Reikia ir kantrybės
"Kantrybės", – būsimai Seimo pirmininkei V.Čmilytei-Nielsen linki jos pirmtakas Česlovas Juršėnas. Iš savo asmeninės patirties jis žino, kad kantrybės tikrai prireiks, kaip ir plataus išsilavinimo, nes Seimo pirmininkui tenka užsiiminėti skirtingais klausimais – ir vidaus, ir užsienio politika, ir procedūromis, ir kanceliarija.
Č.Juršėnas neabejoja, kad V.Čmilytei-Nielsen labai pravers šachmatininkės patirtis. "Šachmatininkas turi turėti puikią ir imlią atmintį, nes reikia skaičiuoti iki 30 ar net 40 ėjimų į priekį. V.Čmilytė-Nielsen tą turi, kitaip nebūtų tapusi čempione. Ji ne tik aukšta, bet ir aukšto lygio politikė, su labai stipria galva. Kai sėdi Seimo pirmininko kėdėje, niekada nežinai, ką pasakys kiekvienas iš 140-ies parlamentarų, o reaguoti reikia ilgiausiai per dešimt sekundžių, nes negali į kokią repliką ar pasiūlymą atsakyti po pusvalandžio. Reikia numatyti labai daug variantų, kaip šachmatuose", – Č.Juršėnas džiaugiasi, kad Seimo pirmininko poste bus jau trečias šachmatininkas.
Č.Juršėnas neabejoja, kad naujajai parlamento vadovei labai pravers šachmatininkės patirtis. (V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.)
Žinoma, jis pripažįsta, kad nei jis pats, nei Vytautas Landsbergis prie šachmatų lentos V.Čmilytei-Nielsen neprilygtų. Ji – ryškiausia Lietuvos šachmatų figūra, tituluočiausia visų laikų Lietuvos šachmatininkė, pasaulinių šachmatų olimpiadų nugalėtoja, Europos šachmatų čempionė. Šiandien šachmatų karalienė turėtų pelnyti ir Seimo karūną.
Pirmasis parlamento vadovas V.Landsbergis ir šiandien viena įtakingiausių Lietuvos politikos personų. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)
Švelni, bet neįveikiama
Kaip šachmatininkę, V.Čmilytę-Nielsen vadino švelnia, bet neįveikiama. Politikoje ją taip pat kai kas laiko per švelnia, bet, panašu, tai ir čia jai padeda skinti pergales. Darbšti, sklandžiai ir argumentuotai reiškianti mintis, neįžeidinėjanti politinių oponentų, mokanti analizuoti situaciją ir ją prognozuoti – politikė įgyja vis didesnį pasitikėjimą.
Debiutas politikoje iš karto pergalių neatnešė: 2012 m. rinkimuose patekti į Seimą nepavyko. Bet, kadencijai persiritus į antrąją pusę, 2015-aisiais tuometis jos partijos kolega Remigijus Šimašius buvo išrinktas Vilniaus meru ir V.Čmilytei-Nielsen teko atsilaisvinusi vieta parlamente. Pati politikė tuos pirmuosius pusantrų metų Seime vadino apšilimu politikoje.
2016 m. išrinkta į Seimą V.Čmilytė-Nielsen netrukus tapo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja, paskui seniūnė.
Vėliau jai buvo patikėtos ir Seimo opozicijos lyderės pareigos. "Čia ji ypač atsiskleidė kaip konstruktyvi politikė, galinti argumentuotai apginti savo poziciją, bet kartu gebanti būti lanksti, ieškant ir siekiant teisingiausių sprendimų. Viktorija – diplomatiška, tolerantiška ir, svarbiausia, telkianti politikė. Tai savybės, labai reikalingos dirbant Seimo pirmininku", – ją giria kadenciją ką tik baigusio Seimo vicepirmininkė, o anksčiau – ir pirmininkė konservatorė Irena Degutienė.
Beje, pastaroji kadencija buvo neeilinė ir V.Čmilytės-Nielsen asmeniniame gyvenime. Kai ji pirmą kartą pateko į Seimą, jos trečiam sūnui nebuvo nė metų, o šią kadenciją parlamentarės ir danų šachmatininko didmeistrio Peterio Heine Nielseno šeima susilaukė ir ketvirto. Politikė dar turi du sūnūs iš pirmos santuokos su Ispanijos pilietybę turinčiu Latvijos šachmatininku Aleksejumi Širovu.
Dar tik atsigauna
Pernai rugsėjį V.Čmilytė-Nielsen užtikrintai nugalėjo ir Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose. Partija tuomet išgyveno ir vis dar išgyvena nelengvą laikotarpį. Po buvusio partijos lyderio Eligijaus Masiulio politinės korupcijos skandalo joje prasidėjo įtarinėjimai, išsiskyrė nuomonės dėl ateities, keitėsi lyderiai, galiausiai iš partijos pasitraukė dalis jos narių ir sukūrė naują Laisvės partiją.
V.Čmilytei-Nielsen teko nelengvas uždavinys telkti partiją ir vesti į naujus Seimo rinkimus.
Rezultatai liberalams nebuvo itin geri: daugiamandatėje apygardoje liko šešti, į priekį praleisdami net buvusius bendrapartiečius – Laisvės partiją, ir tik gana sėkminga kova vienmandatėse liberalus padarė antra pagal dydį partija valdančiojoje koalicijoje, o kartu ir suteikė galimybę pretenduoti į Seimo pirmininko postą.
Tiesa, mandatų skaičius, lyginant su koalicijos lyderiais konservatoriais, labai netolygus: 50 ir 13. Kai turi beveik keturiskart mažiau mandatų, kiek neadekvatu reikalauti laikytis taisyklės, kad pirma pagal dydį partija gauna premjero, o antra – Seimo pirmininko postą. Tačiau šioje dilemoje nusvėrė ir V.Čmilytės-Nielsen asmenybės privalumai. Net naujo Seimo opozicijoje likusių "valstiečių" ir socialdemokratų lyderiai gyrė tokį pasirinkimą. Kas žino, kaip pasibaigtų balsavimas, jei į šį postą būtų nutarta kelti konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį.
Reprezentuoti Seimą tarptautiniu mastu V.Čmilytei-Nielsen padės ir tai, kad ji moka anglų, ispanų, rusų kalbas.
Išbus visą kadenciją?
Iš viso Seimo pirmininkais jau buvo dešimt politikų, keli vadovavo Seimui ne vienąkart. Pirmuoju Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku, tuomet aukščiausiu pareigūnu valstybėje, 1990-ųjų kovo 11 d. išrinktas Sąjūdžio lyderis Muzikos akademijos profesorius, tuomet 57-erių V.Landsbergis. Iki Viktoro Pranckiečio jis buvo vienintelis, sugebėjęs išbūti šiame poste nuo pradžios iki pabaigos. Ir netgi ne vieną, o dvi kadencijas – jis vadovavo Seimui ir 1996–2000 m.
Tiesa, pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo parlamento kadencija truko tik kiek daugiau nei pustrečių metų: po 1992-ųjų rinkimų Seimo pirmininku išrinktas tuometis LDDP lyderis Algirdas Mykolas Brazauskas. "Formaliai Seimo pirmininku jis buvo tris mėnesius, o faktiškai – pusę valandos. Pagal naują Konstituciją lapkričio 25 d. išrinkome Seimo pirmininką, ir jis iš karto turėjo laikinai eiti prezidento pareigas. Pusvalandį užtruko procedūros, kol laikinai vadovauti Seimui pavesta man. Kai 1993 m. vasario 25-ąją A.M.Brazauskas buvo prisaikdintas prezidentu, jis neteko Seimo nario įgaliojimų. Tada mane išrinko jau tikru Seimo pirmininku", – prisimena Č.Juršėnas.
Iš viso jam keturiskart teko vadovauti Seimui, tiesa, dukart buvo laikinasis vadovas. Antrą kartą laikinuoju pirmininku kelis mėnesius buvo 2004-aisiais, kai po apkaltos Rolandui Paskui tuometis Seimo pirmininkas Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderis Artūras Paulauskas iki naujų rinkimų laikinai ėjo prezidento pareigas.
Prie Seimo vairo Č.Juršėnui vėl teko stoti 2008-aisiais. "Vienas po kito krito Seimo pirmininkai, buvo paskutiniai kadencijos metai. Kolegos galvojo, kad geriau kadenciją užbaigti su manimi", – sako lig šiol Seimo procedūrų virtuozu vadinamas Č.Juršėnas.
A.Paulauskas buvo vienintelis Seimo pirmininkas, šį postą išsaugojęs po naujų rinkimų. Tačiau 2004-aisiais išrinktas Seimas buvo ir daugiausia Seimo pirmininkų pakeitęs parlamentas – skaičiuojant su laikinuoju, net keturis. Be A.Paulausko ir Č.Juršėno, Seimui kelias dienas laikinai vadovavo "darbietis" Vydas Gedvilas, paskui Viktoras Muntianas, kuris palikęs "darbiečius" įsteigė Pilietinės demokratijos partiją. Tačiau jam teko atsistatydinti kilus skandalui dėl žemės sklypų pirkimo.
37-erių V.Čmilytė-Nielsen atims jauniausio politiko šiame poste titulą Iš 2008-aisiais Seimo pirmininku tapusio renginių vedėjo Arūno Valinsko. Jis Seimo pirmininku išrinktas būdamas 42-ejų, A.Paulauskas buvo penkeriais metais vyresnis, kiti šias pareigas pradėjo eiti būdami 50–60 metų.
Bet, reikia tikėtis, naujosios Seimo pirmininkės neištiks lig šiol jaunumo rekordininko A.Valinsko likimas. Tai buvo pirmas kartas, kai parlamento vadovui išrinkti prireikė dviejų balsavimų, nes pirmame neužteko balsų. Kur kas daugiau palaikymo susilaukė balsavimas dėl jo atstatydinimo, kai jam buvo mesti kaltinimai bendravus su nusikaltėliais. A.Valinsko karjera aukščiausiame Seimo poste netruko nė metų.
2009 m. jauniausią A.Valinską pakeitė vyriausia amžiumi – tuomet 60-ies – I.Degutienė. Ją išrenkant palaikė ir opozicija, gyrusi už toleranciją ir gebėjimą įsiklausyti. Beje, tokių pat pagyrų dabar iš opozicijos susilaukia ir V.Čmilytė-Nielsen.
Neišsilaikė ilgai Seimo pirmininko poste ir po 2012-ųjų rinkimų juo tapęs darbietis Vydas Gedvilas. Nepraėjus nė metams, be pagrįstų argumentų Darbo partija jį pakeitė lojalumu partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui garsėjančia Loreta Graužinienė, vis susilaukdavusi pašaipų dėl kalbos riktų ar keistų sprendimų.
Ją pakeitęs Seimo debiutantas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius V.Pranckietis didelei daugelio nuostabai išbuvo poste visą kadenciją. Valdantieji vis taikėsi iš jo savo atstovą išmesti, bet jis įsitvėręs laikėsi kėdės, taip dėl vienos partijos vidaus nesutarimų įkaitu padaręs visą Seimą. Kaip ir jo pirmtakei, jam ne kartą išsprūsdavę, švelniai tariant, keistų sentencijų.
Pernai rugsėjį V.Pranckietis paliko "valstiečius", o prieš rinkimus netikėtai atsirado Liberalų sąjūdžio sąraše. Jau po rinkimų jis tapo ir šios partijos nariu. Tad vieną precendento parlamentarizmo istorijoje neturėjusį atvejį, kad Seimui vadovauja nepartinis asmuo, pakeitė dar didesnė anomalija: Seimui vadovavo opozicijos atstovas. Tad nors valdančioji dauguma pasikeitė, Seimo pirmininko pareigas V.Čmilytė-Nielsen perims iš savo bendrapartiečio.
Lieka politikoje
Seimo pirmininkų biografijos, politinis patyrimas, kaip ir jų politinė karjera po aukščiausio Seimo posto labai skirtinga. Pagal profesiją pirmasis parlamento vadovas V.Landsbergis – muzikologas, meno, muzikos ir kultūros istorikas. A.M.Brazauskas ir V.Muntianas – inžinieriai, Č.Juršėnas – žurnalistas, A.Paulauskas – teisininkas, kaip ir A.Valinskas, bet jis labiau pagarsėjęs kaip TV laidų vedėjas. I.Degutienė – gydytoja, V.Gedvilas – krepšinio treneris, L.Graužinienė – auditorė, V.Pranckietis – agronomas. Profesionalios šachmatininkės lig šiol nebuvo, bet, labai tikėtina, nuo šiandien bus.
Kai sėdi Seimo pirmininko kėdėje, niekada nežinai, ką pasakys kiekvienas iš 140-ies parlamentarų, o reaguoti reikia ilgiausiai per dešimt sekundžių.
Dalis buvusių Seimo vadovų – ir šiandien politikoje. Nors V.Landsbergis nebeturi formalių pareigų, jis vis dar viena įtakingiausių Lietuvos politikos personalijų. Atsisveikinęs su Seimo pirmininko postu jis tęsė politinę karjerą ne tik Lietuvos, bet ir Europos parlamente.
A.M.Brazauskas po kadencijos prezidento poste nutarė trauktis iš politikos, bet vėl į ją sugrįžo, buvo Vyriausybės vadovas. 2010 m. A.M.Brazauskas mirė.
Č.Juršėnas taip pat buvo vienas gerbiamiausių – ne tik bendrapartiečių socialdemokratų, bet ir opozicijos parlamentarų, ir net 2012 m. nutaręs nebekandidatuoti į Seimą – jis vis dar čia. Jis buvo ir ką tik pasibaigusios kadencijos Seimo pirmininko V.Pranckiečio visuomeninis konsultantas vidaus politikos klausimais. "Jei pakviestų, būtinai patarčiau ir V.Čmilytei-Nielsen", – sako politikos senbuvis.
A.Paulauskas buvo Seimo nariu, aplinkos apsaugos ministru. Jis, kaip ir V.Gedvilas, L.Graužinienė, ir šiemet rinkimuose bandė grįžti į Seimą, bet nesėkmingai. Toks bandymas anksčiau nepasisekė ir A.Valinskui.
V.Muntianas vienintelis pasibaigus kadencijai, kai jam teko vadovauti Seimui, visiškai pasitraukė iš politikos. Po trejų metų teismas jį visiškai išteisino dėl kaltinimų, kurie jį privertė atsistatydinti, o laiką, praleistą Seimo pirmininko poste, jis prisimena kaip nuolatinio, niekuo nepagrįsto puolimo prieš jį būseną.
I.Degutienei toliau tęsė darbą Seime, buvo renkama jo vicepirmininke. Tačiau politikė nutarė nebekandidatuoti į parlamentą ir po 24 metų vakar buvo jos paskutinė diena jame. Ji įsitikinus, kad V.Čmilytė-Nielsen – puiki kandidatė į Seimo pirmininkus. "Jos rafinuotumas, diplomatiškumas ir gebėjimas susitarti tikrai padės einant šias pareigas. Linkiu Viktorijai tvirtybės, klausyti ir išgirsti kiekvieną Seimo narį, nepriklausomai nuo jo politinių pažiūrų, būti būtent viso Seimo Pirmininke, o ne valdančiosios daugumos Seimo Pirmininke. Priimant vienokį arba kitokį sprendimą neretai turi atsižvelgti į įvairių politinių grupių nuomones, ieškoti konsensuso, kad nesustotų įstatymų leidybos procesas ir jis duotų kuo daugiau naudos Lietuvos valstybei", – būsimai Seimo pirmininkei linki viena iš jos pirmtakių.
O kitas jos pirmtakas Č.Juršėnas dar perskambino pridurti, kad linki V.Čmilytei-Nielsen ne tik kantrybės, bet ir šypsenos. "Man tikrai tai šiame poste labai padėjo", – sako politikas.
