Reikia lietaus
Grybus šį rudenį renka praktiškai visa Lietuva, tik ne pajūrio krašto gyventojai. Šalia uostamiesčio esantys Šernų miškai traška it parakas.
Prasti laimikiai ir švėkšniškių krepšiuose. Grybais garsėjantys Plungės rajono Kulių kaimo miškai – taip pat tušti. Tiesa, grybais džiaugiasi Šilalės, Tauragės gyventojai.
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė tikino, jog jei ir toliau pajūryje tęsis sausra, klaipėdiečiams grybus gali tekti pamiršti.
"Vilniuje taip pat miškai kaip parakas. Jei palis, grybų dar bus. Tačiau reikėtų, kad staiga neatšaltų. Grybams reikia šilumos. Svarbu, kad temperatūra naktimis nepasiektų nulio. Jei palytų bent savaitę, grybų dar galima būtų sulaukti, nors pats geriausias laikas jau praėjo. Nebent spalis būtų ypatingai šiltas, be šalnų, tuomet dar galima būtų tikėtis grybavimo sezono. Tiesa, ne tokio gausaus", – aiškino J.Motiejūnaitė.
Vilniuje taip pat miškai kaip parakas. Jei palis, grybų dar bus.
Auga iki šalnų
Mikologai, tyrinėjantys grybus, yra pastebėję, jog gausiam grybų sezonui daugiausia įtakos turi rugpjūčio ir rugsėjo pradžios orai.
"Jei buvo lietinga, grybų gali būti daugiau. Šiemet, atrodo, jog sausoka", – pastebėjo J.Motiejūnaitė.
Pajūryje naktimis temperatūrai nukritus iki 10 laipsnių, J.Motiejūnaitė pataria nesibaiminti.
"Grybams dar pats tas. Temperatūrai nukritus net iki nulio, gali augti žaliuokės. Tiesa, voveraitės yra šilumamėgės, baravykai taip pat vidutiniškai mėgsta šilumą. Yra daug vasarinių rūšių grybų, kuriems reikia šilumos. Bet yra ir rudeninių grybų, kuriems vėsesni orai nėra baisūs", – pasakojo specialistė.
Vakarų Lietuvą aplankę negausūs lietūs kol kas grybienos dar nespėjo pažadinti.
"Neįmanoma pasakyti, per kiek laiko sulaukus lietaus ims ir užaugs grybas. Tai priklauso nuo miško. Grybas gyvena sąjungoje su medžiais. Viskas priklauso nuo to, kaip medžiai yra pasisotinę drėgmės ir kiek sugeba duoti maisto medžiagų grybui. Tai lemia miško amžius ir dirvožemio kokybė", – sąlygas augti grybams vardijo J.Motiejūnaitė.
Neįmanoma pasakyti, per kiek laiko sulaukus lietaus ims ir užaugs grybas. Tai priklauso nuo miško.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Miške – penki grybai
Mikologijos laboratorijos specialistai šią savaitę lankosi Neringos miškuose.
"Viso labo radome penkis grybus. Labai sausa. Radome kelias ūmėdes ir pradėjusį dygti vadinamąjį balsevičiuką, invazinį grybą, kuris tik pradėjo augti. Tokiu metu jau būdavo daug įvairių grybų", – reziumavo Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotoja Reda Iršėnaitė.
Specialistė paaiškino, kodėl šiemet pajūrio krašto miškai nekvepia grybais.
"Prisiminkite 2017 m., kai rudenį ypač gausiai lijo. Po to 2018 m. pavasaris ir vasara buvo itin sausi. Žiema buvo be sniego. Šių metų pavasaris ir vasara vėl sausa. Visi šie faktoriai rodo, jog grybų kažin ar verta tikėtis. Juk tai ilgalaikis poveikis grybienai. Nemanau, kad šiais metais, net ir pradėjus lyti, viskas spės atsinaujinti. Grybui, kad jis spėtų išauginti vaisiakūnius, reikia daug sąlygų", – pastebėjo R.Iršėnaitė.
Laukia šiltas ruduo
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas Donatas Valiukas informavo, kad pajūrio kraštas šiemet lietaus gavo, bet daugiamečių normų šie kiekiai nesiekia.
"Įprastai pajūryje būna 82 mm iškrentančių kritulių, o rugpjūtį iškrito 57 mm, tai yra apie 60–65 proc. daugiametės normos. Sunku pasakyti, koks rugsėjis bus, bet jau dabar kritulių sulaukiama apie 10 proc. mažiau nei norma", – aiškino specialistas.
Pirmąjį rugsėjo dešimtadienį pajūryje iškrito 20 mm kritulių.
"Norma – 82 mm, tad 20 mm nėra jau taip labai mažai. Bet lietus juk toks dalykas, jei viename kieme lyja, kitame gali neiškristi nė lašo", – pastebėjo D.Valiukas.
Anot jo, nieko stebėtino, kad grybus vieną po kito pjauna Utenos, Ukmergės kraštas.
"Pietryčių Lietuva apie Kybartus gavo itin mažai lietaus. Vakarų, Šiaurės Vakarų Lietuva taip pat stokoja drėgmės. Todėl grybų ir randa Rytų Lietuva, kur lijo gausiai", – konstatavo specialistas.
Kol kas šiam rugsėjui prognozuojama vienu laipsniu aukštesnė temperatūra nei norma. Tačiau kritulių turėtų iškristi 10 proc. mažiau nei vidurkis.
"Šiuo metu dar yra klimatologinė vasara. Antroje mėnesio pusėje bus šilčiau nei įprasta, bet tokios šilumos, kaip dabar, neturėtų būti", – patikino D.Valiukas.
Kada šį rudenį tikėtis pirmųjų šalnų, D.Valiukas nedrįso prognozuoti.
"Tai gali pasakyti tik liaudies išmintimi besiremiantys stebėjimai, bet su mokslu tai neturi nieko bendra", – juokavo D.Valiukas.
