„Šiandien mes giname ir gali mums tekti labai sunkiai ginti ne tik savo laisvę, bet ginti ir Europos laisvę, nes priešas dabar yra užsimojęs totaliai. Šiandien  egzaminas yra globalus, pasaulinis: ar atsilaikys tautos, pasirinkusios demokratiją, ar jas užvaldys diktatoriai, komunistai, melagiai ir mulkintojai? (…) Todėl Lietuvoje gynyba yra proto, dvasios, ištikimybės gynyba ir mes turime būti susitelkę, turime būti išvien“, – penktadienį, kreipdamasis  į  Seimo rūmuose susirinkusius Laisvės gynėjus, sakė V. Landsbergis.

Kalbėdamas apie apgintą laisvę, jis užsiminė ir apie dabartines politines aktualijas.

„Dabar vienoje pusėje stovi gynėjai, kitoje pusėje  – griovėjai. Kurstytojai yra griovėjai, reikia tą atvirai sakyti. Tie, kurie kursto Prezidentą prieš Vyriausybę, iš esmės yra griovėjai. Turime stovėti vienoje gretoje, kaip čia mes visi esame, taip tokia turi būti ir Vyriausybės, ir Prezidento aplinka, kad ten neįsiveistų griovėjai“, – patarė prof. V. Landsbergis.

Dabar vienoje pusėje stovi gynėjai, kitoje pusėje  – griovėjai. Kurstytojai yra griovėjai, reikia tą atvirai sakyti.

Vėliau žurnalistams  jis sakė, kad artėjančią Sausio 13-ąją pasitinka ir su nerimo, ir su džiaugsmo nuotaika.

„Su nerimo nuotaika ir su džiaugsmo nuotaika. Vis dėlto  mes gyvi ir būsime gyvi, kiek nesiautėtų priešas“,– pastebėjo jis.

Į Eltos klausimą, kodėl su nerimu, prof. V. Landsbergis  atsakė, kad yra susirūpinęs ne tik dėl sudėtingo laiko, bet ir dėl vykstančių „nesąmonių“.

„Daug yra nesąmonių, per daug. Laikas sudėtingas, nesąmonių turėtų būti mažiau arba iš viso turėtų nebūti“, – mano Kovo 11-osios Akto signataras V. Landsbergis.

Į Seimo rūmus susirinkusiems Laisvės gynėjams už apgintą laisvę padėkojo Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.

„Tada Sausio 13-ąją tauta parodė, kad yra pasirengusi, pasiryžusi apginti laisvę. Jūs, čia visi stovintys, tai padarėte. Šiandien jau kelios kartos yra dėkingos už tai, ką jūsų karta padarė, kad apgynė Kovo 11-ąją. Šiandien visa Lietuvos kariuomenė yra dėkinga už jūsų atliktą žygdarbį“, – sakė V.  Rupšys.

Daug yra nesąmonių, per daug. Laikas sudėtingas, nesąmonių turėtų būti mažiau arba iš viso turėtų nebūti.

Iškilmingoje  Laisvės gynėjų rikiuotėje dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, muitinės, pasienio  apsaugos tarnybos atstovai, šauliai, savanoriai, buvę Aukščiausiosios Tarybos (AT) rūmų darbuotojai, AT apsaugos skyriaus darbuotojai, kiti svečiai.

Penktadienį vakare Seimo Laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose lankytojų lauks parodos, vaikų kūrybinės dirbtuvėlės, koncertas, istorinių vaizdo įrašų ir nuotraukų peržiūros.

Šią savaitę Lietuva  33-iąjį kartą mini Sausio-13-ąją.

„Kai agresija ir prievarta jau, regis, buvo paskandinę viską, nuskambėjo žodžiai, kviečiantys neįsileisti į savo širdis neapykantos ir pykčio, nuoskaudos ir agresijos. Žodžiai, kurie paragino pajusti tvirtybę, ir stebuklas yra tai, kad šiandiena spaudžiant rankas jums, žvelgiant jums į akis, ta pati tvirtybė yra juntama“, – penktadienį, kreipdamasi į laisvės gynėjus, sakė ji.

„Ir žmonės tuos žodžius išgirdo. Kruvinoji provokacija, siekusi atverti prievartos vartus, nepavyko. Lietuva atsilaikė ir laimėjo. Ir būtent todėl Sausio 13-oji – tai pergalės diena. Diena, kai nepasidavę prievartai apgynėme Laisvę ir Nepriklausomybę. Taip ją ir minėkime!“ – teigė Seimo vadovė.

Ji priminė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio kreipimąsi į Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje susirinkusius žmones 1991 metų sausio 13-osios naktį, kai jau pasirodė pirmieji pranešimai apie žuvusius civilius prie Televizijos bokšto.

„Ir tuo atveju, kada anie pradės jus pulti, pradės mėtyti kuo nors arba daužyti, mūsų didžiausias ginklas būtų, jeigu jūs neatsakytumėte tuo pačiu. Jūs esate mūsų skydas, bet ne kalavijas. Mes visada laimėdavome tuo, kad atlaikydavome“, – V. Landsbergį citavo V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento pirmininkė teigė, kad jai tai vienas iš stipriausių dokumentinių liudijimų, susijusių su Sausio 13-ąja.

V. Čmilytė-Nielsen padėkojo į Kovo 11-osios salę Seime penktadienį susirinkusiems laisvės gynėjams

„Dėkui kiekvienam iš Jūsų, kurie drąsiai ir pasiaukojančiai šią pergalę iškovojote“, – sakė ji.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Penktadienio popietę prie Nepriklausomybės paminklo Zapyškyje rajono gyventojus sukvies pilietiškumo akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, skirta Sausio 13-osios laisvės gynėjų aukoms pagerbti.

Sekmadienį Pažėrų bažnyčioje rengiama Laisvės gynėjų dienai skirta literatūrinė-muzikinė popietė „Amžinos atminties liepsna“. Dalyvaus Alšėnų laisvalaikio salės moterų vokalinis ansamblis „Ežiuolėa“.

Šv. Mišios už kovojusius ir žuvusius dėl Lietuvos laisvės bei koncertas „Vardan tos...“ vyks Kulautuvos maldos namuose. O Raudondvario bažnyčioje – šv. Mišios už kovojusius ir žuvusius dėl Lietuvos laisvės bei choro „Svajonė“ literatūrinė muzikinė kompozicija „Lašelis šilumos Tėvynei“.

Įsimintini Laisvės gynėjų dienos minėjimai sekmadienį rengiami ir Juragiuose bei Sitkūnų radijo stoties kiemelyje, kur prieš 28 metus susirinko tūkstančiai žmonių, siekdami nuo sovietinių okupantų apginti laisvą žodį pasauliui iš Lietuvos skelbiančią radijo stotį.

Kauno rajono gyventojai sekmadienį rinksis ir ties Gėlių bei Žalgirio gatvių sankryža, Ringauduose, kur bus minima Laisvės gynėjų diena. Samylų kultūros centre organizuojamas renginys „Atminimo laužai“ bei tradicinė akcija „Bendruomenės sriuba“ (koncertuos dainuojamosios poezijos grupė „Smilga“).

Pagal Kauno rajono savivaldybės pranešimą, sekmadienio vakarą Sausio 13-osios minėjimas vyks ir Rokų laisvalaikio salėje, kur koncertuos lietuviškos muzikos ir dainos ansamblis (vad. E. Gumuliauskas). Garliavos porto ir kultūros centro pagrindinėje salėje sekmadienį rengiamas tarptautinis dziudo turnyras, skirtas Laisvės gynėjų dienai ir Lietuvos nepriklausomybės kovoms atminti, taip pat – minėjimas-koncertas.

Pirmadienio vakarą Ilgakiemio laisvalaikio salėje vyks vaidybinio filmo apie Sausio 13-osios įvykius „Mes dainuosim” peržiūra.

Pagrindinis miesto laužas liepsnojo Liepų gatvėje, o Lietuvos vėliavos spalvomis šiemet „nusidažė“ ne tik Klaipėdos centrinio pašto bokštas, bet ir laikrodžių muziejaus fasadas.  

Pagerbiant žuvusiuosius nuskambėjo keturiolika kariliono varpo dūžių. Laužą kurstė ir gausų būrį susirinkusių klaipėdiečių šildė Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) 3-osios rinktinės kariai, žmonės buvo vaišinami karšta arbata.

„Tuo metu tik nedrąsiai besiskleidžiančiai oficialiai Lietuvos atkuriamai nepriklausomybei grėsmę kėlė ne sausio šalnos ir žvarba, o trasuojančios kulkos, automatų buožės, tankų vamzdžiai, apkvaitę sovietų kariškiai. Tačiau mes išlaikėme, nes tikėjome ir žinojome. Šiandien simboliška, bet ir vėl Lietuvos televizija ir radijas yra politinių batalijų lauke. Bet tokia demokratijos kaina. Kurkime, kada reikia kovokime, visada būkime pasiryžę ir tikėkime valstybės ateitimi. Tam mus įpareigoja pralietas kraujas, 14 atiduotų gyvybių už Lietuvos ir visų mūsų laisvę. Būkime to verti savo darbais, mintimis, siekiais ir gyvenimu“, – kalbėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Netrukus miesto tarybos narys Vytautas Čepas nuo atminimo laužo liepsnos uždegė fakelą –  simbolinę sporto ugnį – ir perdavė jį miesto sporto bendruomenės atstovams. Sekmadienį 13 val. Atgimimo aikštėje Klaipėdos sporto metų atidarymo metu šis olimpinis fakelas bus įžiebtas iš naujo.

Kaip parodė trumpa praktika, šie renginiai naujose miesto vietose pasiteisino, ateina išties daug žmonių.

Renginio metu patriotines ir liaudiškas dainas dainavo Klaipėdos miesto buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties gaida“, folkloro klubo „Šeimyna“ ir senjorų klubo „Bangelė“ dainininkai.

Siekiant į šią akciją įtraukti kuo daugiau gyventojų, o ypač – jaunus žmones, laužai 18 val. taip pat buvo uždegti Debreceno gatvės skvere bei parke prie I. Simonaitytės kalno. Prie šių laužų koncertavovo senjorų mėgėjų meno kolektyvai, „Santarvės“ progimnazijos moksleiviai ir sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Klaipėdos viltis“ nariai.

„Kaip parodė trumpa praktika, šie renginiai naujose miesto vietose pasiteisino, ateina išties daug žmonių“, – tikino sausio 13-osios renginius organizavusių Žvejų rūmų kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Peštenis.

Penktadienio vakarą Klaipėdos universiteto Menų akademijos koncertų salėje vyko atminimo vakaras-koncertas Laisvės gynėjų dienai „Pasidainavimai su Veronika. Signatarų keliais“. Dalyvavo Veronika Povilionienė, akordeonininkas Svajūnas Ilčiukas ir Žvejų rūmų mišrus choras „Cantare“.

Klaipėdos valstybinės kolegijos kiemelyje taip pat vyko tradicinis renginys jaunimui „Prie Laisvės laužo“.

Šeštadienį 18 val. Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už Laisvės gynėjus. Po mišių, 18.45 val. čia koncertuos Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (dirigentas Tomas Ambrozaitis). Dalyvaus Matvejus Goldbergas (violončelė).

Laisvės gynėjų dienos renginiams startą davė visoje šalyje vykdoma net prieš du dešimtmečius tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuota pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“.

Penktadienį ryte 8 val. uostamiesčio mokyklose, valstybės įstaigose ir namuose dešimčiai minučių užgesinta šviesa ir languose uždegtos atminties žvakutės žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Be šios iniciatyvos klaipėdiečių dar laukia gausybė įvairių renginių. Tos pačios dienos 15 val. Karalienės Luizės jaunimo centre rengiama kūrybinė akcija „Tą naktį ugnimi pražydo laisvė“. Dizaino studijos „Kukutis“, dailės studijos „Varsa“, fitodizaino bei akvarelės studijos mokiniai ruošia piešinius, skirtus sausio 13 d., gamins trispalves tulpes ant kurių bus eksponuojami kūrybiniai darbai. Eiles skaitys skaitovų, poetinio teatro ir renginių vedėjų būrelio mokiniai,  skambės tautinės muzikos ansamblio „Ralio“ jaunųjų atlikėjų kūriniai. Mokiniai žiūrės filmuotas akimirkas apie sausio 13 d. įvykius, mokytojai dalinsis prisiminimais. Bus uždegtos atminimo žvakutes.

Lemtingą Lietuvai datą kasmet primena atminimo laužai. Prie Klaipėdos miesto savivaldybės pagrindinis laužas, nuskambėjus keturiolikai kariliono varpo dūžių, liepsnos penktadienio vakarą nuo 17 val.

Šiemet trispalvė nušvis ne tik ant kariliono, bet ir ant laikrodžių muziejaus fasado Liepų gatvėje. Laužą kurstys Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) 3-osios rinktinės kariai, bus vaišinama karšta arbata. Patriotines ir liaudiškas dainas dainuos Klaipėdos miesto buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties gaida“, folkloro klubo „Šeimyna“ ir senjorų klubo „Bangelė“ dainininkai.

Siekiant į šią akciją įtraukti kuo daugiau gyventojų, o ypač – jaunus žmones, laužai 18 val. taip pat užsidegs Debreceno gatvės skvere bei parke prie I. Simonaitytės kalno (prie Reikjaviko ir Smiltelės gatvės). Prie šių laužų koncertuos senjorų mėgėjų meno kolektyvai, „Santarvės“ progimnazijos moksleiviai ir sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Klaipėdos viltis“ nariai.

Iniciatyvą išreiškė ir Klaipėdos „Gilijos“ pradinė mokykla, prie jos irgi rinksis švietimiečiai.

Klaipėdoje rengiamasi minėti Sausio 13-ąją ir Sausio 15-ąją. Šiemet miestiečiai kviečiami ne tik į šiomis istorinėmis dienomis žuvusiems atminti skirtus renginius, bet ir pozityviai prisiminti šias dienas. Mieste planuojamos šviesos instaliacijos, šventinis fejerverkas ir tradicinis žygis.

Prisimins žuvusius

Ateinančią savaitę Klaipėdoje bus prisiminti istoriniai įvykiai – mieste bus minimos Laisvės gynėjų ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dienos.

Pirmieji Sausio 13-ąjai skirti renginiai prasidės jau sausio 11 d. 15 val. Šv.Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4) bus laikomos Šv. Mišios už Sausio 13-osios gynėjus bei Žvejų kultūros rūmų moterų choro „Dangė“ koncertas.

Pirmadienį 16 val. organizuojamas tradicinis bėgimas „Laisvės gynėjų kelias“ nuo Girulių iki uostamiesčio savivaldybės, o 17 val. Liepų g. prie Klaipėdos savivaldybės tradiciškai rengiamas „Atminimo laužas“. Renginyje dalyvaus Klaipėdos karilionas, chorai „Atminties gaida“, „Sidabro gija“, „Alna“ bei folkloro klubas „Šeimyna“.

Sausio 12-ąją 16 val. prie buvusios Sąjūdžio būstinės (Liepų g. 3) planuojamas žuvusiųjų pagerbimas, o 16.30 val. kritę už laisvę bus prisiminti ir pagerbti ant Biržos tilto. Pagerbimo metu upe planuojama plukdyti 14 vainikų su degančiomis žvakutėmis.

18 val. paminėjimas vyks ir Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos Karininkų ramovėje.

Laužą kurstys per naktį

Jau sutemus, 19 val. kovojusius dėl Lietuvos laisvės prisimins ir uostamiesčio jaunimas. Klaipėdos valstybinės kolegijos salėje (Jaunystės g. 1) vyks tradicinis renginys „Prie laisvės laužo“.

Koncertinėje renginio dalyje klaipėdiečiams pasirodys kolegijos ansambliai „Aitvaras“, „Martvežiai“, talentų šventės „Išlįsk į šviesą“ dalyviai, solistas Paulius Stalionis, prisijungs ir kariai bei policijos mokyklos kursantai.

Po koncerto minėjimas tęsis kolegijos kieme, čia tradiciškai bus uždegtas Laisvės laužas. Jį studentai, kariai bei jaunieji policininkai kurstys ištisą naktį bei tuo pat metu kurs paminklą Lietuvos laisvės gynėjams.

Kasmet paminklas kuriamas iš netradicinių medžiagų, naudotas netgi sniegas. Akcijos iniciatoriai kol kas neatskleidžia iš ko paminklas bus gaminamas šiemet.

Žvakutės ir spektaklis

Sausio 13-ąją kovojusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbimas prasidės nuo pat ankstaus ryto. 8 val. rengiama pilietinė akcija miesto mokyklose „Atmintis gyva, nes liudija“. Tradiciškai, mokyklų languose bus uždegtos atminimo kovojusiems ir žuvusiems žvakutės.

18 val. Klaipėdos kultūros centre Žvejų rūmai klaipėdiečiai kviečiami žiūrėti Pilies teatro spektaklio „Susiliejimai“. Tiesa, vietų kiekis ribotas, todėl spektaklį nuspręsta simboliškai apmokestinti, bilietas kainuos 1 eurą.

Spektaklis parengtas pagal didžiojo tautos atgimimo dainiaus – Maironio eiles.

Ne tik minėjimai

Savaitės pradžioje prisiminę kovotojus už Lietuvos laisvę klaipėdiečiai bus kviečiami vėl susitelkti. Mieste bus minima Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio teigimu, šiemet mieste organizuojamos ne tik tradicinės žuvusiųjų pagerbimo ceremonijos, bet ir aibė naujų ir iki šiol Sausio 15-ąją nevykusių renginių.

Tradiciškai ryte bus padedamos gėlės ant žuvusiųjų kapų. 10.30 val. rengiamas gėlių padėjimas ant Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse, o 11 val. – ant Jurgio Lėbarto kapo Joniškės kapinėse.

12 val. vyks žuvusiųjų pagerbimo ceremonija prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams Skulptūrų parke. 12.30 val rengiamas Klaipėdos kariliono koncertas.

Nušvis pastatai

Sausio 15-osios vakarą prasidės išskirtiniai šios dienos renginiai.

„Į šią dieną šiemet siūlome pažvelgti kitaip. Vis dėlto tai yra džiugi data“, – pastebėjo renginius organizuojančios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos renginiai presidės jau temstant. 17 val. Prefektūros pastatą (Sukilėlių g.) ir šalia jo esančius planuojama nušviesti įvairiomis šviesomis, o ant Klaipėdos dramos teatro klaipėdiečiams bus rodomas filmas apie 1923-ųjų sausio įvykius.

Garsinės instaliacijos bus įrengtos ir Teatro aikštėje, čia bus galima pasiklausyti archyvinių įrašų, kuriuose – minėtų įvykių liudininkų atsiminimai, vertinimai.

Sušvis vėliavos

Nuo 17.30 iki 18.30 val. klaipėdiečiai kviečiami susirinkti prie paminklo „Arka“, kur vyks šilta ir šviesi akcija „Vienybės laiptai“. Šalia paminklo planuojama uždegti per 1000 žvakių ir iš jų sudaryti Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Respublikos vėliavas.

Direktoriaus teigimu, klaipėdiečiai kviečiami atsinešti savo žvakeles, atitinkančias minėtų vėliavų spalvas. Tie, kas liepsnelių neatsineš, akcijos organizatoriai pažadėjo jų duoti.

Pasibaigus šviesos akcijai klaipėdiečiai kviečiami į Klaipėdos muzikinį teatrą, kur vyks tradiciniu tampantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertas.

Koncerto režisierės Eglės Miškinytės teigimu, šiųmečiame koncerte skambės tik rinktinė lietuvių kompozitorių muzika. Orkestrui diriguos Klaipėdos kultūros magistras Stasys Domarkas.

Dangų nušvies fejerverkas

Visą dieną vyksiančius renginius vainikuos šventinis fejerverkas, dangų nušviesiantis 20 val. Iki šiol Sausio 15-ąją to dar nėra buvę.

„Mes manome, kad ši data nusipelnė ir pergalės saliutų“, – patikino R.Žiubrys.

Tiksli fejerverko iššovimo vieta dar tikslinama, tačiau renginio organizatoriai patikino, jog geriausiai jis bus matomas iš centrinės miesto dalies, todėl rekomendavo būriuotis prie paminklo „Arka“ arba Teatro aikštėje.

Ketvirtadienio popietę organizuojamas ir kitas gražus renginys. 15 val. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla klaipėdiečius kviečia į Biržos tilto dešiniąją krantinę.

Čia gyventojai galės tapti Undinėlės skulptūros atidengimo ir jos perdavimo miestui liudininkais.

Eis sukilimo dalyvių takais

Kaip ir kasmet, sausio 16–17 d. organizuojamas tradicinis naktinis žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių takais“. Žygeiviai ir kariai iš Palangos trauks į uostamiestį.

Žygio startas planuojamas 22 val. Palangos universalios sporto arenos teritorijoje (Sporto g. 3), o finišas – Dragūnų bataliono karininkų ramovėje (Liepojos g. 5).

„Mieste išskirtinio sutikimo šiemet nebus, tačiau Palangos kultūros centras pažadėjo palydas“, – pasakojo žygio organizatoriai.

Tradicinis žygis, kaskart sukviečiantis ne tik klaipėdiečius, bet ir žygeivius iš kitų miestų, šiemet vyks 14 kartą. Šįkart jis skiriamas 1923 m. Klaipėdos sukilimo karinio vado Jono Budrio atminimui, šiemet minimos 125-osios jo gimimo metinės.

Praėjusiais metais žygyje dalyvavo 1500 žmonių, šiemet tikimasi sulaukti nemažiau.

Žygio metu planuojama įveikti kiek daugiau nei 26 km. 15,4 km. žygio dalyviai eis asfaltuotais keliais, o likusiąją dalį įveiks mišku bei pajūriu. Kelią planuojama nueiti per maždaug 5–7 valandas.

Nuėję pusę kelio žygio dalyviai stiprinsis kareiviškas koše ir arbata, o įveikę visą maršrutą gaus dalyvio diplomą.