„Nuo ankstyvo penktadienio vakaro šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje veikia jungtinės šarvuočių, karo inžinierių ir pėstininkų kovinės pajėgos“, – sakoma kariuomenės pranešime.

Izraelio pajėgos buvo surengusios kelis mažesnio masto antžeminius įsiveržimus į Gazos Ruožą, tačiau dabartinis įsiveržimas yra ilgiausias jų buvimas šioje teritorijoje nuo tada, kai po mirtino „Hamas“ išpuolio spalio 7 dieną prasiveržė smurtas.

Kiek anksčiau šeštadienį Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas) pareiškė, kad Izraelio karas su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“ įžengė į naują etapą, kai naktį buvo intensyviai bombarduojamas Gazos Ruožas.

„Įžengėme į naują karo etapą. Praėjusią naktį Gazos Ruože sudrebėjo žemė. Puolėme ir virš žemės, ir po žeme“, – sakė Y. Gallantas vaizdo pareiškime, turėdamas omenyje Gazos Ruože po žeme „Hamas“ įrengtą karinių tunelių tinklą.

„Nurodymai pajėgoms aiškūs: veiksmai bus tęsiami iki tolesnio pranešimo“, – pridūrė ministras.

„Sunkiosios technikos naudojimas gyvenamuosiuose rajonuose yra sudėtingas dalykas, kupinas rimtų pasekmių, o svarbiausia, kad civilių aukos bus visiškai nepriimtinos“, – sakė V. Putinas.

Grupuotė „Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas.

Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. „Hamas“ kovotojai Izraelyje nužudė 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė apie 150 įkaitų. Izraelio smūgiai į „Hamas“ taikinius Gazos Ruože pareikalavo daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių gyvybių.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Penktadienį Izraelis paragino 1,1 mln. žmonių palikti Gazos Ruožo, kuriam taikoma blokada, šiaurę.

„Izraelio gynybos pajėgos (IDF) ragina evakuoti visus civilius Gazos miesto gyventojus iš savo namų į pietus dėl jų pačių saugumo ir apsaugos ir persikelti į teritoriją į pietus nuo Vadi Gazos, kaip parodyta žemėlapyje“, – sakoma kariuomenės pranešime.

„Tolimesnėmis dienomis IDF toliau aktyviai veiks Gazos mieste ir dės daug pastangų, kad nepakenktų civiliams“, – priduriama jame.

„Hamas“ penktadienį atmetė Izraelio raginimą dėl evakuacijos.

„Laukiame, ką mūsų politinė vadovybė nuspręs dėl galimo sausumos [įsiveržimo]“, – žurnalistams sakė kariuomenės atstovas Richardas Hechtas.

„Tai dar nenuspręsta (...), bet mes rengiamės sausumos manevrui, jei taip būtų nuspręsta“, – pridūrė jis.

Kariuomenė prie sienos su Gazos Ruožu dislokavo dešimtis tūkstančių karių ir tęsia oro smūgių kampaniją, nurodydama, kad taikosi į „Hamas“ infrastruktūrą, vadus ir operatyvinius centrus.

Oro smūgiais atsakoma į šeštadienį „Hamas“ netikėtai pradėtą beprecedentę ataką prieš Izraelį, kur žuvo daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių.

Per izraeliečių oro smūgių kampaniją Gazos Ruože taip pat žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, nurodo šio „Hamas“ valdomo palestiniečių anklavo Sveikatos apsaugos ministerija.

„Rengiamės kitiems karo etapams“, – sakė R. Hechtas.

Pasak jo, potenciali operacija galėtų būti pradėta iš oro arba ir iš jūros, ir iš oro.

Ketvirtadienį Izraelio ir „Hamas“ karo veiksmai tęsėsi. Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip buvo suduoti keli oro smūgiai dviem palestiniečių pabėgėlių stovykloms Gazos Ruože.

Izraelis taip pat įvedė visišką šios palestiniečių teritorijos blokadą, nutraukdamas elektros, vandens ir kuro tiekimą.

Izraelio energijos ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) anksčiau ketvirtadienį sakė, kad tiekimas nebus atnaujintas, kol „Hamas“ kovotojai nepaleis visų Gazos Ruože laikomų įkaitų.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) apie atakos pradžią paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“. Netrukus po to iš lėktuvų ir artilerijos pabūklų buvo apšaudytos kurdų pozicijos visame pasienyje. Tūkstančiai civilių turėjo skubiai bėgti.

Po bombardavimo kampanijos vėlai vakare prasidėjo sausumos operacija, pranešė Turkijos gynybos ministerija.

Sirijos karą stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešė, kad per pirmąsias turkų puolimo valandas žuvo 16 kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių jėgų (SDF) narių.

SOHR ir SDF pranešė apie intensyvius susirėmimus netoli Tel Abjado miesto. Vėliau SDF paskelbė atrėmusios Turkijos sausumos puolimą Tel Abjado regione.

Turkijos gynybos ministerija tviteryje nurodė, kad kol kas smogta 181 kurdų „teroristinės grupės“ taikiniui.

Vienos iš proturkiškų Sirijos kovotojų grupių atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad sausumos puolimas prasidėjo Tel Abjade, o Turkijos žiniasklaida pranešė, kad specialiosios pajėgos ir šarvuotos mašinos sieną kirto keliose vietose.

Puolimas atrodė neišvengiamas po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sekmadienio pranešimo, kad amerikiečių kariai Sirijos šiaurėje bus atitraukti nuo Turkijos sienos, bet ataka sulaukė tarptautinio pasmerkimo ir paskatino šaukti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, kuris suplanuotas ketvirtadienį.

Arabų Lyga vėlai trečiadienį paskelbė, kad šaukia skubų pasitarimą Kaire spalio 12 dieną.

Operacija „Taikos šaltinis“

JAV karių atitraukimas sugriovė Vašingtono aljansą su kurdų pajėgomis, kurios vadovavo penkerius metus trukusiems sausumos mūšiams su IS Sirijoje.

D. Trumpas trečiadienį perspėjo, kad jei Turkijos operacija nebus vykdoma „kaip įmanoma humaniškiau“, jis „sunaikins“ Turkijos ekonomiką.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paragino Turkiją elgtis santūriai per operaciją prieš kurdų pajėgas Sirijoje ir perspėjo, kad neturi būti sukeltas pavojus kovai su IS.

SDF paragino tarptautinę bendriją nustatyti neskraidymo zoną.

R. T. Erdoganas, kuris puolimą pavadino „Operacija „Taikos šaltinis“, sakė, kad jis yra būtinas norint sutramdyti SDF, susijusias su kurdų sukilėliais Turkijos teritorijoje.

Turkijos prezidentas taip pat nori „saugios zonos“ palei sieną Sirijos pusėje, į kurią Turkija galėtų atgal nusiųsti kai kuriuos iš 3,6 mln. pabėgėlių, priimtų per aštuonerius metus trunkantį Sirijos pilietinį karą.

„Visuotinė mobilizacija“

Gresiant puolimui kurdų pareigūnai paskelbė visuotinę mobilizaciją ir paragino visus civilius „vykti į pasienį su Turkija... priešintis [puolimui] šiuo delikačiu istoriniu momentu“.

Kurdų administracija sakė, kad laikys savo sąjungininką Vašingtoną ir visą tarptautinę bendriją atsakingais už bet kokią „humanitarinę katastrofą“ jos kontroliuojamoje teritorijoje.

Ras al Aine kurdų vadovaujamos saugumo pajėgos įrengė patikrinimo postų ir kaupė padangas, kurias buvo rengiamasi deginti, kad blogėtų matomumas turkų aviacijos pilotams, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Ras al Ainas yra tarp vietovių, iš kurių pirmadienį atsitraukė JAV kariai.

„Mes nepaliksime šios žemės“, – sakė 32 metų Ras al Aino gyventojas Kawsas Seemas (Kavsas Simas).

Tikėtasi, kad Ras al Ainas ir Tel Abjadas bus pirmieji puolimo taikiniai. Kurdų pajėgos abiejuose šiuose rajonuose iškasė apkasų ir tunelių, uždengė gatves metalinėmis priedangomis, kurios turi blokuoti turkų dronų kameras.

Tačiau lygios ir atviros vietovės yra palankesnės daug pranašesnei turkų kariuomenei, o ne kurdams, kurie neturi oro pajėgų ir pakankamai įrangos.

Didžiulis nepritarimas

Kurdų vadovaujamos SDF sako, kad per kelerius metus, kai vykdė operacijas prieš IS, neteko 11 tūkst. kovotojų.

D. Trumpą, kuris kitais metais per rinkimus sieks antros kadencijos, užgriuvo kritikos lavina, taip pat ir iš artimų šalininkų Vašingtone. Teigiama, kad prezidentas paliko JAV sąjungininkus likimo valiai.

Įtakingas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) sakė, kad JAV administracija „begėdiškai apleido“ kurdus, ir perspėjo, kad „vadovaus pastangoms Kongrese priversti Erdoganą sumokėti didelę kainą“.

Susirūpinimą reiškė ir pasaulio valstybės, tarp jų Prancūzija ir Didžioji Britanija, kurios yra svarbiausios JAV partnerės koalicijoje prieš IS, taip pat – Rusija, kuri dabar dar labiau įsitvirtina kaip pagrindinė užsienio veikėja Sirijoje.

Nuo 2015 metų Rusija yra pagrindinė karinė Sirijos vyriausybės rėmėja.

Damaskas pasinaudodamas D. Trumpo politikos pasikeitimu bandė įtikinti kurdus sutikti su centrinės vyriausybės kontrolės atkūrimu.

Regiono galybė Saudo Arabija taip pat pasmerkė Turkijos puolimą ir sakė, kad jis turės „neigiamų atgarsių regiono saugumui ir stabilumui“. Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pasmerkė Turkijos „skandalingą kišimąsi į arabų reikalus“.

Kurdai yra perspėję, kad turkų puolimas nubrauks karines pergales kovoje su IS ir sudarys sąlygas išlikusiems šios grupuotės lyderiams išlįsti iš slėptuvių.

IS prisiėmė atsakomybę už trečiadienio naktį įvykdytą dviejų mirtininkų ataką savo buvusiame bastione Rakoje Sirijos šiaurėje. Tai dar vienas įrodymas, kad „miegančios“ džihadistų kuopelės vis dar kelia grėsmę.