„Pirmą kartą į Vašingtoną vykstu Liublino formatu, kuris mums – lietuviams ir lenkams – yra labai natūralus, nes mes ne tik dešimtmečiais, bet ir šimtmečiais visi kartu nuo Baltijos iki Juodosios jūros kovėmės už bendrą laisvę“, – prieš vizitą sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Anot jo, atėjo laikas ukrainiečių laisvę įtvirtinti Europos Sąjungoje ir NATO.

„(...) to mes nepadarysime be Vašingtono, todėl Liublino trikampio rėmuose mūsų parlamentų vadovai sutarė sujungti jėgas už Atlanto: tiek su bendraminčiais JAV kongresmenais, tiek iš kairės, tiek iš dešinės, tiek su galingomis mūsų ir kitomis bendruomenėmis JAV, kurios kažkada pačios įtvirtino JAV laisvę, o vėliau Lietuvos ir Lenkijos laisvę. Dabar atėjo laikas įtvirtinti ir Ukrainos laisvę“, – Seimo pranešime spaudai teigė jis.

Dabar atėjo laikas įtvirtinti ir Ukrainos laisvę.

Trijų valstybių parlamentų URK pirmininkai į Vašingtoną išvyko 118-ajam JAV Kongresui (Senatui ir Atstovų Rūmams) pradedant darbą.

Per susitikimus numatoma aptarti daugiašalės finansinės, karinės ir politinės paramos Ukrainai, Baltijos jūros regiono saugumo klausimus, būsimą Liublino trejeto – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – parlamentų pirmininkų vizitą į Vašingtoną.

Taip pat bus aptartas Lietuvos pasirengimas šių metų liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

BNS žiniomis, konservatorių frakcija antradienį bendru sutarimu pritarė Ž. Pavilionio kandidatūrai į šias pareigas. Jis buvo vienintelis pasiūlytas kandidatas.

Pagal Seimo statutą, toliau Seimo URK pirmininku Ž. Pavilionį rinks komiteto nariai, o galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

Kalbėdamas žurnalistams Ž. Pavilionis sakė pagrindiniu darbo prioritetu matantis partnerystės su JAV stiprinimą.

„Amerika, Amerika ir dar kartą Amerika, nes artėja Vilniaus NATO viršūnių susitikimas. Įvyko rimtas pokytis Vašingtone, mes turime strategiškai ištraukti Ukrainą, tai reiškia ginklai, tai reiškia narystė NATO, tai reiškia derybų pradžia Europos Sąjungoje, bet visur Vašingtonas tars savo žodį“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.

Anksčiau dėl kritikos partijos vadovaujamai Vyriausybei iš tų pačių pareigų trauktis turėjęs Ž. Pavilionis sakė išmokęs pamoką, kad jei tarp partijos narių yra nesutarimų, juos reikia spręsti ne viešai.

Amerika, Amerika ir dar kartą Amerika, nes artėja Vilniaus NATO viršūnių susitikimas. Įvyko rimtas pokytis Vašingtone, mes turime strategiškai ištraukti Ukrainą, tai reiškia ginklai, tai reiškia narystė NATO.

„Iš esmės, tiesą pasakius, mes neturėjome nesutarimų. Buvo taktiniai nesutarimai, kaip tam tikrus dalykus spręsti, strategiškai mes visą laiką buvom vienoj valty. Taip, šitoj partijoj yra labai daug stiprių intelektualių žmonių, taip, mes dažnai ginčijamės, bet jei mes užsienyje visi sakom, kad lietuvių užsienio politikos vertybė yra vienybė, sugebėkime ir savo šeimose tai demonstruoti“, – kalbėjo konservatorius.

„Ši (politinė) šeima puolama nuolat, nuo ryto iki vakaro, 30 metų. Jei norime laimėti ir pakeisti šį pasaulį, turime laikytis vieningai, ir manau, tai padarysime, ir viena, ir kita“, – pridūrė Ž. Pavilionis.

Ž. Pavilionis komiteto pirmininko poste pakeis į Europos audito rūmus dirbti išvykstančią Laimą Liuciją Andrikienė.

Ž. Pavilionis jau anksčiau nuo kadencijos pradžios vadovavo Seimo URK, tačiau iš pareigų pasitraukė metų pradžioje raginamas frakcijos.

Jis atsistatydino po išsakytos viešos kritikos Vyriausybei, kad nesugebėjo sustabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų šiai Baltarusijos įmonei.

Seimo URK pirmadienį paskelbė pareiškimą, reiškia susirūpinimą dėl lapkričio 2 dienos Tbilisio apeliacinio teismo sprendimo, įtvirtinančio N. Gvaramijai paskirtą trejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę.

„Šis apeliacinio teismo sprendimas, deja, galėtų būti įvardijamas kaip selektyvaus teisingumo pavyzdys“, – sakoma komiteto pareiškime.

Jame taip pat nurodoma, kad N. Gvaramijos nuteisimas laisvės atėmimo bausme kelia didelių klausimų dėl teisinio proceso nepriklausomumo.

Sakartvelas gegužės mėnesį trejiems su puse metų įkalino žinomą žurnalistą, vyriausybę kritikuojančios populiarios šalyje televizijos savininką N. Gvamariją.

Opoziciją palaikančio televizijos kanalo „Mtavari TV“ laidų vedėjas ir savininkas buvo pripažintas kaltu pakenkęs televizijos, kuriai anksčiau vadovavo, finansiniams interesams.

N. Gvaramija taip pat buvo Sakartvelo eksprezidento Michailo Saakšvilio advokatas. M. Saakašvilis šiuo metu atlieka už piktnaudžiavimą įgaliojimais jam skirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Buvęs valstybės vadovas jam paskelbtą nuosprendį laiko politiškai motyvuotu.

Seimo komitetas, solidarizuodamasis su Baltarusijos žmonėmis, kovojančiais už savo šalies laisvę, pažymėdamas solidarumo su Baltarusija dieną ir minėdamas antrąsias taikių protestų prieš suklastotus Baltarusijos prezidento rinkimus metines, vienbalsiai priėmė tokį pareiškimą.

Komitetas, pabrėždamas, kad neteisėtas Aliaksandro Lukašenkos režimas toliau brutaliai naikina savo šalies pilietinę visuomenę ir, leisdamas naudoti Baltarusijos teritoriją karinei agresijai prieš Ukrainą, yra Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje bendrininkas, pareiškime atmetė kaip neteisėtus Baltarusijos režimo veiksmus ir sprendimus, kuriais aukojamas Baltarusijos valstybingumas, nepriklausomybė ir suverenumas įtraukiant ją į Rusijos dominuojamą „sąjunginę valstybę“.

Remdamas Baltarusijos pilietinės visuomenės ir demokratinės opozicijos pastangas priešintis Baltarusijos režimo dalyvavimui Rusijos vykdomoje agresijoje prieš Ukrainą bei savarankiškai spręsti nepriklausomos Baltarusijos ateitį, komitetas pasmerkė sistemingas represijas prieš Baltarusijos pilietinę visuomenę, laisvą žiniasklaidą ir žmogaus teisių pažeidimus. URK pareikalavo besąlygiškai ir nedelsiant išleisti į laisvę visus Baltarusijos režimo politinius kalinius ir surengti laisvus, demokratinius, tarptautinius nešališkumo ir skaidrumo standartus atitinkančius rinkimus Baltarusijoje.

Pareiškime parlamentarai taip pat įvertino Baltarusijos demokratinės opozicijos ir jos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos aktyvią veiklą, atsidavimą ir lyderystę siekiant atliepti Baltarusijos visuomenės lūkesčius kovoje už demokratinę Baltarusijos ateitį ir paragino Baltarusijos demokratines jėgas ir toliau vieningai ir kantriai siekti sukurti laisvą, nepriklausomą, demokratinę Baltarusijos valstybę, kuri vadovaujasi teisės viršenybės principais, gerbia savo kaimynus ir tarptautinius įsipareigojimus;

Komitetas, įvertinęs šiuo metu esančią saugumo situaciją regione ir pasaulyje, pareiškimu kreipėsi į demokratinių pasaulio valstybių parlamentus ir vyriausybes, ragindamas ir toliau išlaikyti paramą Baltarusijos žmonėms, kovojantiems už savo šalies laisvę ir demokratinę ateitį.

„Šiandien minint 2008 rugpjūčio 8 d. Rusijos įvykta karinę agresiją prieš Sakartvelą, tenka konstatuoti, kad nepakankama tarptautinės bendruomenės reakcija į Rusijos įvykdytą agresiją Sakartvele, neįgyvendintos Bukarešto memorandumo nuostatos išprovokavo tolesnę Rusijos agresiją prieš Ukrainą 2014 metais, o nebaudžiamumas už tokius veiksmus paskatino 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą ir plataus masto neišprovokuotą karą Europoje“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė.

Komitetas, konstatuodamas, kad Rusijos Federacija ne tik nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. paliaubų susitarimą, neatitraukdama savo pajėgų iš okupuotų Sakartvelo teritorijų į iki konflikto buvusias pozicijas ir neteisėtai pripažindama savo remiamus marionetinius darinius okupuotoje dalyje, bet ir toliau karinėmis priemonėmis plečia agresijos ribas, pareiškimu pakvietė Jungtinių Tautų Organizaciją, Europos Sąjungą, NATO ir visą tarptautinę bendruomenę stiprinti poveikio priemones Rusijos Federacijai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ypač dėl įsipareigojimo nutraukti ugnį.

Pareiškime Seimo komitetas išreiškė tikėjimą Sakartvelo, kaip bendras demokratines vertybes ir pagarbą žmogaus teisėms remiančios valstybės, ateitimi Europos Sąjungos ir euroatlantinėje bendruomenėje bei pasveikino istorinį Europos Sąjungos Tarybos sprendimą dėl europinės perspektyvos suteikimo Sakartvelui.

Komitetas taip pat paragino demokratinių pasaulio valstybių parlamentus ir vyriausybes, ir toliau išlaikyti reikiamą dėmesį ir teikti paramą šiai valstybei siekiant užtikrinti Sakartvelo teritorijos vientisumą ir šios valstybės siekį įgyvendinti europinės ir euroatlantinės integracijos tikslus.

„Žiūrint iš šalies ir žinant tiek, kiek aš žinau, kartais man atrodydavo, kad buvo daugiau ambicijų arba noro atrodyti svarbiam ar svarbiems negu konstruktyvaus ir pozityvaus darbo ieškant konsensuso, ieškant sutarimo“, – LRT trečiadienio rytą sakė konservatorė.

Parlamentarė pabrėžė nenorinti aštrinti konflikto, ieškoti kaltųjų ir vadovavimą komitetui pradėtų „nuo balto popieriaus lapo“.

Ji taip pat teigė, kad užsienio politikoje svarbiausias tikslas yra kalbėti vienu balsu ir „siųsti vieną žinią pasauliui“.

L. L. Andrikienė priminė garsų buvusio Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio (Henrio Kisindžerio) klausimą – kokiu numeriu skambinti, jeigu noriu paskambinti Europai – ir teigė, jog toks klausimas juo labiau neturėtų kilti kalbant apie vieną valstybę.

Mes ir klaidiname savo partnerius, ir prarandame pasitikėjimą didele dalimi.

„Tai buvo kalba apie Europos Sąjungą, kurioje tuo metu buvo 15 valstybių narių. Mes, šiuo atveju, kalbame apie Lietuvą, ir jeigu čia reikia galvoti, kam čia reikėtų paskambinti, kad sužinotumei valstybės poziciją vienu arba kitu klausimu, tai yra tikrai negerai“, – kalbėjo L. L. Andrikienė.

„Mes ir klaidiname savo partnerius, ir prarandame pasitikėjimą didele dalimi“, – įspėjo ji.

Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija siūlo Seimo URK pirmininke skirti signatarę L. L. Andrikienę vietoj iš pareigų besitraukiančio Žygimanto Pavilionio.

Ž. Pavilionis pernai gruodį sulaukė frakcijos ragino trauktis iš pareigų po viešos kritikos Vyriausybei dėl nesugebėto sustabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų šiai Baltarusijos įmonei.

Ž. Pavilionis taip pat buvo įsivėlęs į konfliktą su prezidento Gitano Nausėdos  vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte.

L. Andrikienė Seime dirba ketvirtą kadenciją. Pustrečios kadencijos ji buvo europarlamentarė, 1996–1998 metais ėjo Europos reikalų ministrės pareigas.

Jos kandidatūrai dar turės pritarti URK, o galutinį sprendimą priims Seimas.

Pasak Seimo nario, trečiadienį tikimasi surengti bendrą Baltijos šalių parlamentų komitetų posėdį. Taip pat neatmetama galimybė, kad Seimui dėl Ukrainos klausimo gali būti pasiūlyta priimti rezoliuciją, o Lietuvai atstovaujantiems parlamentarams – išvykti paramą reiškiančio vizito į Kremliaus spaudimą patiriantį Kijevą.

„Tikėtina, kad trečiadienį įvyks bendras Užsienio reikalų komitetų posėdis ir mes kaip trys Baltijos šalys (Lietuva, Latvija, Estija – ELTA) kalbėsime ir bandysime apjungti koaliciją Vakaruose, kuri aiškiai įvardintų, kas yra agresorius, o kas ne. Rusija šiuo metu bando Vakarus suskaldyti,  bando atskiras šalis į savo pusę patraukti, skleisdama dezinformaciją, apie tai, kas ten vyksta: gal net yra ruošiama dirva agresyviems veiksmams“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis

Politiko teigimu, artimiausiu metu Seime bus svarstoma, kokių tolimesnių veiksmų turėtų imtis Lietuva. Pasak Ž. Pavilionio, neatmetama, kad dėl padėties Ukrainoje, Seimo nariai inicijuos rezoliuciją.

„Neatmetu, kad mes inicijuosime ir Seimo rezoliuciją šiuo klausimu, kurioje visas savo valstybės pozicijas ir išdėliosime. Bet pirmiausia, turime susitarti su partneriais Vakaruose. Svarbiausia yra išlaikyti vienybę, kad nebandytume kaltinti Ukrainos dėl to, kuo ją šiuo metu kaltina Rusija bandydama paruošti galimus karinius veiksmus“, – teigė URK pirmininkas.

Apie tai, kad ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras planuoja vykti į Ukrainą, Elta jau skelbė pirmadienį. Savo ruožtu, šią informaciją patvirtino ir Ž. Pavilionis.

„Užsienio reikalų ministras bendrauja su Baltijos kolegomis, ruošiasi tam tikriems veiksmams ir gal net vizitui“, – kalbėjo Seimo narys.

„Mes irgi svarstome apie vizitą Seimo lygiu, Seimo pirmininkė derinasi su Rados pirmininku. Bandysime būti kartu su Ukraina ir kelti visus klausimus, kuriuos jie kelia Vakarams, nes Rusija bandys juos visapusiškai skaldyti“, – teigė jis.

Šiuo metu, kaip teigia politikas, JAV jau išreiškė paramą Ukrainai, todėl kitoms valstybėms lieka tik sekti tuo pavyzdžiu ir vieningai priimti sprendimus dėl tolimesnių veiksmų Rytų Ukrainoje.

„Mūsų tikslas yra, kad Vakarai kalbėtų vieningai, taip kaip pakankamai aiškiai kalba naujoji JAV administracija, aiškiai įvardindama agresorių, pasakydama, kad už bet kokius tolimesnius veiksmus, Rusija gali sumokėti aukšta kaina“, – sakė Ž. Pavilionis.

„O kokia bus ta kaina mes tarsimės tarpusavyje: tai gali būti naujos ar papildomos sankcijos ar kiti dalykai“, – apibendrino politikas.

ELTA primena, kad pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, Kremliaus veiksmai ėmė kelti įtampą. Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių.

Saugumo krizę Europoje sukėlė Rusijos imperinės ambicijos, o nuolaidžiavimas Rusijos režimo agresyvumui daro vien ilgalaikę žalą Vakarams, tvirtina Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komitetas.

Seimo URK tokią poziciją patvirtino penktadienį, pateikdamas atsakymus į britų parlamento atsiųstą klausimyną dėl Europos Sąjungos ir Rusijos santykių.

„Į Seimą kreipėsi Didžiosios Britanijos Lordų rūmai, kurie paruošė klausimyną apie ES ir Rusijos santykius, mes nutarėme atsakyti Lordų rūmams, užpildyti klausimyną“, - BNS sakė komiteto vadovas Benediktas Juodka.

Seimo URK pažymi, kad pagrindinė šiandieninės saugumo krizės Europoje priežastis – Rusijos siekis atkurti savo įtakos zoną, ignoruojant kaimyninių valstybių suverenią teisę vykdyti savarankišką užsienio politiką ir priimti sprendimus dėl savo raidos krypties, ypač kai tai susiję su euroatlantine integracija.

„Kita priežastis – principinės ir vieningos tarptautinės bendruomenės laikysenos Rusijos agresijos akivaizdoje stoka. Kiekvieną kartą, kai Rusija sulaužo taikaus tarptautinio sambūvio taisykles, Vakarų bendruomenė linkusi greitai tai pamiršti, todėl Rusija gali veikti visiško „nebaudžiamumo“ sąlygomis, nerizikuodama susidurti su jai skaudžiomis pasekmėmis“, - rašoma komiteto atsakymuose.

Juose pažymima, kad nuolaidžiavimas Rusijos režimo agresyvumui daro vien ilgalaikę žalą ir Vakarams, ir pačiai Rusijai. „Jeigu ES nesilaikys principinės ir tvirtos pozicijos Rusijos agresijos atžvilgiu, tuo aukštesnė kaina bus sumokėta. Ir tai ne tik mūsų kaimyninių valstybių, bet ir pačios ES valstybių narių stabilumo ir saugumo kaina. Rusijos ir Ukrainos konfliktas, kaip jis besibaigtų, turės ilgalaikių neigiamų pasekmių viso Vidurio ir Rytų Europos regiono saugumui ir stabilumui“ - rašoma URK pozicijoje.

Pasak komiteto, toms posovietinės erdvės šalims, kurios yra atsidūrusios tarp dviejų integracinių erdvių – ES ir Eurazijos ekonominės sąjungos, turi būti pasiūlyta narystės ES perspektyva, nes kitu atveju Rusija tai įvertins kaip geopolitinį vakuumą, kurį ilgainiui sieks užpildyti. „Tik toks ES santykių su Rytų partnerystės valstybėmis posūkis gali sukurti sąlygas šių šalių reformoms, europietiškų normų sklaidai. Taip būtų siaurinama ir Rusijos primetamų žaidimo taisyklių erdvė“, - teigia komitetas.

Pozicijoje pažymima, kad ES turi du stiprius tarpusavio priklausomybe grįstus svertus Rusijos atžvilgiu: ES vidaus rinką, kurioje Rusija yra suinteresuota dalyvauti, ir tai, kad ES yra svarbiausia Rusijos tiekiamų energetinių išteklių vartotoja. „Deja, bet konstruojant ES-Rusijos santykius šie svertai iki šiol nebuvo efektyviai išnaudojami. Viena iš priežasčių – tai ES viduje konkuruojančios skirtingos santykių su Rusija vizijos. ES valstybės narės skirtingai suvokia Rusiją, jos interesus, geopolitinę logiką, yra skirtinguose ekonominės priklausomybės nuo Rusijos lygiuose, todėl siūlo taikyti skirtingus politikos modelius šios valstybės atžvilgiu, kurių bendrą vardiklį rasti labai sunku. Rusijos režimo stiprioji pusė – Europos priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių – ypač dujų. Tačiau iš kitos pusės tai yra ir silpnoji vieta – Rusijai reikia ES rinkos, kurioje tuos išteklius galėtų parduoti“, - sako komitetas.

Taip pat komitetas išsako poziciją, kokiomis sąlygomis galėtų būti atšauktos sankcijos Rusijai: 

• visiškas Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Ukrainos teritorijos dalių ir atitraukimas nuo Ukrainos pasienio Ukrainos teritorijoje veikiančių marionetinių separatistinių darinių nepripažinimas; 
• jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas; saugaus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų sugrįžimo į namus užtikrinimas; Ukrainos jurisdikcijos Kryme atkūrimas;
• Ukrainos teisės savarankiškai ir be jokio išorinio spaudimo spręsti savo dvišalių santykių su ES darbotvarkės klausimus užtikrinimas.

Atsakęs į Jungtinės Karalystės atsiųstą klausimyną, komitetas taip pat šią savo poziciją perduoda ES ir NATO valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir Europos Parlamentui, ES institucijoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.

ES sankcijas Rusijai įvedė dėl Ukrainos Krymo regiono aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje. Jos apima draudimą atvykti ir turto įšaldymą grupei asmenų, taip pat apribojimus finansų, energetikos ir gynybos pramonėje.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) trečiadienį priėmė pareiškimą, kuriuo "griežtai smerkia brutalų jėgos panaudojimą" Ukrainoje bei ragina jėgos struktūras nutraukti smurtinius veiksmus prieš protestuotojus, o tarptautinę bendruomenę - reaguoti į situaciją.

"Mes šokiruoti įvykiais, kurie vyksta Ukrainoje, mes smerkiame jėgos panaudojimą, kur jau žuvo 25 žmonės, ir kviečiame Ukrainos politinius lyderius visomis įmanomomis priemonėmis siekti taikaus politinio dialogo", - BNS po komiteto posėdžio sakė jo pirmininkas Benediktas Juodka.

Pareiškimu URK kreipiasi į Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, kad klausimą dėl situacijos Ukrainoje jis siektų įtraukti į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos darbotvarkę.

"Šiuo metu ministras L.Linkevičius yra Niujorke, kur kaip tik vyksta Saugumo Tarybos posėdis, jis pirmininkauja, tai mes kreipėmės, galbūt pavyktų klausimą į darbotvarkę pateikti, jei tai įmanoma, nes tai nelengva visi nariai turi pritarti darbotvarkės papildymui", - sakė komiteto vadovas.

URK savo pareiškimu kreipiasi į Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton (Ketrin Ešton), kad ši dėl situacijos Ukrainoje sušauktų neeilinį Užsienio reikalų tarybos posėdį.

Pareiškime pažymima, kad Ukrainos žmonių ryžtas savo šalies ateitį tvirtai susieti su Europos Sąjunga dar labiau sustiprina bendrą europinę atsakomybę už sėkmingą Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą.

Seimo URK taip pat pabrėžia Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus asmeninę ir šalies vadovybės atsakomybę už susidariusią padėtį šalyje. Komitetas sako esąs "stipriai sukrėstas vėl iš Ukrainos pasiekiančių žinių apie atsinaujinusius kruvinus protestų dalyvių ir milicijos pareigūnų susirėmimus ir vis didėjantį žuvusiųjų bei nukentėjusiųjų skaičių".

Komitetas išsako savo nuomonę, kad pirmalaikių prezidento ir parlamento rinkimų surengimas būtų vienas tinkamiausių politinės krizės sprendimo būdų.

Ukrainoje jau kelis mėnesius tęsiasi protestai prieš prezidentą V.Janukovyčių. Jie prasidėjo prezidentui lapkritį viršūnių susitikime Vilniuje atsisakius pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.

Pastarosiomis dienomis demonstracijos peraugo į kruvinus susirėmimus, per kuriuos žuvo dešimtys žmonių.