Prauskitės trumpiau, vėsesniu vandeniu ir naudokite aliejų bei drėkinamąjį kremą. Ne paslaptis, kad žiemą daugeliui iš mūsų norisi ilgiau pasilepinti karštu dušu – deja, tai dar labiau sausina odą. S. Izmalkova pataria kasdien apsiriboti vienu 5–10 minučių trukmės dušu ar vonia. „Jei prausiatės ilgiau, galite pašalinti per daug riebalinio odos sluoksnio ir oda praras drėgmę. Naudokite drungną, o ne karštą vandenį, kuris gali nuplauti natūralius aliejus. Sumažinkite muilo naudojimą – jei reikia, rinkitės drėkinamuosius prausiklius. Venkite dezodoruotų, kvapiųjų muilų ir produktų su alkoholiu, kurie gali sausinti odą. Maudydamiesi naudokite vonios aliejų, padedantį išlaikyti odos drėgmę. Drėkinamąjį kremą tepkite iškart po maudymosi arba nusiplovę rankas. Tai padeda užverti tarpus tarp jūsų odos ląstelių ir užsandarinti drėgmę, kol oda vis dar drėgna“, – pataria vaistininkė.

Žiemą rinkitės tirštesnės konsistencijos odos priežiūros priemones bei atkreipkite dėmesį į jų sudėtį. S. Izmalkovos teigimu, šaltuoju sezonu labai svarbu išsirinkti kremą, kurio sudėtyje būtų ne tik odą drėkinančių medžiagų, tokių kaip hialurono rūgštis, šlapalas, glicerinas, aminorūgštys, bet ir vitaminai, sviestmedis, migdolų aliejus, kviečių gemalų aliejus.

„Camelia“ konsultantė Asta Balkytė priduria, kad kūno ir rankų priežiūrai dažniausiai skirtos priemonės, kurių sudėtyje yra 5-10 proc. šlapalo – mažesnį procentą šlapalo turinčios priemonės yra lengvesnės tekstūros, o didesnį – tirštesnės. 10 ir daugiau procentų šlapalo turinčios priemonės veikia ir kaip keratolitinė medžiaga – padeda pašalinti negyvų ląstelių sluoksnį ir prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius. „Pėdoms ir alkūnėms labiausiai tinka 25-30 proc. šlapalo turintys tiršti kremai, kurie suminkština storą, suragėjusią odą, nuospaudas, neleidžia odai dehidratuoti“, – sako A. Balkytė.

Žiemą verta rinktis kremus, kurių sudėtyje yra keramidų – šie junginiai užpildo odos paviršiaus įtrūkimus ir sudaro apsauginę plėvelę, kuri apsaugo odą nuo drėgmės praradimo. Šį sezoną taip pat naudinga atkreipti dėmesį į kremus emolientus, kurie ypač tinka trūkinėjančiai, niežtinčiai, išsausėjusiai odai ir sergantiems atopiniu dermatitu. Emolientų pagrindą sudaro aliejai ir lipidai, kurie sustabdo vandens praradimą iš epidermio. „Pagal tirštumą emolientai skirstomi į losjonus, kremus ir sviestą. Jų sudėtyje yra vertingų natūralių taukmedžio, avokadų, kokosų, kakavos ir kitų bazinių aliejų, padedančių maitinti odą, atkurti sutrikusį lipidinį sluoksnį“, – teigia A. Balkytė.

Sudirgusios odos nekasykite, patepkite kremu ir venkite šiurkščių audinių. Neretai į vaistininkę klientai kreipiasi dėl niežtinčios odos, kurią dažnai būna jau nusikasę. S. Izmalkovos pastebėjimu, to derėtų vengti, nes oda dar labiau sudirginama. Niežėjimą suvaldyti dažniausiai gali šaltas kompresas bei drėkinamasis kremas. Taip pat derėtų vengti vilnos ir kitų audinių, kurie gali dirginti odą. „Norėdami sumažinti odos barjero pažeidimo riziką, venkite kempinių, šveitimo šepečių. Jei nenorite jų visiškai atsisakyti, stenkitės nenaudoti jėgos šveičiant. Dėl tos pačios priežasties odą sausindami rankšluosčiu tiesiog švelniai paspauskite, paglostykite, bet netrinkite jos“, – priduria „Camelia“ vaistininkė.

Skirkite didesnį dėmesį rankų ir lūpų odai. Žiemą rankų oda veikiama sudėtingų oro sąlygų – žvarbaus, šalto ir sauso oro, o šį sezoną dar labiau alinama dažnai naudojamo dezinfekcinio skysčio. „Rankų kremo sudėtyje vertėtų nebijoti parafinum liquidum – šis aliejus maitina ir minkština odą, skatina nedidelių žaizdelių gijimą. Jis yra saugus jautriai odai ir nekemša odos porų. Odai svarbu ne tik drėkinančios ir maitinančios medžiagos, bet ir jos barjerinės funkcijos apsauga, neleidžianti drėgmei pasišalinti iš mūsų odos. Jeigu odos hidrolipidinis barjeras bus pažeistas, užtikrinti optimalios drėgmės bei elastingumo negalės net kruopščiai atrinkti kremo ingredientai“, – tvirtina S. Izmalkova.

Jei rankų odą dažnai veikia įvairūs dirgikliai, A. Balkytė pataria rinktis barjerinius apsauginius kremus, kurie yra atsparūs vandeniui ir užsitepus susidaro tarsi antra oda, apsauganti nuo neigiamo dezinfekantų, metalų, valymo priemonių bei vėjo ir šalčio poveikio. „Taip pat reikėtų nepamiršti ir žiemą kenčiančių lūpų – taukmedžio, avokadų, kokosų, kakavos aliejų pagrindu pagaminti lūpų balzamai apsaugo jas nuo šerpetojimo, skausmingų įtrūkimų, puikiai suminkština“, – priduria „Camelia“ konsultantė.

Pasirūpinkite tinkama mityba ir vitaminais. Vieni svarbiausių sveikos ir gražios odos ingredientų – subalansuota mityba, pakankamas vaisių, daržovių ir išgeriamo vandens kiekis. Naujų odos ląstelių gamybai svarbūs vitaminai A ir C – pastarasis dalyvauja ir susidarant kolagenui. „Kolagenas reikalingas išlaikyti odą lygią, jauną, elastingą, jis didina odos tamprumą, padeda išvengti strijų. Vitaminas A būtinas odos ir gleivinės ląstelių atsinaujinimui, mažina randų susidarymo tikimybę. Taip pat svarbu vartoti pakankamai vitamino E, kurio antioksidacinės savybės padeda apsaugoti odos ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, kovoja su odos senėjimu, skatina odos gijimo procesus“, – pastebi A. Balkytė.

Pagerinti odos būklę padeda ir cinkas, jodas bei polinesočiosios omega rūgštys. „Jos veikia organizmą kaip antioksidantas, didina odos atsparumą ultravioletiniams spinduliams, stiprina kolageno sluoksnį. Todėl, jei norite džiaugtis nepriekaištinga oda, vartokite omega-3 šaltinį – žuvų taukus. Jie net tik apsaugos odą nuo senėjimo, bet ir pagerins bendrą odos būklę. Moksliškai įrodyta, kad jų naudojimas teigiamai veikia odos struktūrą segant dermatitu, egzema“, – sako S. Izmalkova.

Pasak specialisčių, jei per žiemą nepavyko odos prižiūrėti tinkamai, pavasarį ją teks gelbėti giliu ir gausiu drėkinimu, gali prireikti ir kosmetologo ar dermatologo pagalbos.

Atėjus pavasariui norisi džiaugtis ne tik saule, spalvinga apranga, bet ir skaisčia, švytinčia oda. Tačiau kosmetologai ir dermatologai pastebi – neretai pavasarį pasireiškia odos problemos, per žiemą atsiradusios dėl orų bei netinkamos priežiūros įtakos.

M. Bylaitė-Bučnskienė pažymi, kad žiema yra tikras išbandymas sveikai, o, juo labiau, sergančiai odai.

„Svarbu žinoti, kad šaltas oras lauke ir sausas patalpų oras labai stipriai veikia odą. Labiausiai dėl tokių sąlygų nukenčia veidas. Pastebiu, kad šiemet ypač nukentėjo vokai, lūpos ir plaštakos. Veido oda yra jautresnė temperatūros pokyčiams, ji greičiau sausėja, yra labiausiai atvira vieta. Tuo metu plaštakos ne tik patiria žvarbaus oro poveikį, bet ir yra dažnai plaunamos, tačiau labai retas linkęs po plovimo jas pasitepti tinkamu drėkinančiu kremu“, – apie odos patiriamus vargus pasakoja M. Bylaitė- Bučinskienė.

Pastebiu, kad šiemet ypač nukentėjo vokai, lūpos ir plaštakos.

Kenkia ne tik oras, bet ir netinkama priežiūra

J. Kazimerevičienės teigimu, dažnai prastą odos būklę nulemia ne tiek sezoniškumas, kiek prastas kosmetikos priemonių pasirinkimas ir  nesuderinamumas.

„Prastai odos būklei neretai daugiau įtakos turi ne oras, o netinkama odos priežiūra ir netinkamai pasirinktos priemonės. Daugelis mano, kad žiemą odai reikia vien tik maitinimo arba reikia jo daugiau nei vasarą, tačiau turime keisti šią nuomonę. Dažna veikli moteris ar vyras į darbą važiuoja automobiliu, tuomet visą dieną sėdi šildomame sausame biure, atgal į namus – vėl automobilis. Ar reikia daug maitinimo tokio žmogaus odai? Pasakyčiau, kad ne. Tai tarsi pasiūlyti ištroškusiam stiklinę aliejaus, o ne vandens“, – kalba „Mary Cohr“ ekspertė J. Kazimerevičienė.

Savo ruožtu M. Bylaitė-Bučinskienė pabrėžia, kad su dideliu odos išsausėjimu gali susidurti ne tik sausą odos tipą turintys žmonės, o stipri odos dehidratacija gali sukelti dar didesnių problemų.

„Žiemą tiek sausaodžiai, tiek ploną ir dirglią, tiek riebią odą turintys žmonės susiduria su odos išsausėjimu. Ilgainiui drėgmės trūkumas gali sukelti uždegimą. Tuomet oda gali tapti jautri įvairiems aplinkos dirgikliams – kvapams, medžiagoms, tam tikriems maisto produktams, nuo kurių greičiau ima rausti oda aplink lūpas. Oda tampa neapsaugota, jei ji yra per sausa“, – pažymi Inovatyvios dermatologijos centro vadovė M. Bylaitė-Bučinskienė.

Ko oda laukia pavasarį

Žvarbių žiemos orų bei šildomų patalpų išvargintą ir išsausėjusią odą būtina reabilituoti, dosniai drėkinti ir jau nepamiršti apsaugos nuo saulės, sako J. Kazimerevičienė.

„Atėjus pavasariui, nusimeskime ne tik šiltus drabužius, bet ir riebius kremus. Drėgmė yra svarbi visuomet, o po žiemos – ypač. Jau pavasarį reikalinga ir apsauga nuo saulės, todėl  reikėtų naudoti makiažo pagrindą ar kremus su SPF apsauga. Be kita ko, būtina ir teisinga odos higiena“, – sako ji.

Savo ruožtu M. Bylaitė-Bučinskienė siūlo kartą per savaitę namuose atlikti lengvus enziminius arba smulkių grūdelių šveitimus, naudoti drėkinamąsias kaukes.

„Jei drėkinamųjų kremų ir kaukių nepakanka, tuomet rekomenduojama prieš tepant drėkinamąjį kremą naudoti serumus, vakarais – priemones su vitaminu C. Jei po viso to odos būklė vis tiek netenkina, gali prireikti specialisto pagalbos“, – pažymi gydytoja dermatologė.

Sveikatos specialistai sako, kad mūsų organizmas labai aiškiai išduoda, kada ir kokių konkrečiai vitaminų mums trūksta, tik svarbu mokėti laiku atpažinti perspėjančius ženklus.

Pasak šeimos gydytojos Daivos Makaravičienės, vienas pirmųjų ženklų, kad organizmui stinga vitaminų, yra dažnai kraujuojančios dantenos.

„Jei dantenos kraujuoja tik kartais – nieko tokio, gali būti, kad valantis dantis tiesiog mechaniškai pažeidžiate dantenas, tačiau jeigu kraujas pasirodo kasdien, reikėtų sunerimti – tai rodo vitamino C ir B12 trūkumą“, – pažymi gydytoja.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova priduria, jog kitas vitaminų trūkumo požymis, kurį lengva pastebėti – pakitusi odos būklė. „Oda išsausėja, gali atsirasti stipriai pleiskanojančių plotų, spuogų, sunerimti reikėtų ir pastebėjus dideles mėlynes ar neįprastus paraudimus“, – sako specialistė.

Simptomai – ne iš karto

Gydytoja D. Makaravičienė atkreipia dėmesį, jog pirmieji vitaminų trūkumo požymiai pasireiškia ne iš karto, organizmas ima siųsti signalus tik po 2-3 mėn. Tačiau patys simptomai jau leidžia atpažinti, kokio konkrečiai vitamino mums stinga.

„Jei trūksta vitamino A, gali sutrikti regėjimas, dažniau pasireiškia sausų akių sindromas, sunku matyti prieblandoje, sausėja oda. Vitaminas D atsakingas už kalcio sankaupas, todėl augant organizmui kaulai gali prarasti savo formą, o vyresniame amžiuje jie tampa trapūs ir greičiau lūžta“, – paaiškina gydytoja ir priduria, kad vitaminas C atsakingas už organizmo atsparumą ligoms, o B grupės vitaminų trūkumą galima atpažinti iš padidėjusio nervingumo, dirglumo, jaučiamo nuovargio.

Jeigu iš šviesios patalpos įėję į tamsią prisitaikote ne iš karto, bet prireikia 7-8 sekundžių, vadinasi, vitamino A turite nepakankamai.

Pasak vaistininkės R. Molotkovos, nustatyti kai kurių vitaminų trūkumą gali padėti ne tik organizmo stebėjimas, bet ir paprasti testai, kuriuos galima atlikti namuose. „Jeigu iš šviesios patalpos įėję į tamsią prisitaikote ne iš karto, bet prireikia 7-8 sekundžių, vadinasi, vitamino A turite nepakankamai“, – pavyzdį pateikia „Eurovaistinės“ specialistė.

Pildyti atsargas

Natūralu, jog po žiemos sezono organizmas būna šiek tiek nusilpęs, kadangi mažiau būname lauke, trūksta saulės šviesos, o kartu ir energijos bei geros nuotaikos. R. Molotkova sako, jog ankstyvą pavasarį, kai dar nėra šviežių vaisių ir daržovių, organizmą galima pastiprinti ir žolėmis.

„Kiaulpienių ir dilgėlių lapuose gausu C, A, B vitaminų, rūgštynėse slypi C, K, E ir B grupės vitaminai. Iš šių žolių galite gaminti salotas, sriubas, paskaninti vaisių kokteilius ar kitus patiekalus“, – išvardija vaistininkė.

Jeigu su maistu gaunamų vitaminų nepakanka ir naudojate papildus, svarbu prisiminti, jog pilnaverčiam jų įsisavinimui svarbus maistas, su kuriuo jie vartojami. Pavyzdžiui, vitaminų A, D, E, K įsisavinimui būtinos riebalinės medžiagos, pavyzdžiui, riešutai. Taip pat visus vitaminus geriausia vartoti kasdien tuo pačiu metu, o multivitaminų kompleksą reikėtų vartoti pirmoje dienos pusėje, po pusryčių. „Taip gaunama energijos visai dienai. Be to, vartojami vakare, jie trukdytų užmigti“, – paaiškina „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Ji primena, jog norint jaustis gerai ir sutikti pavasarį žvalesniems svarbi ir subalansuota mityba, reikėtų nepamiršti aktyvesnio gyvenimo būdo bei laikytis darbo bei poilsio režimo.

Dažnas kibirkščiavimas – signalas, kad aplinkoje, kurioje būnate, trūksta drėgmės, kaip ir jūsų odai bei plaukams. Vaistininkė Milda Darulienė dalinasi patarimais, kaip išvengti kibirkščiavimo ir teisingai drėkinti odą, plaukus bei patalpas žiemos metu.

Kodėl mes elektrinamės?

Statinis elektrinis krūvis ant kūno paviršiaus dažniausiai renkasi dėl išorinių priežasčių: televizorių, kompiuterių, mikrobangų krosnelių, mobiliųjų telefonų skleidžiamos spinduliuotės, retkarčiais – dėl vidinių priežasčių: temperatūros skirtumų tarp kūno ir drabužių (ypač žiemą), pagreitėjusios organizmo medžiagų apykaitos. Sausa žmogaus oda, palaidi plaukai, kailiai – medžiagos, kurios įgyja teigiamus elektros krūvius ir verčia mus kibirkščiuoti bei elektrintis.

„Pagrindinė priežastis, kodėl mes įsielektriname – sausas oras, kuris įelektrina jame esančius daiktus. Įsielektrinti gali daiktai iš metalo, kietos gumos, stiklo, aukso, polistireno, polietileno, kitų sintetinių medžiagų, tačiau taip pat ir iš vilnos. Reikėtų žinoti, kad statinis krūvis dažniau kaupiasi sausą odą ir plaukus turintiems žmonėms, ypač dėvintiems drabužius, pagamintus iš poliesterio ar kitų sintetinių medžiagų. Norint sumažinti elektrinimąsi svarbu užtikrinti tiek patalpų, tiek odos drėgmę, kadangi tokia terpė sumažina krūvio surinkimą“,-sako specialistė.

Statinis krūvis dažniau kaupiasi sausą odą ir plaukus turintiems žmonėms, ypač dėvintiems drabužius, pagamintus iš poliesterio ar kitų sintetinių medžiagų.

Elektrinimąsi sumažins tinkamas odos ir plaukų drėkinimas

Permainingi orai, šaltis, vėjas, taip pat išsausėjęs patalpų oras neigiamai veikia mūsų plaukus, tad žiemos metu jie reikalauja ypatingos priežiūros.

„Esant tokioms oro sąlygoms mūsų galvos odos kraujagyslės susiaurėja, todėl plaukams gali trūkti cinko, seleno, vario mikroelementų. Sausas patalpų oras naudos taip pat neduoda – plaukai lūžinėja, elektrinasi, praranda žvilgesį. Norint pagerinti plaukų būklę šaltuoju sezonu bei sumažinti elektrinimąsi, rekomenduoju šukuoti plaukus medinėmis šukomis ar šepečiais, kurios nevelia plauko ir nekelia jų nuo šaknų, jeigu įmanoma, rečiau džiovinti plaukus džiovintuvu, kuris dar labiau juos išsausina, naudoti šampūnus ir balzamus su kviečių baltymais, lanoninu ar pantenoliu, kurie drėkina ir maitina galvos odą. Taip pat, orams atšalus, reikėtų dėvėti kepures, tačiau jų vidinė pusė turėtų būti iš natūralių pluoštų – tai padės sumažinti kibirkščiavimą“, – pataria M. Darulienė.

Odai žiemą taip pat pradeda trūkti drėgmės, net jeigu kitais metų laikais jos trūkumu ir nesiskundžiate. Būtent todėl šaltuoju sezonu drėkinimas tampa vienu pagrindinių odos priežiūros žingsniu.

„Kaip ir plaukus, mūsų odą žiemą sausina tiek šildymo išdžiovintas patalpų oras, tiek žymūs temperatūrų svyravimai, kai iš lauko patenkame į šiltą patalpą ir atvirkščiai. Būtent todėl didesnį dėmesį reikėtų skirti odos drėkinimui. O šaltesnę dieną svarbu nepamiršti naudoti nuo šalčio odą saugančių priemonių, kurios, padengdamos odą apsaugine plėvele, neleis jai ir išsausėti. Naktinei priežiūrai rinkitės maitinamuosius, riebesnės konsistencijos kremus, o odos valymui – micelinius losjonus, kurie ne tik tonizuoja ir geriau nuvalo, bet ir padeda išlaikyti tinkamą odos drėgmę“, – teigia vaistininkė.

Odos drėgmę išsaugoti padeda ir vitaminas E

Tinkamas vitamino E kiekis taip pat labai svarbus gerai odos būklei ir drėgmės balansui išlaikyti. Ir nors vitamino E trūkumas pasitaiko retai, nes jo yra daugelyje maisto produktų, tačiau jo gali trūkti dėl badavimo ir tam tikrų negalavimų – geltos, kasos ar tulžies ligų.

„Ar organizmui pakanka vitamino E, tiksliausiai parodytų kraujo tyrimas, tad jį rekomenduočiau pasidaryti, įtariant šio vitamino trūkumą. O tam, kad vitamino E atsargos neišsektų, vartokite tokius maisto produktus kaip žirniai, pupelės, špinatai, grūdinės kultūros, kukurūzai, grikių kruopos, sojos, riešutai, pieno produktai, mėsa, menkės kepenėlės – juose šio vitamino yra daugiausiai“, – teigia M. Darulienė.

Praktiniai patarimai, kaip sumažinti įsielektrinimą žiemą:

Jeigu jūsų oda labai sausa – dėvėkite medvilninius drabužius.

Drėkinkite odą – drėgna oda surenka mažiau krūvio.

Drėkinkite patalpas – ar specialiu oro drėkintuvu, ar tiesiog pastatydami indus su vandeniu, džiovindami drabužius arti radiatorių, valydami dulkes drėgnomis šluostėmis.

Atsižvelgdami į savo plaukų tipą, naudokite plaukų šaknis maitinančias ir stiprinančias priemones.

Jei skubate išdžiovinti plaukus ir negalite leisti jiems džiūti natūraliai, prieš naudodami plaukų džiovintuvą, patepkite juos balzamu. Džiovintuvą stenkitės laikyti kuo toliau nuo plaukų šaknų.

Paklausti, kaip patartų prižiūrėti sausą kūno odą, socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai aktyviai dalinosi savo rekomendacijomis. Populiariausius ir įdomiausius atsakymus – tiesa tai ar mitas, komentuoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Gintė Narušytė.

Ryte įmasažuoti kūną aliejumi (šaltuoju metų laiku – juodųjų sezamų, o šiltuoju – kokosų aliejumi).

Mitas. Moksliniais tyrimais aliejų poveikis odai nėra plačiai patvirtintas. Nors keliuose tyrimuose nustatyta, kad tiek sezamų, tiek ir kokosų aliejus turi drėkinančių savybių, dauguma kitų aliejams priskiriamų naudų (antibakterinės savybės, apsauga nuo saulės) yra gerokai pervertintos. Natūralių aliejų drėkinamosios savybės neprilygs iš skirtingų elementų subalansuotai dermatologinei kosmetikai, be to, gali kimšti odos poras. Išbandyti aliejus reikėtų ant nedidelio sveikos odos ploto ir 24 val. stebėti, ar nepasireiškia niežėjimas, tinimas ar bėrimas.

Tepti odą kremu ar pieneliu, iškart nusiprausus.

Tiesa. Po prausimosi kūno odą patepti drėkinamuoju kremu (emolientu) reikėtų per pirmas tris minutes, kol oda dar šiek tiek drėgna po prausimo. Prireikus kremas gali būti tepamas ir dažniau, pagal poreikį.

Prausti odą ryte ir vakare.

Mitas. Nors 20 min. trukmės karštas dušas kartais gali atrodyti tikra atgaiva, reikėtų prisiminti, kad karštas vanduo džiovina ne tik odą, bet ir plaukus. Patartina apsiriboti ne ilgesniu kaip 7 min. trukmės dušu kartą per dieną, o vanduo turėtų būti šiltas arba drungnas.

Kasdien suvalgyti ne mažiau kaip 50 g riešutų.

Mitas. Nors oda tikrai būna elastinga ir drėgna tuomet, kai nestokojama riebalų, riešutus reikėtų vartoti su saiku. Riešutai turi nemažai kalorijų, todėl per dieną rekomenduojama jų suvalgyti ne daugiau kaip saujelę (iki 50 g). Pasirūpinkite į savo racioną įtraukti ne tik riešutų, bet ir kitų produktų, kuriuose gausu mononesočiųjų riebalų ir omega 3 riebalų rūgščių: tokių kaip žuvys, alyvuogių aliejus, sėmenys ir sėmenų aliejus, avokadai.

Bent kartą per savaitę naudoti kūno šveitiklį.

Tiesa. Šveičiant odą, pašalinamas suragėjęs odos sluoksnis, todėl drėgmė lengviau prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius.

Kas vakarą, likus maždaug valandai iki miego, odą pasitepti glicerino ir vitamino E mišiniu.

Mitas. Nors tiek glicerinas, tiek vitaminas E yra daugelio mums žinomų odos priežiūros priemonių sudėtinės dalys, eksperimentuoti su didelėmis jų koncentracijomis nereikėtų. Grynas glicerinas pasižymi itin stipriu poveikiu, tad gali „ištraukti“ drėgmę iš gilesnių odos sluoksnių ir, tokiu būdu, kūną ne sudrėkinti, o išsausinti. Vitaminas E iš tiesų naudingas odai, tačiau čia galioja ta pati taisyklė – geriausia naudoti profesionaliai subalansuotą kosmetikos priemonę. Vitamino E taip pat galima gauti su maistu – saulėgrąžų sėklomis, migdolų riešutais, avokadais, lazdyno riešutais, žemės riešutais, alyvuogių aliejumi.

Dėvėti ekologiškus natūralaus pluošto drabužius.

Tiesa. Geriausia dėvėti natūralaus medvilninio pluošto drabužius, nes jis mažiausiai dirgina odą. Alergija tam tikram pluoštui gali odą ne tik išsausinti, bet ir sukelti bėrimą, niežulį ir diskomfortą. Jei manote, kad odos sausumas – alergijos pasekmė, iš tiesų derėtų pabandyti dėvėti natūralių medžiagų rūbus ir stebėti, ar situacija pasikeis.

„Džiugu, kad pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ne tik problemų sprendimui, bet ir prevencijai – žmonės labiau rūpinasi savo gyvenimo būdu ir supranta, jog svarbu ne tik palaikyti asmens higieną, naudojant tinkamas kosmetikos priemones, bet ir gerti daug vandens, vengti žalingų įpročių, o saule mėgautis tik pasitepus apsauginiu kremu“, – sako specialistė ir priduria, kad, iškilus klausimų apie sveikatą ar grožį, socialiniuose tinkluose rastus patarimus reikėtų vertinti kritiškai – prieš praktiškai išbandant naujoves, geriau apsidrausti ir pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju.