Balandžio 30 dieną prokuroras buvo nusprendęs stabdyti tyrimą, bet aukštesnysis prokuroras šį sprendimą panaikino, BNS sakė prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Aukštesnysis prokuroras nusprendė, kad tyrime dar reikia atlikti keletą proceso veiksmų, sakė ji, tačiau konkrečių veiksmų nedetalizavo.
Ikiteisminis tyrimas nuo pagrindinės bylos buvo atskirtas 2014 metais.
Prokuratūra teigia, kad jame tiriami „1991 metų sausio mėnesį ir vėliau galimai įvykdyti nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, tačiau daugiau detalių nepateikia.
Sprendimą stabdyti tyrimą sukritikavo tuometinis valstybės vadovas Vytautas Landsbergis ir nukentėjusysis Robertas Povilaitis, per sovietų agresiją netekęs tėvo. Jie teigia, kad prokuratūra dar neatliko visų veiksmų, kad patrauktų kaltininkus atsakomybėn.
Pagrindinėje byloje Vilniaus apygardos teismas nuosprendį paskelbė kovo mėnesį. Jis buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.
Trijų teisėjų kolegija 94 metų D. Jazovui už akių skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Buvusį sovietų armijos Vilniaus karinės įgulos vadą Vladimirą Uschopčiką teismas nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
Rusija atmetė Lietuvos prašymą byloje apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
