Ugniagesius ir teisėsaugos pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos pabrėžia, kad šiemet savivaldybių ugniagesiams gelbėtojams numatyta beveik 24,8 mln. eurų, nors finansavimo poreikis buvo 27 mln. eurų, kitąmet atitinkamai šioms funkcijoms užtikrinti reikėtų 32 mln. eurų, nors biudžete planuojami 27 mln. eurų.
„Šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo savivaldybės ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins“, – pabrėžiama pranešime.
Ugniagesiai Vyriausybės reikalauja užtikrinti reikiamą finansavimą, kad būtų laiku išmokėtas likęs 2019 metų atlygis, užtikrintas suderėtas darbo užmokestis savivaldybių ugniagesiams. Taip pat prašoma padidinti nustatytą ugniagesių skaičių komandoje, kad nesusidarytų viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų nepakanka nė vienais metais.
Pasak pareigūnų atstovų, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems į gaisravietes vyksta 11 -13 tūkst. kartų per metus, o kaimuose ir atokiuose vietovėse dažniausiai atvyksta pirmieji.
Pabrėžiama, kad Vyriausybės nutarimu reikalaujama, kad kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos būtų priskirti ne mažiau kaip du ugniagesiai, dirbantys keturiomis pamainomis. Tačiau pagal suteiktą etatų skaičių, anot profesinių sąjungų, užprogramuoti viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų neskiriama.
Profsąjungos akcentuoja, kad kolektyvinėje sutartyje 2020 metais buvo nustatyta trimis eurais didesnė, nei šiuo metu, 176 eurų bazinė alga, Vyriausybė įsipareigojo didinti ir bazinį ugniagesių gelbėtojų pareiginės algos koeficientą, o tai reiškia kur kas didesnes išlaidas nei dabar.
„Akivaizdu – šių metų problemos persikels ir į kitus metus, o augančios skolos tik blogins bendrą situaciją“, – teigia Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė žurnalistams teigė besitikinti, kad priimant kitų metų valstybės biudžetą lėšos savivaldybių ugniagesiams dar išaugs.
„Šiais metais papildomai biudžete numatyta pusantro milijono eurų. Vertinant, kad jų darbas yra pavojingas ir reikalauja papildomo atlygio, aš, kaip ministrė, tikiuosi, kad ta suma galbūt padidės šiais metais tvirtinant biudžetą“, – sakė ministrė.
Pasak jos, savivaldybių ugniagesiams taip pat planuojama atnaujinti techniką. Šiuo metu ministerija bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) įsigija 62 gelbėjimo modulius – automobilius su specialia įranga gelbėjimo darbams.
Anot R. Tamašunienės, PAGD rengimo centras ateityje turėtų nemokamai apmokyti savivaldybių ugniagesius.
„Aš manau, kad mes surasime bendrus sprendimus ir dabar darome viską, kad (...) pirmiausia spręstume darbo užmokesčio klausimą ir aprūpintume ugniagesių komandas reikiama technika“, – kalbėjo ministerijos vadovė.
Lietuvoje veikia dviejų lygių civilinės saugos ir gelbėjimo sistema.
Valstybiniame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente dirba statutiniai pareigūnai. Tuo tarpu savivaldybių ugniagesiai yra nestatutiniai, jie atlieka pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus.
