Seimo Statute siūloma nustatyti, kad Mišriai Seimo narių grupei būtų suteikiamos visos Seimo statuto nustatytos frakcijos teisės, kai tokią  grupę sudaro  ne mažiau kaip 7 Seimo nariai.

Tokias Seimo Statuto pataisas įregistravo Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. Parlamentaras sako, kad projekto rengimą paskatino praktikoje pasitaikiusi situacija, kai šiuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklauso tik vienas Seimo narys.  

Beje, Seimo valdybos nariai jau yra diskutavę apie, jų nuomone, keistą situaciją, kai šiuo metu Mišriai Seimo narių  grupei priklauso tik vienas Seimo narys – Mindaugas Puidokas, tačiau tai grupei priklauso tokios pats teisės, lėšos, kaip ir kitoms frakcijoms.

Pasak J. Razmos, akivaizdu, kad iškyla teisinis neaiškumas, ar vienas asmuo tai „grupė“, kuriai priskirtos visos frakcijos teisės. Nors, kaip žinoma, frakciją galima sudaryti iš ne mažiau kaip septynių narių.

Akivaizdu, kad iškyla teisinis neaiškumas, ar vienas asmuo tai „grupė“, kuriai priskirtos visos frakcijos teisės.

„Todėl šia Statuto pataisa ir norima reglamentuoti, kai Mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos frakcijos teisės. Šiuo metu Statute nėra nustatyta, koks Seimo narių skaičius turi būti Mišrioje Seimo narių grupėje, kad ji įgytų Statuto nustatytas frakcijos teises. Toks reguliavimas yra dviprasmiškas, nes taikant vien tik lingvistinį aiškinimo būdą būtų galima teigti, kad tuo atveju, jei yra grupė Seimo narių, kurie priklauso Mišriai Seimo narių grupei, nesvarbu koks jų skaičius, tokia grupė turi Statuto nustatytas frakcijos teises“, – pažymi J. Razma.

Tačiau toks aiškinimas, anot jo, akivaizdžiai neatitinka Konstitucijos ir prieštarauja Konstitucinio Teismo (KT) 2001 m. sausio 25 d. nutarime suformuluotai doktrinai.

KT konstatavo, kad  nustatant ar keičiant jau nustatytą minimalų frakciją galinčių sudaryti Seimo narių skaičių neturi būti akivaizdžių disproporcijų tarp minimalaus skaičiaus ir bendro Seimo narių skaičiaus.

„Konstitucinis Teismas suformulavo aiškią taisyklę, kad esant 7 frakcijos narių skaičiui proporcija lyginant su 141 Seimo narių skaičiumi (t. y. kai 7 nariai sudaro 1/20,5) dar nėra pažeista.  Pagal galiojančias Seimo statuto nuostatas galėtume daryti ir tokią išvadą, kad Mišrią Seimo narių grupę sudarant tik 2 Seimo nariams, t. y. turint tik 1/70,5 visų Seimo narių skaičiaus ji galėtų turėti analogiškas teises, kurias turi frakcija, kurios sudarymui būtinas ne mažesnis kaip 7 asmenų skaičius. Toks reguliavimas prieštarauja minėtame Konstitucinio Teismo nutarime suformuluotai būtinos proporcijos taisyklei. Kartu toks reguliavimas pažeidžia ir Konstitucijos 29 straipsnį, nes asmenų grupės (mišrios Seimo narių grupės ir frakcijos) padėtis iš esmės skiriasi, tačiau joms nustatytas vienodas teisinis reguliavimas dėl teisių apimties, taip nepagrįstai suteikiant privilegijas mišriai Seimo narių grupei“, – sako J. Razma.

Šiuo metu Seimo Statute  numatyta, kad Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės nariais, taip pat nurodyta, kad mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos Statute nustatytos frakcijos teisės.

ELTA primena, kad pagal Seimo Statutą, frakcijos veiklai metams skiriama reprezentacijai, pašto, telefono ir kitoms frakcijos veiklos išlaidoms apmokėti 0,8 VMDU dydžio suma ir papildoma suma, atsižvelgiant į frakcijos dydį taip, kad kiekvienam frakcijos nariui tektų po 0,32 VMDU dydžio suma. Jeigu frakcijos dydis keičiasi, jai skiriama papildoma suma tikslinama kiekvieną mėnesį.

Atsižvelgiant į frakcijos dydį, joms  taip pat skiriamos lėšos  įstatymų rengimo ir ekspertizės išlaidoms apmokėti. Seimo valdyba, atsižvelgdama į frakcijos narių skaičių, nustato kiekvienos frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių. Kiekvienai frakcijai steigiama ne mažiau kaip viena frakcijos referento pareigybė.

Frakcija savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų.