Šių priemonių imamasi Bendrijai didinant spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui už oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio priverstinį nutupdymą praėjusį mėnesį ir juos skridusio opozicijos tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės sulaikymą.

Naujausios 27 šalių bloko sankcijos Minsko režimui turėtų būti galutinai patvirtintos artimiausiomis dienomis.

Kalio trąšos

Baltarusija yra antra pasaulyje po Kanados pagal kalio trąšų eksporto apimtis. Kaip rodo Pasaulio banko duomenys, 2018 metais Baltarusija eksportavo kalio trąšų už 2,8 mlrd. JAV dolerių (2,35 mlrd. eurų pagal dabartinį kursą).

Valstybinė įmonė „Belaruskalij“ skelbia pagaminanti apie penktadalį visų pasaulyje pagaminamų kalio trąšų; joje dirba apie 16 tūkst. žmonių.

Valstybės kontroliuojamoje Baltarusijos ekonomikoje eksportas yra itin svarbus užsienio valiutos šaltinis.

Didžioji dalis baltarusiškų kalio trąšų eksportuojama į Braziliją, Kiniją ir Indiją, tačiau svarbios pirkėjos taip pat yra Lenkija ir Belgija.

„Belaruskalij“ savo produkciją eksportuoja per Klaipėdos uostą, o iki jo per Lietuvą ją gabena „Lietuvos geležinkeliai“. „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdoje krauna įmonė Birių krovinių terminalas (BKT) – 30 proc. jo akcijų valdo „Belaruskalij“. Netekusios „Belaruskalij“ krovinių, šios įmonės taip pat prarastų dešimtis milijonų eurų per metus.

Nuo pernai rugpjūtį Baltarusijoje įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ir kurie išprovokavo precedento neturinčius opozicijos protestus, „Belaruskalij“ darbas buvo kelis kartus paralyžiuotas, darbininkams prisidėjus prie streikų, vykusių solidarizuojantis su protestuotojais.

Naftos produktai

Baltarusija neturi savų naftos ir dujų telkinių, bet šis sektorius šalies ekonomikai išlieka itin svarbus.

Šalis naudojasi galimybe pirkti Rusijos naftą lengvatinėmis kainomis ir išlaikė sovietiniais laikais pastatytus vamzdynus bei perdirbimo įmones.

Perdirbtos naftos produktai sudaro didžiausią Baltarusijos eksporto dalį - 2019 metais šalis jų pardavė už 6,5 mlrd. dolerių (5,46 mlrd. eurų).

Pagrindiniai pirkėjai yra Ukraina, pernai nupirkusi produktų už 2,5 mlrd. dolerių (2,1 mlrd. eurų), taip pat Jungtinė Karalystė, įsivežusi baltarusiškų naftos produktų už 2,2 mlrd. dolerių (1,85 mlrd. eurų). Dar daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių (1,26 mlrd. eurų) Baltarusija gavo iš trijų naftos produktų pirkėjų Europos Sąjungoje - Vokietijos, Nyderlandų ir Lenkijos.

Baltarusija taip pat kontroliuoja keletą vamzdynų, kuriais rusiška nafta ir dujos srūva į Europos šalis. Vis dėlto kol kas neatrodo, kad ES ketina taikyti sankcijas ir šiam tinklui, iš kurio Minskas gauna reikšmingų tranzito pajamų.

ES koridoriuose tęsiasi teisėkūros procesas sankcijoms patvirtinti, jis turėtų baigtis ketvirtadienį, sakė du šaltiniai.

Pasak jų, rengiamam sektorinių sankcijų paketui pirmadienį Briuselyje pritarė ES užsienio reikalų ministrai. Paketas apima septynis ekonomikos sektorius, tarp kurių yra prekyba baltarusiškomis trąšomis.

„Jeigu tai bus patvirtinta, trąšų tranzitas per ES ir importas į ES šalis sustos“, – BNS sakė vienas šaltinis.

Baltarusijoje yra įsikūrusi viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamyklų „Belaruskalij“. Įmonė savo produkciją eksportuoja per Klaipėdos uostą, naudodamasi „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis.

„Belaruskalij“ trąšas Klaipėdoje krauna įmonė „Birių krovinių terminalas“.

Netekusios „Belaruskalij“ krovinių, šios įmonės taip pat prarastų dešimtis milijonų eurų per metus.

Sektorinės sankcijos Baltarusijai rengiamos po gegužę įvykusio incidento, kai Baltarusija į Minską nukreipė reisu Atėnai-Vilnius skridusį „Ryanair“ orlaivį ir sulaikė opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių bei jo merginą Sofiją Sapegą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad ES sankcijomis siekiama Aliakasndro Lukašenkos režimo politikos pokyčio, o tai užtikrinti gali ekonominis spaudimas Minskui, kurį pajustų ir Rusija.

„Rusija turės refinansuoti viską, ką (Baltarusija) praras“, – žurnalistams atvykęs į ministrų susitikimą Briuselyje pirmadienį sakė G. Landsbergis.

„Tai reiškia, kad Putinas gali paskambinti savo geram draugui Lukašenkai ir paprašyti jo nežengti tam tikrų žingsnių, paleisti politinius kalinius, pakeisti politiką. (...) Tai gali būti gan efektyvu“, – teigė jis.

Sektorines sankcijas Baltarusijai ketvirtadienį taip pat aptars ES šalių vadovai.

Prezidentas Gitanas Nausėda žada palaikyti ES susitarimą dėl šių sankcijų, koks jis bebūtų.

„Sankcijos ir sankcijų turinys derinamas bendru visos Europos Sąjungos sprendimu. Šiandien tos sankcijos yra iš tikrųjų reikalingos ir būtent tie veiksmai, kuriuos matome ir su nelegalia migracija, ir kiti grasinimai yra daromi galbūt su tikslu sustabdyti ir pagąsdinti Europos Sąjungos valstybes nepriimti tų sankcijų. Be abejo, sankcijų klausimu turi būti bendras sutarimas, prezidentas palaikys tokį siūlymą, koks bus sutartas bendrai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė D. Kuliešius, paklaustas, ar prezidentas palaikys sankcijas diskutuojant EVT formate, net jei jos apims Baltarusijos trąšų importą į ES.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį tariasi dėl sankcijų pagrindiniams Baltarusijos ekonomikos sektoriams, įskaitant kalio trąšų eksportą, po priverstinio lėktuvo nutupdymo Minske. Naujos sankcijos svarstomos reaguojant į Minsko vykdomas represijas prieš opoziciją, tai pat ir į gegužės 23 dieną Minske įvykdytą priverstinį lėktuvo nutupdymą.

Orlaiviui nutūpus Baltarusijos sostinėje, buvo sulaikyti juo skridę opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Reaguodama į tai, ES jau uždraudė baltarusių oro linijoms įskristi į bloką ir nurodė savo 27 valstybių oro vežėjoms nesinaudoti Baltarusijos oro erdve.

Agentūros AFP šaltinių teigimu, pirmadienį ministrai taip pat turi patvirtinti daugiau nei 80 asmenų ir subjektų įtraukimą į „juodąjį sąrašą“. Jame esantiems asmenims ir subjektams taikomas turto įšaldymas ir vizų draudimas.

Liuksemburge posėdžiausiantys ministrai ketina aptarti plataus masto priemones, skirtas smogti autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo „piniginei“, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos diplomatas.

Manoma, kad sankcijos bus nukreiptos į pagrindinius Baltarusijos ekonomikos sektorius, įskaitant kalio trąšų eksportą, tabako sektorių, naftos ir naftos chemijos produktus, pranešė diplomatai.

Taip pat turėtų būti sugriežtinti ginklų ir įrangos, kuri gali būti panaudota represijoms prieš demonstrantus, eksporto apribojimai, sakė diplomatai.

„Mes kalbame apie sankcijas, kurios bus skaudžios“, – teigė tas ES diplomatas.

Kitas diplomatas AFP pranešė, kad Austrija per penktadienį vykusį susitikimą atsisakė savo prieštaravimų taikytis sankcijomis į finansinį sektorių, nors ši ES narė palaiko glaudžius bankinius ryšius su Baltarusija.

Jei ministrai uždegs žalią šviesą sankcijoms, dar turės praeiti kelios dienos, kol jos bus oficialiai įgyvendintos, nurodė diplomatai.

Gegužės 23 dieną Minske buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių, baltarusių dispečeriams informavus apie jame neva esantį sprogmenį, nors ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Perimti lainerio Minsko režimas buvo pasiuntęs naikintuvą.

Orlaiviui nutūpus Baltarusijos sostinėje, buvo sulaikyti juo skridę opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Reaguodama į tai, ES jau uždraudė baltarusių oro linijoms įskristi į bloką ir nurodė savo 27 valstybių oro vežėjoms nesinaudoti Baltarusijos oro erdve.

Pirmadienį ministrai taip pat turi patvirtinti daugiau nei 80 asmenų ir subjektų įtraukimą į „juodąjį sąrašą“. Jame esantiems asmenims ir subjektams taikomas turto įšaldymas ir vizų draudimas.

Septyni į sankcijų sąrašą įtraukti asmenys yra tiesiogiai susiję su minėtu incidentu dėl keleivinio lėktuvo, o likusiesiems sankcijos bus taikomos dėl Baltarusijos vyriausybės platesnio masto kampanijos prieš opoziciją, sakė diplomatai.

ES jau buvo įtraukusi į „juodąjį sąrašą“ 88 asmenis, tarp jų A. Lukašenką ir jo sūnų, ir septynias kompanijas dėl brutalaus protestų, kilusių po pernai rugpjūtį įvykusių rinkimų, slopinimo.

Po rinkimų, kuriuose A. Lukašenka, 9,3 mln. gyventojų turinčią Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus, užsitikrino šeštą kadenciją, Baltarusiją kelis mėnesius krėtė beprecedenčiai protestai. Baltarusių opozicija ir Vakarai rinkimus laiko suklastotais.

Rusijos remiamas A. Lukašenka kol kas nekreipia dėmesio į daromo spaudimo poveikį.

Į Lietuvą pasitraukusi opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį susitiks su ES šalių diplomatijos vadovais prieš jų susitikimą dėl sankcijų.