Šiuo metu savivaldybė, be keturių Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiųjų specialistų, ieško Informacinių technologijų skyriaus bei Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio specialistų, taip pat Ekonominės plėtros grupės ir Turto valdymo skyriaus vyriausiųjų specialistų.

„Nuo šių metų sausio 1 d. savivaldybės administracija tapo centrine perkančiąja organizacija, vykdančia biudžetinių įstaigų viešuosius pirkimus, kurių vertė 15 tūkst. eurų ir daugiau. O nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės administracijai perduota papildoma funkcija – savivaldybės pavaldume esančių viešųjų įstaigų 15 tūkst. eurų ir didesnių viešųjų pirkimų centralizuotas vykdymas“, – Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Gelžinytė-Litinskienė paaiškino, kodėl Viešųjų pirkimų skyriui reikia net keturių specialistų.

Personalo skyriaus vedėja patikino, kad septynių specialistų reikės ir Žemėtvarkos skyriuje, kuriam nuo sausio teks kai kurios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijos, tiesa, keturi specialistai pereis iš NŽT, o dar trijų teks ieškoti.

Miesto savivaldybė skelbia konkursą ir Klaipėdos lopšelio-darželio „Žiburėlis“ direktoriaus pareigoms.

Vaikų lopšeliuose-darželiuose nuo sausio 1 d. bus tam tikrų pasikeitimų dėl kadencijų, kai kuriais atvejais kadencijos pratęstos, kai kur išrinkti nauji vadovai.

Be to, ieškoma žmogaus viešosios įstaigos Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiojo gydytojo penkerių metų kadencijai.

Kandidatų pareiškimų į šias pareigas tikimasi iki balandžio 30 d.

Poliklinika yra viena didžiausių miesto sveikatos priežiūros pirminio lygio paslaugas teikiančių įstaigų, kuriai savo sveikatos priežiūrą patiki per 35 tūkst. klaipėdiečių.

Šiuo metu poliklinikai patikėta imtis koordinatoriaus vaidmens naujai įsteigtame Sveikatos centre funkcinio bendradarbiavimo būdu, sukuriant ir užtikrinant jame dalyvaujančių 35 miesto gydymo įstaigų kokybišką bendradarbiavimą bei efektyvius vadybinius sprendimus teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Susitarimo reikalas

Liepos pradžioje dvi savaites atostogauti susiruošė šių metų gegužės 23-iąją dirbti pradėjęs naujasis savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Jo atostogos truko liepos 1–12 d., tačiau faktiškai jis turėjo galimybę ilsėtis 16 kalendorinių dienų (nuo birželio 29 d., kuri buvo šeštadienis, iki liepos 14 d., sekmadienio).

Tuo laiku direktorių pavadavo vos kojas naujoje vietoje apšilęs jo pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Jis irgi jau spėjo paatostogauti, nors šiose pareigose dirba tik nuo birželio 10-osios.

Tiesa, A.Dobranskis atostogavo vos dvi dienas (rugpjūčio 1–2 d.), tačiau faktiškai poilsiui turėjo laisvas keturias kalendorines dienas.

"Darbo kodeksas numato, kad kasmetės atostogos už pirmus metus paprastai suteikiamos išdirbus 6 mėnesius, tačiau tai nėra imperatyvu. Galimi atvejai, kai neišdirbusiesiems 6 mėnesių kasmetės atostogos suteikiamos darbuotojui prašant ir darbdaviui, įvertinus aplinkybes, sutinkant", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Gelžinytė-Litinskienė.

Rotušėje – irgi poilsio metas

Balandžio 18 d. vėl iš naujo prisiekęs perrinktas miesto meras Vytautas Grubliauskas atostogauti susiruošė Velykų laikotarpiu.

Mero atostogos truko nuo balandžio 23 iki 29 d.

Mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis, šiame poste darbuotis pradėjęs irgi balandžio viduryje, atostogavo jau du kartus.

Tiesą, pirmą kartą (birželio 3 d.) jis pasiėmė tik vienos dienos atostogas, paskui atostogavo jau nuo liepos 8 iki 12 d.

"Žmogus po trijų mėnesių darbo išėjo penkių dienų atostogų, kas čia yra blogai? Įstatymas jam tai leidžia, kaip ir visiems viešojo ar privataus sektoriaus darbuotojams. Aš ir pats neseniai atostogavau tris dienas, nors, prisiekus naujai tarybai, buvau atleistas iš esamų pareigų ir priimtas vėl iš naujo. Ar turėčiau dėl to jaustis kaltas?" – klausė Klaipėdos miesto tarybos sekretorius Modestas Vitkus.

Kol kas kukliausias atostogų klausimu yra mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Jis liepos 19-ąją irgi buvo pasiėmęs vienos dienos atostogas, kurios jam kiek pailgino savaitgalį.

Vasarą valdininkai ilsisi

Tradiciškai vasaros poilsiui savivaldybės darbuotojai renkasi liepą, rugpjūtį. Birželį atostogaujančiųjų buvo kone perpus mažiau.

Paprastai didžiausio atostogų piko metu savivaldybėje ilsisi iki 100 žmonių, beveik kas ketvirtas valdininkas. Iš viso savivaldybėje yra 438 etatai.

Atostogų grafikai esą derinami taip, kad darbas ir toliau vyktų sklandžiai, o gyventojai nemažo atostogaujančiųjų skaičiaus nė nepajustų.

Darbo kodekse numatyta, kad visiems darbuotojams priklauso 20 darbo dienų kasmečių atostogų, išskyrus valstybės tarnautojus.

Jie poilsiu gali mėgautis ilgiau. Pernai Seimas priėmė naują Valstybės tarnybos įstatymą, kuriuo nustatė, kad tarnautojai turi atostogauti dviem dienomis ilgiau nei kiti dirbantieji, iš viso – 22 darbo dienas.

Be to, už kiekvienus penkerius darbo metus jų atostogos pailgės dar trimis dienomis. Iš viso kai kurie valdininkai galės atostogauti kone dvigubai ilgiau, nes jų maksimali atostogų trukmė gali būti 37 darbo dienos.

Miesto tarybos posėdis vyks balandžio 30 d. T.Metelionis iki šiol vadovavo Plėtros programų ir investicijų, o J.Baltaduonytė – Socialinių paslaugų skyriui.

"Tiek Tadas, tiek ir Jolanta yra gerai dirbantys specialistai, kuriems suteikėme galimybę kilti karjeros laiptais. Nors jie abu jauni, tačiau jau turi nemažą miesto reikalų tvarkymo patirtį", – teigė savivaldybės administracijos laikinasis direktorius Vilius Šiliauskas. Jis pats taip pat artimiausiu metu turėtų tapti nuolatiniu vadovu.

"Tikrai netikėtas buvo siūlymas. Dar nežinau, kaip viskas susidėlios, nes viską sprendžia taryba. Jei taryba pasitikės manimi, neatsisakysiu tokio darbo, o į skyrių ieškosime tikrai kompetentingo specialisto ir vadovo. Aš savivaldybėje esu ne vienus metus, didžiąją dalį veiklos sričių žinau, bet, žinoma, kad prie širdies tai, ką dabar dirbu, būtent socialinių reikalų srityje, bet nebijau kuruoti ir kitų sričių", – sakė J.Baltaduonytė.

"Esu dėkingas už parodytą pasitikėjimą, tikiu, kad mano patirtis dirbant savivaldybėje, jos procesų išmanymas, tarptautinių projektų įgytos žinios ir geriausios praktikos pavyzdžiai leis pagerinti savivaldybės veiklą", – kalbėjo T.Metelionis.

Jis teigė, kad dar lauks diskusijos, kaip pasiskirstyti kuruojamas sritis, tačiau jis pats norėtų nenutolti nuo veiklos, kuria jis užsiėmė būdamas Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėju.

"Save geriausiai matyčiau dirbantį miesto infrastruktūros, ūkio srityse. Taip pat įgyvendinant aplinkosaugos, transporto, miesto tvarkymo, energetikos projektus", – sakė kandidatas į miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postą.

Praėjusiame tarybos posėdyje prisiekė naujieji tarybos nariai. Antrą kartą mero regalijas priėmė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Jis darbus antrojoje kadencijoje pradeda su ne visa savo pavaduotojų komanda.

"Kauno diena" primena, jog vicemerais paskirti Rasa Šnapštienė ir Andrius Palionis. Kol kas neskelbiama, kas užims trečiąją vicemero kėdę, kurią praėjusioje kadencijoje buvo užėmęs liberalas Simonas Kairys. Šioje kadencijoje jis į tarybą nepateko, tad liks dirbti mero patarėju.

Kauno apygardos teismas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė penktadienį.

Kaip BNS sakė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Vytenis Kasparavičius, pernai rugpjūčio 30-ąją Druskininkų taryba nusprendė savivaldybės administracijai perduoti įvairų tarybos patikėjimo teise valdytą turtą: gyvenamuosius, negyvenamuosius pastatus, infrastruktūros, kultūros paveldo objektus.

„Jie šia prasme nusišalino nuo turto valdymo patikėjimo teise. Jei visus sprendimus anksčiau dėl turto disponavimo, valdymo, naudojimo priiminėjo taryba, tai dabar perduotos šitos funkcijos vienasmeniškai savivaldybės administracijos direktoriui. Kitose savivaldybėse nustatyta tokio turto perdavimo tvarka, turi būti išreikštas aiškus poreikis, kodėl būtina tą turtą perduoti savivaldybės administracijai. Čia tokio poreikio nebuvo išreikšta, nebuvo išreikšta netgi savivaldybės administracijos noro perimti tokį turtą. Kodėl tai padaryta, čia jau klausimas savivaldybės tarybai“, – BNS sakė prokuroras.

„Šiuo atveju mes manome, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, todėl kreipėmės su ieškiniu į Kauno apygardos teismą“, – pridūrė jis.

Tyrimą dėl viešojo intereso gynimo pradėti nusprendęs prokuroras į teismą kreipėsi praėjusių metų pabaigoje. Teismo taip pat prašoma uždrausti Druskininkų savivaldybės administracijai ir jos vadovams sudaryti sandorius, susijusius su minėtu savivaldybės sprendimu, ir panaikinti patį turto perdavimo ir priėmimo aktą.

Byla iš esmės bus nagrinėjama teisme vėliau. Iki sprendimo šioje byloje teismas uždraudė savivaldybės administracijai ir jos vadovui administracijos direktoriui sudaryti sandorius dėl tarybos sprendime numatyto turto.

Druskininkų savivaldybės atstovai situaciją dėl nekilnojamojo turto ir investicijų žada pakomentuoti antradienį rengiamoje spaudos konferencijoje.

Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Renaldas Viščinis prokurorų tyrimui nemato pagrindo, nes, anot jo, turtą taryba administracijai perdavė patikėjimo teise, jis reikalingas „jos funkcijoms įgyvendinti“ ir tai numato Vietos savivaldos įstatymas.

„Visas turtas, kuris skirtas funkcijoms, yra perdavinėjamas nuo pat savivaldos įkūrimo patikėjimo teise. Bet šiuo atveju reikėjo burbulo ir buvo apskųsta“, – BNS sakė teisininkas, paprašytas paaiškinti situaciją.

Anot jo, turto nuosavybės teisės lieka tarybai. Teisininkas taip pat patikino, kad turtui tvarkyti – jį nuomoti, suteikti panaudą, parduoti ir kitaip naudoti – bus reikalingas tarybos patvirtinimas.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigė, kad sprendimu kaip tik siekta skaidrumo ir konkretesnės atsakomybės už turtą, ir aiškino, kad taip yra daugelyje savivaldybių.

„Šioje vietoje kaip tik norima, kad būtų tvarka ir kad būtų konkretus žmogus, kuris, būtent laikydamasis tos tvarkos, priimtų sprendimus, teiktų tarybai pasiūlymus ir taip toliau. Nes taryba – kolegialus organas ir ten atsakomybė yra tokia „tam tikra“. Kada yra konkretus administracijos vadovas, kuriam patikėjimo teise perduota, jis būtent viską derindamas su taryba tvarko. Kiek aš žinau, tai yra ne vienoje ar daugumoje savivaldybių. Bet Druskininkams kadangi dvi advokatų kontoros vien skundams rašyti dirba, tai jų (skundų – BNS) užtai daugiau ir yra“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė meras.

Po pirmąkart surengtų tiesioginių merų rinkimų dalyje savivaldybių susidarė sudėtinga padėtis, kai miesto ar rajono vadovas priklauso vienam politiniam sparnui, o taryboje daugumą turi politiniai jo priešininkai. Tarp tokių savivaldybių minimi Kėdainiai, Šiaulių miestas, Jurbarkas, Širvintos, net Kaunas, rašo „Verslo žinios“.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas atkreipė dėmesį, kad pagal galiojančius įstatymus naujai išrinktam merui duodami vos du mėnesiai nuo kadencijos pradžios, kad su savivaldybės tarybos dauguma susitartų dėl vicemerų ir savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo.

„Daugumoje iš 60-ies savivaldybių yra susidariusios stabilios ir merams palankios politinės daugumos. Tačiau yra kelios, sakykime, probleminės savivaldybės, kur gali kilti nesutarimų svarbiausiais miesto ar rajono valdymo klausimais, įskaitant dėl aukštų pareigūnų paskyrimo“, – sakė V.Bukauskas.