoja, bando prisitaikyti. Visgi kai kam sunku patikėti pavojumi, kai nemato sprogstančių bombų ir norisi paprastų atsakymų.

O štai matantys daugiau spalvų pasmerkti abejonėms. Reikia apribojimų ar ne? Kokie jie turi būti? Kiek aukoti ekonomikos dėl kovos su koronavirusu? Čia baigiasi paprastų atsakymų teritorija ir įžengiame į pasirinkimų džiungles.

Jei dar kam įdomi mano nuomonė apie kaukes, pasakysiu tiek: žieminės padangos pašalus irgi ne visada apsaugo nuo avarijų, bet...

Neturiu paranojos šiai ligai, nenoriu karantino, nemėgstu ir kaukių. Bet nedrįsčiau sakyti, kad visa ši situacija yra niekai ir nereikia nieko daryti. Sveikatos ir optimizmo“, – rašo S.Tvirbutas.

Šiandien su portalu kauno.diena.lt susisiekusi kaunietė pranešė apie esą nežinomybės apgaubtą situaciją Jono Jablonskio gimnazijoje. Pasak jos, vakar į gydymo įstaigą dėl aukštos temperatūros buvo išvežta šios mokyklos vienuoliktokė, neseniai grįžusi iš Šiaurės Italijos.

Moters teigimu, kai kurie gimnazijos mokiniai baiminasi, kad Lietuvoje nebūtų fiksuotas koronaviruso atvejis.

„Žinau, kad trečiadienį į Kauno klinikas iš J. Jablonskio gimnazijos buvo išvežta mergaitė, nes karščiavo. Tačiau mokykla apie tai tėvų neinformavo“, – pasakojo kaunietė.

Esamą situaciją moteriai esą nušvietė jos duktė, lankanti minėtą mokymo įstaigą. Mokinės teigimu, vakar kelios mokinės, turėjusios tiesioginį kontaktą su vienuoliktoke, grįžusia iš Šiaurės Italijos, buvo pakviestos apsilankyti gimnazijos sveikatos specialistės kabinete. Esą dar prieš tai tame pačiame kabinete lankėsi ir toji mergina, kuri dėl aukštos temperatūros pamokų metu skubiai buvo išvežta į gydymo įstaigą.

Kažkas skleidžia dezinformaciją.

„Kaip supratau, kadangi trečiadienį gimnazijos direktorės nebuvo, ji nelabai kažką žino apie šį atvejį“, – spėjo pašnekovė.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams ketvirtadienio rytą susisiekus su Kauno J. Jablonskio gimnazijos direktore Danguole Miškiniene, pastarąsias kalbas ji paneigė.

Danguolė Miškinienė

„Joks vaikas vakar nebuvo išvežtas iš gimnazijos nei greitosios pagalbos automobiliu, nei kitu būdu. Kažkas skleidžia dezinformaciją“, – teigė gimnazijos vadovė.

Kauno klinikinės ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas taip pat tikino apie tokio pobūdžio atvejį nežinąs, todėl negalįs nei patvirtinti, nei paneigti. „Jeigu pas mus bus toks ligonis su koronaviruso diagnoze, tikrai paskelbsime tai, kas aktualu visuomenei, kol neturime, tai nieko ir nekalbame“, – sakė pašnekovas.

Portalo turimais duomenimis, jei Lietuvoje būtų fiksuotas koronaviruso atvejis, toks pacientas būtų vežamas ne į Kauno klinikas, o į Kauno klinikinę ligoninę.