„Nežinau, kiek tai matoma plika akimi, bet Klaipėdos uostas keičiasi, turi ambicijų tapti ne tik kokybišku, efektyviu, saugiu, tausojančiu aplinką, bet ir tarnaujančiu visuomenei per įvairias socialines veiklas. Vienas iš naujausių projektų, kuris dar prieš kelis metus atrodė neįmanomas – F2 vandens formulių pasaulio čempionato etapas uosto akvatorijoje. Vaikštome ant palaikymo ir pasmerkimo briaunos, bet nuoširdžiai tikime, kad šis naujas potyris suteiks galimybę krovos statistikoje įsirašyti žmonių pasitenkinimo eilutę, o laimėjus Lietuvos atstovui pasiekimą – ne tik pakrautu didžiausiu laivu, bet ir čempiono medaliu. Labai prašome visų palaikymo, supratimo, įdėmaus susipažinimo su galimybėmis vykdyti laivybą varžybų metu. Emocijos ir Klaipėdos uosto žinomumas pasaulyje garantuotas“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Ties Danės upės žiotimis Šiauriniame rage, Pilies uostu Kruizinių laivų terminale ir iš abiejų trasos pusių uosto laivybos kanale rugpjūčio 12–13 dienomis patruliuos policijos ir pasieniečių laivai, kurie draus pašalinių laivų patekimą į trasos zoną. Rugpjūčio 12 dieną turintys savo laivus patekti į uosto akvatoriją ir judėti ja galės iki 11 val., nuo 14 iki 16 val. ir nuo 20 val. iki rugpjūčio 13 dienos 11 val. Sekmadienį judėjimas bus galimas kaip ir dieną prieš tai: iki 11 val., nuo 14 iki 16 val. ir nuo 20 val. Laivų švartuoti ir jų inkaruoti uosto akvatorijoje trasos zonoje galimybės taip pat nebus sportininkų treniruočių ir varžybų metu.

Varžybas stebėti ir sportininkus palaikyti bus galima keliais būdais: žiūrint transliaciją lrt.lt portale arba per LRT televiziją, nusipirkus bilietą ir sėdint tribūnoje ar VIP zonoje bei nemokamai tam tikrose zonose Kruizinių laivų terminale ir Smiltynėje. Žiūrovų taip pat prašoma įvertinti pasirinktą vietą stebėti varžybas ir, esant poreikiui, laiko sąnaudas, kurių prireiks nusprendus persikelti keltu į vieną ar kitą pusę.

Dėl planuojamo didelio bei momentinio keleivių srauto rugpjūčio 12–13 dienomis Šiauriniame rage (Senoji perkėla, Danės g. 1) AB Smiltynės perkėla organizuos dviejų keltų darbą: į pagalbą keltui „Nida“ atvyks keltas „Baltija“. Keltai kursuos pagal įprastą grafiką kas 30 min. Esant būtinybei AB Smiltynės perkėla planuoja dirbti be grafiko: kursuos dažniau nei numatyta tvarkaraštyje.

Atkreipiamas dėmesys, kad kvalifikacinių varžybų ir varžybų metu rugpjūčio 12–13 dienomis nuo 17 iki 19 val. keltų laivyba bus sustabdyta.

Informaciją apie kelto judėjimo tvarkaraščio pasikeitimus galima matyti AB Smiltynės perkėla puslapio ar mobiliosios programėlės geltonoje eilutėje. Naujojoje perkėloje (Nemuno g. 8) keltai dirbs įprastai, renginys keltų darbui įtakos neturės.

Rugpjūčio 12–13 dienomis nuo 17 iki 19 val. Uosto direkcijos Laivų eismo tarnyba ribos krovai skirtų laivų judėjimą uosto akvatorija.

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis. Anot jo, tai nulėmė ypač padidėjęs transporto priemonių ir mineralinių produktų eksportas, taip pat per Lietuvą į Kaliningradą tekanti elektra bei aukšta jos kaina.

Centrinis bankas kelia klausimą, ar toks prekybos pasikeitimas reiškia, jog prekės į Rusiją keliauja aplinkiniais keliais, tačiau jis tai aiškina ir padidėjusia vidine paklausa NVS šalyse.

Leidinys „Politico“ 2022-ųjų pabaigoje konstatavo, kad Europos Sąjungai (ES) pernai susitarus dėl devynių sankcijų paketų Rusijai, jos ir Bendrijos prekybos apimtis iki spalio viršijo 150 mlrd. eurų ir buvo šiek tiek didesnė nei 2021-ųjų tuo pačiu metu, o kai kurios ES narės Rusijoje pernai „apsipirko“ už gerokai didesnes sumas nei prieš karą.

Tadas Povilauskas. / R. Lukoševičiaus/BNS nuotr.

T. Povilauskas sako, jog nutraukti prekybą su Rusija ne visoms šalims yra lengva, be to, gali atsirasti naujos tiekimo grandys, kurių galutinis tikslas – Rusija.

Anot jo, ateityje paaiškės, ar bus daugiau bandymų apeiti draudimus ir prekybos kelius pakreipti taip, kad Rusijos pavadinimo juose neliktų, tačiau rusiška produkcija nedingtų.

– Praėjusiais metais ne kartą viešai kalbėjote, kad Lietuvos prekyba su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija nuo karo pradžios auga? Kokia situacija yra dabar?

– Nuo pat kovo mėnesio skelbiau, kaip keitėsi prekyba su Rusija, Baltarusija ir NVS šalimis, akivaizdžiai matėsi, kad eksportas į Kazachstaną, Kirgiziją, Uzbekistaną stipriai auga. Nesame naivūs ir suprantame, kad labai labai labai tikėtina, kad čia yra apėjimas.

Lietuvai buvo lengviau, ji turėjo suskystintų dujų terminalą, infrastruktūrą, „Orlen Lietuva“ buvo pasiruošusi, puikiai sureagavo, priešingai nei kitos naftos perdirbimo gamyklos.

Tai nėra sankcijų apėjimas, kai pasižiūri, kas eksportuojama. Tiesiog apeinami sunkesni atsiskaitymai, daug kitų problemų. Todėl atsirado tarpininkai Vidurinės Azijos šalyse, taip pat ir Baltarusija padeda toms pačioms prekėms patekti į Rusiją. Nieko naujo. Paskutinius užsienio prekybos rezultatus turime spalio mėnesio, greitai turėsime lapkričio, matysime, ar buvo kokių nors pokyčių.

Manau, kad daug kas nesigilina dėl to, kad didžioji dalis į tas šalis keliaujančių prekių yra reeksportas, ne tai, ką mes patys pagaminame – lietuviškos produkcijos eksportas yra kritęs. Parduodamos Vakarų Europoje ar JAV pagamintos prekės, jos į Rusiją nukeliauja per mūsų šalyje registruotas įmones.

Į Baltarusiją kodėl dvigubas šuolis eksporto? Todėl, kad tai iš esmės viena prekių grupė – tai yra automobiliai, tikrai labai smarkiai padidinome jų reeksportą ten. Irgi kyla klausimas, ar jie skirti Baltarusijos rinkai, ar keliauja į Rusiją. Kita vertus, automobiliai nėra sankcionuojami, viskas kaip ir pagal teisę.

– Kitaip tariant, egzistuoja grandinė, kuri padeda prekėms pasiekti Rusiją, o toje grandinėje gerai jaučiasi ir tam tikra dalis Lietuvos verslo?

– Taip, Lietuvos įmonės prisideda prie šių schemų. Kažkuri dalis – taip, man atrodo, kad tų įmonių nėra daug, gal apie 200. Bet padalinus apyvartą įmonei, turbūt gautųsi pakankamai didelės sumos, nes, kaip rodo Lietuvos banko duomenys, yra eksportuojamos pakankamai didelės vertės prekės, kaip mašinos.

– Ir tai tik moralės, ne teisės klausimas?

– Aš tikiuosi, kad ten sankcionuojamų prekių nėra, reikėtų labiau gilintis, teisinių žinių norint įvertinti, kurios prekės yra sankcionuotos, ypač kalbant apie elektroniką ir mašinų įrenginius, reikėtų analizuoti, kaip keitėsi jų eksportas į Kazachstaną ar Kirgiziją. Matyt, valstybės institucijoms reikėtų tai žiūrėti.

– „Politico“ teigia, kad ir daugelio ES šalių prekyba su Rusija išaugo prasidėjus karui, kai kuriais atvejais ji didėjo kartais. Ką reiškia šie duomenys?

– Esu juos matęs, grafikas parodo, kurios šalys sugebėjo greitai nutraukti energetinių išteklių importą iš Rusijos, nes tie duomenys rodo bendras užsienio prekybos apimtis, importą ir eksportą. Jeigu gerai pamenu, eksportas ES šalių į Rusiją yra sumažėjęs, gerokai sumažėjęs. Problema, iškelta remiantis šiais skaičiais, – importas, nes gamtinių dujų ir naftos kaina pernai šoktelėjo smarkiai, o sankcijos įsigaliojo vėliau, žaliavinei naftai – tik gruodį, dujos į Vakarų Europą normaliu tempu tekėjo iki rugpjūčio vidurio, kol sprogo „Nord Stream“.

Tie duomenys – tai labiau kainų efektas, Europa taip greitai nestabdė importo, bet ji kitaip negalėjo. Lietuvai buvo lengviau, ji turėjo suskystintų dujų terminalą, infrastruktūrą, „Orlen Lietuva“ buvo pasiruošusi, puikiai sureagavo, priešingai nei kitos naftos perdirbimo gamyklos. 

Pavyzdžiui, spalį tikrai buvo metalo importo iš Turkijos šuolis – ši šalis yra didelė plieno gamintoja, kita vertus, ji nėra tokia atsiribojusi nuo Rusijos, vėl kyla klausimas, kiek viskas sąžininga.

Turėjome galimybes ir nutraukėme importą. Be to, pirmosios ES sankcijos, įvestos kovą ir balandį, įsigaliojo tik vasarą. Iki tol buvo masinis atsargų kaupimas metalo, medienos, anglių pirkimas iš Rusijos ir dar kylančiomis kainomis. Ir Lietuvoje tas buvo akivaizdu – balandį ir gegužę buvo rekordiniai armatūros importo kiekiai iš Rusijos.

Dideli užpirkti kiekiai lėmė, kad iš kitų šalių pirkimai iki spalio buvo nedideli, tik tada prasidėjo toms atsargoms sumažėjus. Bus labai įdomu sužinoti, ar tos naujos šalys, kurios atsiranda naujų importuotojų sąraše, yra ir tos parduodamos produkcijos gamintojos, ar vėl vyks kažkokie žaidimai, kai per šalį vyksta tik rusiška produkcija.

– Kaip tai galėtų paaiškėti?

– Geriausias pavyzdys – tai, ką prieš kelias savaites padarė Šarūnas Černiauskas (tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ žurnalistas – BNS), buvo gerai atkasta schema, parodžiusi, kad granulės, medienos produkcija įvežama iš Kazachstano, Kirgizijos, importas smarkiai auga, bet akivaizdu, kad tos šalys nėra šaltinis, o ta pati Baltarusija.

Pažiūrėsime, kaip bus, tarkime, su metalo tiekėjais, kas jie bus. Kadangi dabar dar kiekiai importuojami iš kitų šalių, pavyzdžiui, Turkijos, Ispanijos, Švedijos, Lenkijos. Kol kas įtarimų nėra.

– Tai reikės įvertinti jų pajėgumus, istorinius ar kitus duomenis?

– Reikia žiūrėti, ar ta šalis yra gamintoja, nors bus sunku. Pavyzdžiui, spalį tikrai buvo metalo importo iš Turkijos šuolis – ši šalis yra didelė plieno gamintoja, kita vertus, ji nėra tokia atsiribojusi nuo Rusijos, vėl kyla klausimas, kiek viskas sąžininga.

Lengviausia atsekti tokius atvejus, kaip minėta Kirgizija – jeigu šalyje nėra miškų ir uždraustas medienos produktų eksportas. Tačiau turbūt ir ekonomistai, ir žurnalistai stebės, kas vyksta, nemanau, kad viskas bus palikta laisva eiga.

Anot LRT, šioje schemoje dalyvavo ne tik meras ir jo sūnus, šeimos verslų advokatė Simona Morkūnaitė-Ruibavičienė, bet ir savivaldybės darbuotojai, o įgytų sklypų aplinka ir reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus.

Anot LRT, per dvi V. Matijošaičio kadencijas Kauno mieste buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo Š. Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.

Teigiama, kad Kauno mieste grąžinamus sklypus už mažesnę nei rinkos kainą keli asmenys supirkinėja naudodami neskaidrią schemą. Joje dalyvavo tiek Kauno savivaldybė, tiek Š. ir V. Matijošaičių verslams atstovaujanti teisininkė, skelbia LRT.

Asmenys, galintys atgauti žemę patraukliose Kauno vietose, sulaukdavo tarpininkų dėmesio. Šie pažadėdavo padėti susigrąžinti žemę su sąlyga, kad naujieji sklypai iškart bus parduoti nurodytiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą, bet didesnę nei valstybės mokama kompensacija.

Viena tokių tarpininkių – Š. ir V. Matijošaičių verslų interesams žemės klausimais atstovaujanti S. Morkūnaitė-Ruibavičienė. Jai padedant pastaruosius septynerius metus mero sūnus ir jo aplinka supirkinėjo grąžinamus žemės sklypus.

Teisininkė teigė, jog dažniausiai žmonės patys ją susirasdavo, išgirdę iš pažįstamų apie sėkmingai grąžintą žemę. LRT duomenimis, ji atstovavo mažiausiai 13 asmenų, kurie turėjo teisę susigrąžinti žemę.

Naudodamasis tokia schema Š. Matijošaitis įgijo 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir komercinės paskirties sklypus aplink Islandijos plentą.

Registrų centro duomenimis, bendra šių sklypų vertė siekia per 2,5 mln. eurų, tačiau nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, reali jų vertė gerokai didesnė.

Prokuratūra kreipėsi į NŽT

Dėl galbūt neskaidrių žemės privatizavimo schemų Kauno prokuratūra ketvirtadienį kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT).

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus nurodymu NŽT pavesta įvertinti viešai pateiktą informaciją bei aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtu nuosavybės teisių atkūrimu į didelį kiekį žemės sklypų Kauno mieste.

Nustačius teisės aktų pažeidimus, NŽT įpareigota informuoti Kauno apygardos prokuratūrą.

STT: žemės sklypų grąžinimas Kaune figūruoja ir savivaldybės korupcijos tyrime

Galbūt neskaidrus žemės sklypų Kaune grąžinimas bei perleidimas figūruoja ir šiuo metu atliekamame Kauno savivaldybės administracijos korupcijos tyrime, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

STT tvirtina, kad ši situacija tarnybai „jau kuris laikas yra žinoma ir vertinama“.

„STT atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl įtariamos korupcijos Kauno miesto savivaldybės administracijoje, be kitų galimai nusikalstamų veikų, vertinamos ir žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimo ir perleidimo aplinkybės“, – BNS ketvirtadienį informavo tarnyba.

Pasak STT, dar 2019 metais nagrinėjant gautą pranešimą dėl žemės grąžinimo klausimų ir kitų aplinkybių, informacija buvo perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kuri pripažino, kad V. Matijošaitis ir D. Matijošaitis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

2020 metais nagrinėjant gautą pranešimą dėl Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonos mažinimo inicijavimo bei kitų aplinkybių, informacija dėl nuosavybės teise priklausiusių sklypų pardavimo buvo perduota prokuratūrai spręsti dėl viešojo intereso gynimo.

Tuomet, pasak STT, įvertinus surinktą informaciją ir rizikas, tarnyba nusprendė atlikti korupcijos rizikos analizę vertinant nuosavybių į žemės sklypus atkūrimą tiek Kauno savivaldybėje, tiek ir atitinkamus Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus sprendimus.

Tarnybos minimame korupcijos tyrime kovo pradžioje įtarimai buvo pareikšti tuometiniam savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui. Teisėsauga įtaria, kad jis paėmė 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.

Pasak teisėsaugos, tai didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.

Nuo 2020 metų sausio 1 dienos reguliuojamose sankryžose ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtintų lentelių su žalia rodykle neliks, juos pakeis šviesoforai su krypties rodyklėmis. 

Pasak Susisiekimo ministerijos, tokių lentelių atsisakoma kaip nesaugaus ir jutikliniam šviesoforų valdymui netinkamo eismo organizavimo būdo. 

„Taisyklių pakeitimuose atsisakoma buvusių rekomendacinio pobūdžio nuostatų dėl žalio mirksinčio šviesoforo signalo kelių transportui trukmės. Ateityje tai leis savivaldybėms lanksčiau naudoti jutiklinį šviesoforų valdymą, kai šviesoforų signalų persijungimo tvarka ir trukmė pasikeičia pagal jutiklių signalus, atsižvelgiant į transporto priemonių srautą“, – praneša ministerija.

Pagal ministerijos pranešimą, taisyklės leis lanksčiau nustatyti šviesoforų įrengimo vietas, todėl kelių savininkai galės patogiau organizuoti eismą. Institucijos teigimu, siekiant užtikrinti gerą šviesoforų matomumą, numatyti reikalavimai, esant būtinybei, šviesoforus pasukti arba palenkti, atitraukti „Stop“ liniją nuo šviesoforo arba įrengti papildomus šviesoforus.

Vis dėlto vairuotojams dėl naujos tvarkos kyla nemažai klausimų. Į juos bando atsakyti Lietuvos policija.

„Kadangi vis dar klausiate, dalinamės labai aiškia schema“, – rašo policija ir pateikia schemą vairuotojams.

Užstoja NT vystytojus?

Ne pirmą kadenciją Palangą valdantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Šarūnas Vaitkus tikina, jog darė viską, kad akiplėšiškos statybos būtų pažabotos.

Tačiau viešąjį interesą čia stoję ginti patys gyventojai, kurie nusprendė bylinėtis su pelningų nekilnojamojo turto (NT) projektų iniciatoriais, stebisi, kad statybų leidimus naikinančius teismų sprendimus Palangos savivaldybė skundžia ir renka įrodymus statytojų, o ne tiesos ieškančių žmonių naudai.

Teisinė kova verda dėl dviejų statybų – Užkanavės g. 28A atsiradusio 24 butų namo ir Tvenkinių g. 45 ir 45A adresais esančių pastatų, kur kyla du šešių butų gyvenamieji namai.

Abu šie projektai turi bendrą priešistorę – leidimai statyboms buvo išduoti vienbučių ar dvibučių namų statybai, tačiau realiai kurortinėje zonoje iškilo daugiabučiai, apeinant pastarųjų statybai privalomus reglamentus.

Nurodė perstatyti

Išskirtine statybų sėkme šioje savivaldybėje gali mėgautis kauniečių įmonė "Kauno būstai". Nors jos suplanuota statyba Užkanavės gatvėje pagarsėjo įžūlumu, tačiau įmonė vysto ir daugiau plačių projektų.

Skambų "Sakalo vilos" pavadinimą įgijęs projektas kėlė nuostabą net teismo ekspertams. Iš tiesų tai yra 24 butų namas, nors statytojai ir deklaruoja, kad statinys bus skirtas vienai šeimai gyventi.

Tačiau teismo ekspertas suabejojo, ar tūkstančio kvadratinių metrų pastatas, kuriame numatyta dešimtys tualetų ir eilė atskirų balkonų, sveiko proto savininkui gali panašėti į gyvenamąjį namą.

Ekspertas pažymėjo, jog pastato patalpų paskirtys faktiškai yra maskuojamos įvairiais pavadinimais: "namų ruošos kambarys", "žaidimų kambarys", "sporto salė", ir pateikė išvadą, kad statinys nuo pradžių buvo statomas kaip daugiabutis.

Lietuvos apeliacinis teismas NT plėtros bendrovėms "Kauno būstai" ir "Financial Way" nurodė pastatą perstatyti per 12 mėnesių. To nepadarius ir neįteisinus statybos, per 6 mėnesius statytojai turės pašalinti neteisėtos statybos padarinius pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu būdu – turės būti nugriautos pastato tam tikros dalys.

"Kolegija konstatuoja, kad, nepaisant išduoto statybos leidimo statyti vienbutį namą, "Kauno būstų" veiksmai rodo tikslingą siekį, pasinaudojant mažesniais reikalavimais, statyti daugiabučio paskirties statinį", – rašoma teismo nutartyje.

Nežino, ar bylinėsis

Vienintelis "Kauno būstų" akcininkas Povilas Loda, dienraščio paklaustas, kaip vertina teismo sprendimą, pareiškė, kad jis neprivalo sekti teismų sprendimų.

"Aš turiu sekti visų teismų sprendimus? Nesusipažinau. Klauskite Statybų inspekcijos ir Palangos savivaldybės, kas bus toliau", – rėžė P.Loda.

Jis aiškino, jog nežino, ar imsis bylinėjimosi su valstybe žingsnių, jei kitų teismų sprendimai jam bus nepalankūs. Verslininkas tikino, kad nežino, kiek dar kokių statybų vysto Palangoje, o visi kiti klausimai jo nedomina.

Įmonės advokatas Povilas Juzikis aiškino, jog teisinė problema šiame ginče atsiranda todėl, kad teisės aktai aiškiai neapibrėžia vienbučio namo sąvokos.

"Šioje byloje susiklostė kuriozinė situacija. Suprojektuotas namas atitinka tiek šiai teritorijai patvirtinto 2007 m. detaliojo plano sprendinius, t. y. suprojektuotas statinio plotas, aukštis, aukštingumas ir žemės sklypo užstatymo tankis neviršija detaliuoju planu nustatytų teritorijos naudojimo reglamentų, tačiau išduotas statybos leidimas panaikintas, nes teismų požiūriu pastatytas namas yra daugiabutis", – situaciją komentavo teisininkas.

Įžvelgia schemą

Klausimų, kur slypi kai kurių statytojų demonstruojamos olimpinės ramybės šaknys, galėtų kilti ir specialiųjų tarnybų specialistams.

Asociacija "Palangos balsas" kurorto savivaldybės administracijai raštu išvardijo daugybę statinių, kurie pavirto į daugiabučius.

"Ši problema visiems žinoma. O tokią statybų rūšį kai kas pakrikštijo naujadaru ir ėmė vadinti Palangos termitynais. Aiškėja, kad kurorte statybos iš tiesų vystomos pagal tam tikrą nusistovėjusią sistemą. Statiniai projektuojami be aikštelių automobiliams. Apgaunami ir patys gyventojai, kurie įsigyja būstą tokiuose namuose. Jie nežino, kas jų laukia. Juk jų būsto sienos – popierinės", – kalbėjo asociacijos atstovai.

Dvibutį valdo 32 savininkai

Palangoje išties galima suskaičiuoti nemažai pavyzdžių, kai vienbučiai ar dvibučiai namai virto daugiabučiais. Karklų gatvėje taip pat stypso daugiabutis, kurį valdo net 32 bendraturčiai, nors jis oficialiai įteisintas kaip dviejų butų gyvenamasis namas.

Vytauto gatvėje irgi stovi gyvenamasis namas, kurio statybai leidimas buvo išduotas dar 2004 m. Jis virto daugiabučiu, kuriame įsikūrė 19 naujakurių. Kiek tolėliau šioje gatvėje stovi 17 butų namas, kuris turi analogišką priešistorę.

L.Vaineikio gatvėje stūkso dar vienas dviejų butų namu įvardytas daugiabutis, o štai Plukių gatvėje atsiradęs vadinamasis dvibutis gali būti vadinamas pirmąja statytojų kregžde Palangoje. Septintuoju numeriu pažymėtame name yra 11 būstų. Šiuo metu statomas dar vienas dvibutis Alksnių gatvėje.

Buvęs Palangos vicemeras, dabar tarybos narys Saulius Simė dar prieš trejus metus viešai kėlė skandalingų statybų faktus į viešumą.

"Gaila tų žmonių, kurie perka butus tokiuose namuose. Juos statytojai apgaudinėja. Jei komunalinių atliekų išvežimo rinkliavą mes dar suvaldome, sąskaitos išrašomos visiems akivaizdžiai tokiuose namuose gyvenantiems asmenims. Tačiau automobilių stovėjimo Palangoje problema – tragiška. Daugiabučiams privalu įrengti automobilių aikšteles, o jie tebestato vienbučius ir dvibučius namus. Ir visa tai tik dėl statytojų pelno", – neslėpė politikas.

S.Simės manymu, daugiaaukštė statyba galėjo būti vystoma atokesniame – poilsio namų "Linas" rajone, bet ne mažaaukštės statybos kvartaluose.

Sukasi žmonos verslas

Sutapimas ar ne, tačiau taip pat teismų maratono karuselėje besisukančios statybos Šermukšnių gatvėje pradžią įgijo Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Vidmanto Dantos žmonos, kuri turi projektavimo firmą, pagalba.

Anksčiau Šermukšnių gatvės 28A adresą turėjusio, o dabar Tvenkinių g. 45 ir 45A numeriais pažymėto sklypo teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį 2015 m. pasirašė Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Klijonienė ir sklypo savininkams, įmonei "Emlita", atstovavusi Virginija Dantienė.

Tuo metu buvo pradėtas šio sklypo detaliojo plano keitimas.

Tiesa, valstybės tarnyboje dirbančio vyro sutuoktinės parašo galutinėje projekto dalyje nebematyti, projekto autoriumi įvardijama "S.Juškos architektūros studija".

Gyventojams nuostabą kelia tai, kad du triaukščiai šešių butų namai statomi labai jau arti vandens telkinio ribos. Tačiau Palangos savivaldybės administracija palaiko statytojų pusę. Tarp argumentų savivaldybės atstovas pažymėjo tai, kad gyvenamojo namo statyba šioje vietoje galima, užstatymo tankumas nėra viršytas, detalusis planas – galiojantis, nenuginčytas.

Paties Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V.Dantos apie sėkmingus žmonos projektus dienraštis negalėjo pasiteirauti. Specialistas nekėlė mobiliojo ryšio telefono ragelio. Savivaldybėje aiškinta, kad jis atostogauja, tačiau, net ir pasibaigus poilsiui, architektas su žiniasklaida bendrauti nenorėjo.

Palangos savivaldybės vyriausiasis architektas Vytautas Indreika aiškino, kad V.Dantos žmonai išlygų nedarė, ir nedrįso įvertinti, ar etiška valstybės tarnautojo sutuoktinei dalyvauti tokiuose dviprasmiškuose projektuose.

"Man sunku įvertinti. Na, taip, tikėtina, namuose jie kalbasi", – atsiduso architektas.

Į tą patį klausimą tarybos narys S.Simė atsakė abejodamas, ar savivaldybės tarnautojas galėjo nežinoti, kokį projektą rengia jo žmona.

"Išeitų, žinojo iš anksto", – tarstelėjo politikas.

Padės tik STT

Seimo narys Algimantas Salamakinas tikina, kad vienbučių namų istorijos Palangoje jam labai gerai žinomos, nes jų problematiką nagrinėja antrą kadenciją.

"Jei Palangos savivaldybė nemato, kad jiems po langais kyla daugiabučiai, o ne vienbučiai, jiems tai išvysti turi padėti STT. Kito kelio nėra. Kas kam gali būti neaišku? Tai yra nelegalios statybos, ir taškas. Negali taip būti, kad pastatas pradedamas statyti kaip vienbutis, o paaiškėja, kad iškilo daugiabutis. Nuo sausio 1-osios galioja naujos redakcijos Statybų įstatymas ir ten pasakyta, kad to negali būti", – rėžė politikas.

A.Salamakino nuomone, tai pati savivaldybė turi kontroliuoti tokių statybų ne tik pradžią, bet ir eigą.

"Man viskas čia aišku. Kam čia gali būti neaišku? Statybos leidimą išdavusi savivaldybė pati savęs į teismą nepaduos. Įstatymų bazė visa sutvarkyta, ko dar reikia, kad pamatytum, jog visa tai yra melas? Reikia imti buldozerį ir versti. Jei savivaldybės valdininko žmonos pavardė matyti tokio daugiabučio atsiradimo dokumentuose, reikia dėti antrankius už tokią šeiminę rangą. Jei žmogus moka mokesčius ir dar už savo pinigus priverstas kreiptis į teismą, kad apgintų viešąjį interesą, tai jau yra visiška velniava, kas čia per valstybė? O tokius valdininkus reikia vyti velniop. Tais ponais, kurie sėdi tokiose savivaldybėse, turi užsiimti STT arba FNTT", – išpyškino Seimo narys.

Komentarai

Albinas Keturka

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas

Šis teisminis ginčas dėl statybų Užkanavės g. 28A Palangoje svarbus tuo, kad formuojasi teismų praktika dėl neteisėtų statybų, statybos dokumentuose numatant netinkamą statinių paskirtį. Inspekcija (VTPSI) šiuo atveju ir prašė teismų įvertinti bei nustatyti kriterijus, ar toks statinio projektas gali būti laikomas numatančiu daugiabutį. Šioje byloje teismas pirmą kartą vertino ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, parduodamų būstų skelbimus interneto portaluose, leidusius papildomai įvertinti pačios statybos pobūdį. Teismas suformavo precedentą ir nustatė kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant vienbučiai gali būti pripažįstami daugiabučiais, o tai ypač svarbu ir pačiai VTPSI, kuri ateityje galės vadovautis aiškesniais kriterijais priimant atitinkamus sprendimus tokiose situacijose. Šis sprendimas dar gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Neteisėtų statybų skaičių sumažintų principingesnė ir skaidresnė statybą leidžiančius dokumentus išduodančių savivaldybių veikla bei taikoma asmeninė tarnautojų atsakomybė už jų neteisėtai priimamus sprendimus, įvedant padarytos žalos kompensavimą regreso tvarka.

Šarūnas Vaitkus

Palangos meras

Problema yra užprogramuota dėl nepakankamo gyvenamosios ir kitos paskirties pastatų projektavimo reglamentavimo. Ji išryškėjo pakeitus Teritorijų planavimo įstatyme galiojusią nuostatą, kuri draudė namų valdų žemės sklypuose statyti antrą gyvenamąjį namą ar kitos paskirties pastatą. Kitos paskirties pastatuose galimos iki 50 proc. gyvenamosios paskirties patalpos. Todėl nėra teisinių priemonių riboti vienbučių / dvibučių namų maksimalius parametrus. Išdavus statybos leidimą, statytojams yra suteikta teisė savo nuožiūra keisti pastato architektūrą, išplanavimą ir turtinių vienetų skaičių. Dar 2014 m. Palangos miesto savivaldybės taryba kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Generalinę prokuratūrą bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Šiame rašte buvo nurodyti konkretūs adresai pastatų, kurie de facto yra daugiabučiai. Tačiau šioms institucijoms atlikus tyrimus jokių esminių pažeidimų nenustatyta. Tai akivaizdžiai parodo, kad teisės aktai yra nepakankami, o statytojai tuo naudojasi. Nėra priimta nė vieno teismo sprendimo Palangoje nugriauti nors vieną pastatą. Akcentuotina, kad savivaldybės administracija priima teisėtus sprendimus – tokius, kokius galima priimti pagal šiandien galiojančius teisės aktus. Tačiau priimti reikiamus sprendimus yra ne savivaldybės, o Aplinkos ministerijos ir Seimo kompetencija. Mūsų nuomone, norint suvaldyti statybas, reikėtų suvienodinti poilsio paskirties pastatų ir daugiabučių namų projektavimo reikalavimus. Taip pat reikėtų parengti poįstatyminius aktus, aiškiai reglamentuojančius statybų sąvokas, kas yra "gyvenamosios", "administracinės", "komercinės" ir "poilsio" paskirties pastatai. Taip pat reikėtų apriboti gyvenamųjų namų skaičių sklype, panaikinti statytojams suteiktą teisę savo nuožiūra keisti pastato architektūrą be derinimo su miesto architektu.

Povilas Juzikis

Advokatas, atstovaujantis įmonių "Kauno būstai" ir "Financial Way" interesams

Lietuvos apeliacinis teismas, iš dalies patenkindamas atsakovų apeliacinį skundą, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl statybos leidimo panaikinimo, tačiau pakeitė sprendimo dalį dėl statinio nugriovimo ir įpareigojo statytoją per 12 mėnesių pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamąjį namą. Per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovės įpareigotos per šešis mėnesius nugriauti pastato, statomo žemės sklype, esančiame Užkanavės g. 28A Palangoje, dalis, kurios nurodytos teismo sprendime. Nors apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepaliko galioti leidimo statybai, tačiau atsakovų požiūriu šis sprendimas yra palankesnis bent tuo aspektu, jog suteikta galimybė pertvarkyti projektinę dokumentaciją tam, kad nereikėtų iš karto griauti statinio dalių. Teisinė problema šiame ginče atsiranda dėl to, kad galiojantys teisės aktai aiškiai neapibrėžia vienbučio namo sąvokos ir jo atskyrimas nuo daugiabučio gyvenamojo namo tampa teisinių ginčų objektu. Nors tiek teismai, tiek ekspertai, teikiantys išvadas byloje, tiek valstybinę statybos priežiūrą vykdančios institucijos pripažįsta, kad suprojektuotas namas atitinka tiek šiai teritorijai patvirtinto 2007 m. detaliojo plano sprendinius, t. y. suprojektuotas statinio plotas, aukštis, aukštingumas ir žemės sklypo užstatymo tankis neviršija detaliuoju planu nustatytų teritorijos naudojimo reglamentų, tačiau išduotas statybos leidimas panaikintas, nes, teismų požiūriu, pastatytas namas yra daugiabutis.

Valdybos pareigūnams ėmus narplioti šį nusikaltimą, įtariamosios pėdsakai atvedė į Marijampolę, negana to, buvo nustatyta, kad Klaipėdoje 1979 m. gimusi nusikaltimą galimai įvykdžiusi romų tautybės marijampolietė turi tautietę bendrininkę ir tokio pobūdžio nusikalstamas veikas periodiškai vykdo įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose.

Abi moterys veikė itin sumaniai, nusikaltimo padarymo metu maskuodavosi, beveik nepalikdavo jokių pėdsakų, kas būtų pagrindas susieti jas su įvykdytais nusikaltimais, bei kitais  įvairiais būdais mėtė pėdas. Vagystės schema elementari – atėjus į namus prisistatoma socialine ar  medicinos darbuotoja, nurodoma, jog senjorui priklauso papildoma išmoka, ir pateikiama dažnu atveju netikra 200 arba 500 eurų kupiūra, kurią paprašoma iškeisti. Tokiu būdu auka, nieko blogo neįtardama, atsineša savo santaupas. Tad belieka tik nukreipus dėmesį pavogti pinigus ir kuo greičiau pasišalinti.

Kartais atsineštais aparatais, kad būtų įtikinamiau, atlikdavo ir „sveikatos patikrą“. Visgi sumani konspiracija pareigūnams buvo išsprendžiamas uždavinys ir bendradarbiaujant su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Vilkaviškio r. policijos komisariato pareigūnais, nusikaltimų bendrininkės buvo sulaikytos 2017 m. kovo mėnesį Marijampolės mieste. Tuokart jos grįžo iš Vilkaviškio r., Keturvalkio kaimo, kur po šių dviejų „medikių“ namuose surengtos „sveikatos patikros“ 1935 m. gimusi senolė pasigedo 11 000 JAV dolerių ir 7 000 eurų.

1979 m. gimusi įtariamoji už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas iki sulaikymo jau buvo teista aštuonis kartus, dar vienas nuosprendis paskelbtas 2017 gegužės mėn., kuriuo jai paskirtas 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas. Šiuo metu jai kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta, kadangi, turimais duomenimis, jos ir bendrininkės atžvilgiu dar atliekami ikiteisminiai tyrimai Kelmės, Druskininkų ir Vilkaviškio komisariatuose. Neatmetama, jog jų atžvilgiu atliekamų ikiteisminių tyrimų skaičius gali dar augti.

Auksinis pedagogės laimikis

Vienoje uostamiesčio mokykloje pirmaklasius mokanti Marija (vardas pakeistas – A.D.), ne taip seniai dirbusi klaipėdietės parlamentarės padėjėja, įsivėlė į keistą Rusijos nusikalstamo pasaulio sumanytą aferą ir netikėtai tapo beveik nepažįstamo žmogaus buto paveldėtoja.

Klaipėdietis Aleksejus staiga nusprendė tapti Marijos globotiniu ir jai perleido savo dviejų kambarių butą Klaipėdos centre, nepaisant to, kad vyras turi dvi dukras – viena gyvena Klaipėdoje, kita – Graikijoje ir su abiem senolis palaiko normalius santykius.

Pernai gegužės 4-ąją 82 metų Aleksejus, gyvenantis S.Daukanto gatvėje, pasirašė testamentą, kuriame rašoma: "Būdamas veiksnus, suvokdamas savo veiksmų pasekmes, laisva valia ir niekieno neverčiamas šiuo testamentu savo mirties atveju darau tokį patvarkymą: visus man nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, vertybinius popierius (akcijas, obligacijas) bei visą kitą turtą, kuris man priklausys mano mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat ir turtą bei daiktines teises, į kuriuos nuosavybės teisė atsiras po mano mirties, palieku Marijai."

Taip 33 tūkst. eurų vertės butas tapo mažai pažįstamos mokytojos nuosavybe, kurią "aplankė netikėta didžiulė laimė".

Šiuo metu, Registrų centro duomenimis, butas oficialiai jai ir priklauso.

Tapo "artima ir brangi"

O viskas prasidėjo tada, kai Aleksejų ištiko antras insultas ir jo antroji žmona, nusprendusi, jog ji savo vyro nebenori slaugyti, išvažiavo į Rusiją pas savo pirmos santuokos vaikus, nepasakiusi nei vyrui, nei Aleksejaus dukroms iš pirmos santuokos apie tėvo būklę.

Viena dukrų Nadežda (vardas pakeistas – A.D.), gyvenanti Graikijoje, už sutartą sumą paprašė dar nuo vidurinės laikų pažįstamos Marijos padėti tėvą apgyvendinti globos namuose, nes nei jos sesuo, nei ji pati senolio globoti neturėjo galimybių.

Šis prašymas baigėsi tuo, kad Marija per mėnesį tapo tokia "artima ir brangi" Aleksejui ir jis šiai perrašė savo butą S.Daukanto gatvėje.

"Man labai įdomu, kaip jus, žurnalistus, įtraukė į tokią eilinę bylą? O iš kur jūs gavote mano telefono numerį? Mano advokatas man patarė nieko nekomentuoti. Teismas išsiaiškins, kas čia teisus", – su žurnalistais Marija buvo nekalbi.

Mirė nesulaukęs teisingumo

Nepraėjus nė dviem savaitėms po testamento įsiteisėjimo, Aleksejaus dukros atsitokėjo ir suprato, jog jų tėvas nebėra savo buto šeimininkas, todėl inicijavo kreipimąsi į teismą, kad testamentas būtų panaikintas.

Ieškovas šioje byloje buvo pats Aleksejus.

Ieškinyje Klaipėdos miesto apylinkės teismui rašoma: "Kaip vėliau paaiškėjo, atsakovė Marija nesąžiningai, pasinaudodama apgaule bei siekdama turtinės naudos, sudarė notarinius sandorius ir tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į ieškovo turtą."

Aleksejus spėjo dalyvauti dviejuose teismo posėdžiuose, tačiau vyras taip ir nesuvokė, kad butas jam nebepriklauso.

"Jis tik kartojo, kad butas yra jo. Negalėjo patikėti, kad Marija tapo būsto savininke. Buvo baisu ir gaila žiūrėti į tą seną, paliegusį, gyvenimo pabaigoje skaudžiai apgautą žmogų", – pasakojo Aleksejaus naudai teisme liudijusi klaipėdietė.

Vyras mirė pernai gruodžio 17 d. Taip ir nesulaukęs teisybės, nes Marija, įsitikinusi savo teisumu, net neketino nusileisti.

"Lendate, kur nereikia"

Maža to, situaciją komplikavo tai, kad Marijos "paveldėtas" Aleksejaus butas netrukus buvo areštuotas, nes oficiali jo savininkė esą per tą laiką spėjo paimti 130 tūkst. eurų paskolą iš kažkokio klaipėdiečio, kuriam tos skolos negrąžino.

Aleksejaus dukrai Natalijai pavyko išsiaiškinti, kad tas milžinišką sumą paskolinęs asmuo Klaipėdos mieste siekia gauti socialinį būstą.

Moteris spėja, jog sandoris dėl skolos veikiausiai gali būti fiktyvus.

Kokie buvo viso to motyvai, kol kas neaišku. Bet faktas vienas – ginčytinas butas yra areštuotas.

"Negaliu nurimti ir mėginu išsiaiškinti, kaip visa tai atsitiko, kad man paprašius tėvui surasti globos namus jis neteko savo buto. Ėmiausi seklio darbo. Su dukterėčia nuvažiavome į privačius globos namus Šilutės rajone, kur turėjo būti apgyvendintas mano tėvas. Ir paaiškėjo labai keisti dalykai", – pasakojo Nadežda.

Marija, kuri turėjo ten apgyvendinti Aleksejų, jį atsiėmė po keturių dienų, nes jis esą "blogai elgėsi ir seksualiai priekabiavo prie personalo darbuotojų".

"Man pavyko išsiaiškinti, kad iš anksto jį buvo sutarta apgyvendinti tik keturioms dienoms, kad paskui galėtų įrodinėti, jog ji padarė, ko aš prašiau, bet dėl visko kaltas tėvas, todėl iš globos namų jį išmetė. Globos namų darbuotoja atskleidė daug įdomių detalių, kurios, manau, teisme mums padės įrodyti įtariamą Marijos sukčiavimą. Kaip paaiškėjo, visur su Marija dalyvavo ir jos bendrininkė Marusia (vardas pakeistas – A.D.). Būtent Marusios sūnus pasirašė kaip liudininkas ant fiktyvaus mano tėvo testamento. Turiu duomenų, kad ta Marusia bylinėjasi teismuose ne vienoje panašioje byloje", – atskleidė Nadežda.

Marija dienraščiui nepanoro paaiškinti, kokie ryšiai ją sieja su Marusia, tačiau netrukus redakcijoje sulaukta pačios Marusios skambučio: "Man įdomu, ko jūs domitės mano praeitimi? Ar jūs norite, kad aš pareiškimą policijai parašyčiau? Jūs lendate, kur nereikia, viso gero."

Rado negyvą miške prie Lazdijų

Nadeždos minimos Marusios pyktis suprantamas, nes ji pagarsėjo prieš keliolika metų, kai jai finansines pretenzijas pareiškė net 72 žmonės.

Bet atsakomybės moteriai pavyko išvengti dėl senaties.

Tada ji buvo vienos bendrovės prezidentė ir nuo 1993 m. rugpjūčio iki 1994 m. lapkričio iš fizinių asmenų įmonės vardu skolinosi pinigų, žadėdama grąžinti juos su 4–8 proc. palūkanomis.

Pinigai esą buvę reikalingi naujoms prekėms pirkti. Paskolintos sumos siekė nuo kelių iki keliasdešimt ir šimtus tūkstančių litų.

Pinigai žmonėms nebuvo grąžinti, juos moteris teigė perdavusi Sergejui, tada dirbusiam dabar bankrutavusio Ūkio banko Klaipėdos filialo direktoriumi, šis neva žadėjęs perduoti kažkokiam Kristovskiui (veikiausiai fiktyviam asmeniui) iš Maskvos, žadėjusiam nupirkti prekių.

Moteris ikiteisminio tyrimo metu teigė tų pinigų nebeatgavusi, nes Sergejus buvo nušautas, jo kūnas 1995 m. gegužės 25 d. rastas Lazdijų rajono miške.

Marusia buvo kaltinama jai patikėto didelės vertės svetimo turto iššvaistymu.

Už tokį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numatė laisvės atėmimą iki septynerių metų.

Tačiau 9 metus pareigūnams vilkinus baudžiamosios bylos tyrimą, per 741 tūkst. litų svetimų pinigų iššvaisčiusi Marusia liko švari.

Teismas nebenagrinėjo jos bylos, nes suėjo senatis.

Regis, pastaruoju metu Marusia ėmėsi kitokio pobūdžio veiklos.

Aferistai siaučia nebaudžiami

Šioje byloje nukentėjusios pusę atstovaujantis advokatas Osvaldas Martinkus teigia, kad Aleksejaus buto praradimo atveju neabejotinai įžvelgiantis nusikalstamą schemą.

"Tokie dalykai mūsų visuomenėje tokie dažni, kad moralinio pasipiktinimo net nebejaučiu. O jei rimtai, vagys ir sukčiai niekur mūsų visuomenėje nedingo ir jie ieško pragyvenimo šaltinio. Šiuo atveju pagal faktą to žmogaus Marija visai neglobojo, o dabar ji įrodinėja, kad jai sutrukdė vykdyti savo pareigą", – sakė O.Martinkus.

Aleksejaus dukra prašo teismo "pripažinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp ieškovo Aleksejaus bei atsakovės Marijos, negaliojančia dėl apgaulės ir taikyti restituciją, grąžinti ieškovo nuosavybėn butą, esantį S.Daukanto g. Klaipėdoje.