Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų instituto mokslininkai kartu su Ventės rago ornitologijos stoties specialistais garnius suženklino pernai Ignalinos rajone esančiuose žuvininkystės tvenkiniuose.
Specialūs įrenginiai buvo uždėti baltiesiems garniams.
Ornitologai paukščiams pritvirtino GPS / GSM siųstuvus, kurie padeda išsiaiškinti paukščių judėjimą ir mitybai pasirenkamas teritorijas.
Paspaudus šaltukui, garniai traukė žiemoti į pietvakarius – Serbiją, Lenkijos ir Čekijos pasienį, Vokietiją.
Šiuo metu kaip tik prasidėjo jų migracija. Paukščiai juda Lietuvos link, o pirmasis garnys jau yra Latvijoje. Kiti du paukščiai kol kas laikosi žiemojimo vietose.
"Įdomu tai, kad migracijos metu garniai įveikdavo didelius atstumus vienu ypu. Per naktį jie nuskrisdavo po 500–700 km. O štai žiemojimo zonose paukščiai nesiblaškė ir laiką leido beveik toje pačioje vietoje, vos kelių kvadratinių kilometrų plote", – pasakojo Ventės rago ornitologijos stoties ornitologas Vytautas Eigirdas.
Projektas "Didžiųjų baltųjų garnių (Ardea alba L.) ir pilkųjų garnių (Ardea cinerea L.) populiacijos gausos dinamika ir mitybos ypatumai žuvininkystės ūkių tvenkiniuose Lietuvoje 2019–2020 m. laikotarpiu" finansuojamas iš Žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės 2015–2020 m. mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programos.
