Ligoninės vadovas Remigijus Mažeika sako, kad ši parama ligoninei išties labai vertinga, ypač reanimacinės priemonės, kurios reikalingos ir medikų darbui ir svarbiausia – ligonių gydymo kokybei gerinti. Plečiantis Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriui, kuriame gydomi sunkiausios būklės COVID-19 sergantys ligoniai, buvo svarbu atnaujinti lovas, padidinti jų skaičių. Tai buvo padaryta gavus šią vertingą paramą. Šiuo metu lovos montuojamos, vežamos ir statomos Chirurgijos klinikoje įkurtame Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje sergantiems COVID-19 liga.

Pastebėjęs, kad dėl pastarųjų savaičių COVID-19 sergančių pacientų antplūdžio šalies ligoninėse medicinos įstaigoms pradėjo trūkti ne tik personalo, bet ir medicinos įrangos, koncernas SBA skubiai išsiaiškino medicinos įstaigų poreikius ir šią savaitę nupirko ir dovanojo didelį kiekį ligoninėms trūkstamų medicinos prietaisų – nuo plaučių ventiliavimo aparatų, deguonies tėkmės sistemų iki reanimacinių lovų bei gyvybinių funkcijų monitorių.

„Skubiai susisiekėme su didele dalimi Lietuvos ligoninių ir per porą dienų pamatėme realų vaizdą, žinojome situaciją ir ko šiuo metu labiausiai reikia ligoninėms gelbstint žmonių gyvybes. Rinkoje šios įrangos poreikis didžiulis, visame pasaulyje ji graibstoma. Tad dėl ligoninėms privalomų klampių viešųjų pirkimų procedūrų ar lėšų stygiaus COVID-19 gydymui būtini įrengimai būtų pavėlavę. Mūsų komanda sukontaktavo su dešimtimis tiekėjų, kuriems pagrindinė sąlyga buvo kaip greitai galime gauti jų turimą įrangą. Radus tinkamą, didelę dalį ligoninėms gyvybiškai svarbių prietaisų pristatėme iki Kalėdų, likę – pasiekė per artimiausias kelias dienas“, – teigė SBA prezidentas Arūnas Martinkevičius.

Iš viso už 479 tūkst. eurų įmonių grupė ligoninėms nupirko 15 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, devynias didelio deguonies srauto terapijos sistemas, devynis gyvybinių funkcijų monitorius, 16 deguonies koncentratorių, 15 reanimacinių lovų ir vieną portatyvinę rentgeno sistemą.

Taip pat nupirktos 75 infuzinės vaistų pompos ir penkios dezinfekcinio rūko sistemos.

Didelė dalis įrangos ligoninėms pristatyta prieš pat Kalėdas, likusi gydymo įstaigas pasieks per kelias artimiausias dienas.

Parama pasieks Santaros klinikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę, Klaipėdos universitetinę, Respublikines Šiaulių ir Panevėžio ligonines. Taip pat – Raseinių, Šilutės, Ukmergės, Utenos ir Visagino ligonines.

SBA prezidentas Arūnas Martinkevičius pranešime teigė, kad skubiai susisiekus su ligoninėmis per porą dienų buvo išsiaiškinta, kokios įrangos joms reikia.

„Rinkoje šios įrangos poreikis didžiulis, visame pasaulyje ji graibstoma. Tad dėl ligoninėms privalomų klampių viešųjų pirkimų procedūrų ar lėšų stygiaus COVID-19 gydymui būtini įrengimai būtų pavėlavę. Mūsų komanda sukontaktavo su dešimtimis tiekėjų, kuriems pagrindinė sąlyga buvo kaip greitai galime gauti jų turimą įrangą“, – cituojamas jis.

Koncerno teigimu, iš viso nuo pandemijos pradžios įmonių grupė suteikė beveik 650 tūkst. eurų vertės paramos medikams, socialiniams darbuotojams, senoliams.

Šeštadienio duomenimis, Lietuvos ligoninėse gydoma 2,3 tūkst. COVID-19 pacientų, 194 iš jų – reanimacijoje.

Bendras patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius siekia 128 tūkst. 931, iš jų 61 tūkst. 345 pasveiko, 65 tūkst. 751 – tebeserga.

Portalas 15min.lt skelbia, kad D. Misiūnas vadovaus „Maximos grupei“ ir pakeis nuo pernai vasario įmonei vadovavusį Robertą Čipkų.

Pats D. Misiūnas BNS teigė daugiau informacijos kol kas negalintis suteikti. Antradienį jis pranešė pasitraukiantis iš verslininko Arūno Martinkevičiaus kontroliuojamo koncerno SBA viceprezidento ir SBA baldų grupės vadovo pareigų, kuriose dirbo kelis mėnesius.

Šaltinių teigimu, oficialiai apie naujas D. Misiūno pareigas bus paskelbta ketvirtadienį.

Su „Maximos grupės“ valdybos pirmininku Petru Jašinsku BNS kol kas nepavyko susisiekti.

D. Misiūnas SBA viceprezidentu tapo praėjusių metų spalio 11 dieną, o SBA baldų grupei pradėjo vadovauti gruodžio 11 dieną. Iš „Lietuvos energijos“ vadovo pareigų jis pasitraukė pernai rudenį po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją apie vieną iš kandidatų į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą. Vėliau STT tyrimą nutraukė.

„Vilniaus prekybos“ grupei priklausanti „Maximos grupė“ valdo prekybos tinklus „Maxima“ (Baltijos šalyse), „Aldik“ (Lenkijoje), „T-Market“ (Bulgarijoje) ir elektroninę parduotuvę „Barbora“. Konsoliduota grupės apyvarta pernai siekė 2,69 mlrd. eurų.

Pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas yra Londone gyvenantis verslininkas Nerijus Numavičius.

"Tai reiškia gamybą ne Lietuvoje. Pasaulyje yra protekcionizmo apraiškų - negali būti vieno produkto visam pasauliui, kiekvienas regionas turi savo specifiką, kitoks baldų poreikis. Nors truputį anksti apie tai kalbėti, galiu pasakyti tiek, kad plėtra vyks už Europos ribų, - svarstome apie Aziją ir Šiaurės Ameriką. Europoje nedaug regionų, kur būtų galima gaminti efektyviau negu Lietuvoje", - interviu "Verslo žinioms" sakė E. Valentinavičius.

Paklaustas, ar baldų fabriko "Mebelain" projektas Baltarusijoje pasiteisino, E. Valentinavičius pranešė, kad tikėtasi, kad Rusijos rinka augs, daugiau bus eksportuojama ta kryptimi, tačiau to neįvyko, bet patirtį sustiprina padėtis vietos rinkoje:"Galiu patvirtinti, kad mes galvojame apie plėtrą. Tačiau apie investicijas paskelbsime priėmę galutinius sprendimus, sausio pabaigoje ar vasario mėnesį".

Jis taip pat patikino, kad SBA neparduoda Visagino baldų fabriko: "Neturime net tokių minčių: "Visagino fabrikas yra vienas naujausių, jo potencialo dar neišnaudojome. Be to, neseniai nupirkome greta esančius pastatus, jeigu būtų plėtros poreikis. Tikrai nieko neparduodame, tai negeras gandas".

SBA baldų grupė vienija 7 baldų fabrikus Lietuvoje, Rusijoje ir Baltarusijoje: "Klaipėdos baldai", "Šilutės baldai", "Germanika", "Kauno baldai", "Visagino linija", "Mebelain" ir "Novomebel". Verslininko Arūno Martinkevičiaus kontroliuojamas koncernas SBA valdo 95 proc. "SBA Furniture Group" akcijų, dar 5 proc. - E. Valentinavičius.

Prieš kelerius metus ankstesnės kadencijos Kauno valdžia dėliojo įspūdingus skaičiavimus, esą požeminės aikštelės projektavimo ir statybos darbai Vienybės aikštėje gali atsieiti iki 70 milijonų litų (apie 20 mln. eurų). Tokių lėšų nesuradus, požeminės aikštelės idėja liko gulėti stalčiuje.

Kauno miesto savivaldybė kartu su „Pramprojekto“ pastatą įsigijusiais verslininkais surado išeitį, kaip šį stambų projektą įgyvendinti. Savivaldybė rengia sutartį su koncernu SBA, kuris pasiryžęs imtis naujojo objekto statybų. Verslininkai įrengs požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o Kauno savivaldybė įsipareigos atnaujinti Vienybės aikštės dangą. Dabartinė automobilių stovėjimo aikštelė priešais BLC verslo centrą irgi pasislėps po žeme, išplėsdama aikštės erdvę.

Kitą savaitę vyksiančiame posėdyje Kauno miesto taryba tvirtins būsimą sutartį. Pagal ją SBA koncernas savo lėšomis įrengs 500 vietų (10 proc. vietų numatyta skirti miestiečių reikmėms) požeminę aikštelę po Vienybės aikšte ir 25 metus ją eksploatuos, o po to perleis miesto žinion.

„Vos tik bus sudaryta sutartis, verslininkai galės gauti statybos leidimą ir imtis darbų. Jie neturėtų užtrukti pernelyg ilgai, – paaiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. – Tai reiškia, kad prestižinėje vietoje kauniečiai greitai pamatys atnaujintą modernų biurų pastatą, o po 25 metų Kaunas įgis vertingą turtą – požeminę aikštelę pačiame miesto centre“.

K. Donelaičio g. 60 esantį vadinamą „Pramprojekto“ pastatą įsigijo koncernui SBA priklausanti įmonė „BEI Capital“. Verslininkai pradeda jo rekonstrukciją ir čia planuoja įrengti apie 14 tūkst. kvadratinių metrų ploto A klasės biurų kompleksą.

Tai viena iš reprezentacinių miesto vietovių. Todėl siekiant išsaugoti Kaunui ir visai Lietuvai reikšmingą Vienybės aikštę nepakitusią, transporto stovėjimo vietas nuspręsta įrengti po žeme.

Didžiausia Lietuvoje telekomunikacijų bendrovė "Teo LT" steigia Vokietijos programinės įrangos milžinės SAP kompetencijų centrą. Bendrovė teiks SAP sistemų diegimo ir priežiūros paslaugas. Tam "Teo LT" samdys kelias dešimtis naujų specialistų, rašo "Verslo žinios".

Kol kas "Teo LT" svetainėje pateikta tik keletas darbo pasiūlymų užimti aukštesnes pozicijas. Tačiau bendrovės atstovai sako, kad kompetencijų centrui reikės bent pusšimčio aukščiausios kvalifikacijos SAP sistemų ekspertų.

Lietuvoje SAP sistemas naudoja nemažai didelių šalies bendrovių - beveik visi didieji prekybininkai, "Lietuvos geležinkeliai", Vakarų laivų gamykla, "Statoil", SBA koncernas, "Švyturys-Utenos alus" ir kitos. Taip pat viešojo sektoriaus įstaigos.