Garažas neduoda jokios finansinės naudos – per praėjusius metus uždirbo tik 11 100 eurų. Ir skirtas jis tik išrinktiesiems – jame remontuotis automobilius gali tik Seimo nariai, Nepriklausomybės akto signatarai ir Seimo kanceliarijos darbuotojai.

Neseniai buvo atliktas Seimo garažo auditas. Buvo pasiūlyta veiklą optimizuoti, gerokai sumažinti išlaidas. Tačiau Seimo valdyba savo privilegijų susimažinti nesutiko.

Nors Seimo garaže oficialiai dirba dešimtys darbuotojų, panašu, kad darbo metu jie nepervargsta. Pavyzdžiui, oficialiai yra įdarbintas net 21 vairuotojas. Per praėjusius metus buvo net 42 kartai, kuomet vairuotojas neįvykdė nei vieno užsakymo per visą darbo pamainą. O tie tik retkarčiais dirbantys vairuotojai gauna stabilią 1257 eurų ant popieriaus algą.

Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius kartu su LNK laidos KK2 žurnalistais nuvyko į netoliese parlamento esantį Seimo garažą. Parlamentaras prisipažino, kad savo automobilio čia niekuomet neplovė, nes bijo dėl darbų kokybės: „Nesu čia buvęs, neteko. Nelabai patinka. Kitur galbūt geriau nuplauna“, – įsitikinęs Seimo vicepirmininkas.

Nors Seimo garažas veikia jau dešimtmečius ir dešimtmečius dirba į minusą, kol kas jo atsisakyti neplanuojama. Nors Seimo vicepirmininkas A. Nekrošius pripažįsta, kad tokia paslauga Seimui visiškai nereikalinga. „Mes galėtume išorėje nupirkti tą paslaugą gerokai pigiau”.

Beje, Seimo garažą su visu sklypu jau pasisiūlė nupirkti verslininkas Arvydas Avulis. Pradinė pasiūlymo kaina būtų 5 milijonai eurų.

Kodėl Seimo nariai įsikibę laikosi vien milijoninius nuostolius nešančio garažo? Kas naudojasi šio autoserviso ir plovyklos privilegijomis? Išskirtinis tyrimas – šį trečiadienio vakarą, 19. 30 val., KK2 laidoje per LNK.

Realistinis fototapetas

Kaip buvo skelbiama 2016 m., didžiausias ir pagrindinis tų metų festivalio "Vilnius Street Art" darbas atsirado ant Neries krantinėje, Žvejų gatvėje, iškirtus medžius atsivėrusio Seimo garažų pastato. Architektas Ignas Lukauskas ant jo fasadų užklijavo realistinį fototapetą ir į miestą perkėlė stambų gamtinį objektą – krioklį. Fototapetas užėmė beveik 2 000 kv. m plotą.

Vos išgirdęs siūlymą sukurti ką nors ant Seimo garažų, I.Lukauskas iškart turėjo idėją – čia turi būti krioklys. Visos kitos vėliau svarstytos mintys šiai neprilygo. Upės link besileidžiančios pastato terasos taip tiesiogiai primena šį gamtos reiškinį, kad I.Lukauskas netgi svarstė, ar krioklys nebuvo slapta statinį projektavusio architekto idėja, kurią jis pats tiesiog pratęsė. Tačiau įgyvendinti menininko idėją – pastatą paversti kriokliu – yra iššūkis festivalio organizatoriams.

"Tokią idėją padiktavo pastato terasos ir upės kaimynystė. Lietuvoje neturime didelio krioklio, taigi dabar turėsime", – tada sakė darbo autorius I.Lukauskas.

Darbas buvo atliktas nuo seno gatvės menininkų naudojama technika – plakato klijavimu. Nors popierius atrodo trapi ir neilgaamžė medžiaga, nei menininkas I.Lukauskas, nei festivalio organizatoriai nesijaudino dėl galimo vandalizmo arba kūrinio sunykimo dėl saulės ir lietaus poveikio.

"Gatvės menas gali neatpažįstamai pakeisti aplinką, bet jis pats neišvengiamai yra laikinas. Įvairios kūrybinės intervencijos gyvena savo gyvenimą – miestas jas priima arba atmeta. Bandymai gatvės meną "sumuziejinti" prieštarauja jo prigimčiai, – anuo metu sakė festivalio "Vilnius Street Art" vadovė Ūla Ambrasaitė. – Kita vertus, dėl krioklio jaučiame visų palaikymą ir norą, kad jis būtų kuo patvaresnis – spaustuvė atliko daug klijavimo bandymų, kad išsirinktų tinkamiausią metodą, Seimo kanceliarija ketina jį tinkamai prižiūrėti ir gal net įrengti specialų apšvietimą."

Ir štai "Krioklio" gyvenimas baigėsi, o jo likučiai akies tikrai nedžiugina nei vilniečiams, nei miesto svečiams.

Kas nuvalys?

Popierius dyla ir kartu su juo keičiasi pats darbas, taigi iš anksto buvo prognozuojama, kad miestiečiai stebės natūralų krioklio gyvenimą. Ir štai "Krioklio" gyvenimas baigėsi, o jo likučiai akies tikrai nedžiugina nei vilniečiams, nei miesto svečiams.

Menininkams leidimą puošti Seimo garažų pastatą išdavė Seimo kanceliarija, patį projektą finansavo jo rėmėjai – tuo metu veikusi, tačiau pernai bankrutavusi lietuviška atostogų skrydžių kompanija "Small Planet Airlines".

Pastatas yra Vilniaus centre, tačiau Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius "Vilniaus dienai" pasidomėjus, kas gi sutvarkys pastatą, iš pradžių teigė, kad savivaldybė nieko bendra su tuo neturi. Vis dėlto vėliau patikslino, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo gavusi asmens skundą dėl netvarkingo statinio fasado A.Juozapavičiaus g. 5. Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus darbuotojas pagal kompetenciją patikrino pranešime nurodytą informaciją.

"Nustatyta, kad statinį turto patikėjimo teise valdo juridinis asmuo, tad kreipėmės į statinio A. Juozapavičiaus g. 5 valdytoją, kad šis užtikrintų statinio fasado estetišką išvaizdą, tačiau iš jo jokio atsakymo nesulaukėme", – informavo Viešųjų ryšių skyrius.

Savivaldybė "pamiršo" save

Tuo metu Seimo Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas "Vilniaus dieną" informavo, kad 2016 m. Seimo valdybos pritarimu Seimo kanceliarija leido projekto iniciatoriams įgyvendinti savo sumanymą, tačiau lėšų šiam projektui Seimo kanceliarija neskyrė.

Paklaustas, ar Seimas planuoja kažką daryti, kad esamas vaizdas miesto centre pasikeistų, A.Zeleniakas teigė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 30 d. raštu informavo Seimo kanceliariją, kad 2019 m. I–II ketvirtį planuoja "Krioklio" fototapetą nuo Seimo garažo sienų nuvalyti.