Buvęs prokurdiškos Liaudies demokratijos partijos (HDP) lyderis S. Demirtasas, kuris yra du kartus rinkimuose varžęsis su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu), yra kalinamas nuo 2016 metų.

S. Demirtasui iškelta virtinė bylų ir gresia iki 142 metų laisvės atėmimo, jei svarbiausioje, dar nebaigtoje nagrinėti byloje, jis bus nuteistas už ryšius su kurdų kovotojais. Jam pareikštus kaltinimus jis neigia ir laiko politiškai motyvuotais.

Penktadienį teismas Turkijos sostinėje Ankaroje skyrė S. Demirtasui pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę už pareiškimus, kuriuose jis neva grasino prokurorui, sakoma HDP pranešime.

Pernai S. Demirtasas pareiškė, kad prokuroras turės „atsakyti pagal įstatymą“.

Remiantis HDP, penktadienį teisme S. Demirtasas sakė, kad „jokio nusikaltimo nebuvo“.

Anksčiau šiais metais teismas jam skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę už prezidento R. T. Erdogano įžeidimą, o 2018 metais jis buvo pripažintas kaltu dėl teroristinės propagandos skleidimo.

48 metų buvęs politikas vadovavo partijai HDP, kai ji pirmą kartą pateko į Turkijos parlamentą 2015 metais, ir metė iššūkį R. T. Erdoganui 2014 ir 2018 metų prezidento rinkimuose.

Šių metų kovą Europos Žmogaus Teisių Teismas paragino nedelsiant paleisti S. Demirtasą, apkaltinęs Turkiją nesilaikant ankstesnių teismo nurodymų jį išlaisvinti.

Turkija laiko HDP uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) politiniu sparnu. PKK nuo 1984 metų tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę, per kurį, kaip manoma, žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Ankara ir jos sąjungininkės Vakaruose yra įtraukusios PKK į teroristinių organizacijų sąrašą.

Pasak HDP ir S.  Demirtaso, Turkijos valdžia į juos taikosi todėl, kad jie išdrįso pasipriešinti R. T. Erdoganui.

S. Demirtasas, kita buvusi partijos lyderė Figen Yuksekdag (Figen Juksekdah) ir keliolika HDP parlamentarų buvo areštuoti dėl įtariamų ryšių su kurdų kovotojais 2016 metų lapkritį po nesėkmingo bandymo nuversti R. T. Erdoganą.

HDP iki šiol patiria valdžios spaudimą, policija dažnai rengia reidus prieš partijos narius visoje šalyje.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

Turkija neleis prokurdiškus partijos parlamentarų delegacijai patekti į šiaurės rytinį Džizrės miestą, ketvirtadienį pareiškė šalies vidaus reikalų ministras, nepaisant būgštavimų dėl galimos humanitarinės krizės mieste dėl savaitę trunkančios komendanto valandos.

„Mes neleisime jiems (Liaudies demokratinės partijos (HDP) delegacijai) vykti į Džizrę, – sakė ministras Selami Altinokas (SelamisAltinokas) žurnalistams Ankaroje. – Juos apsaugoti yra mūsų pareiga“.

Vyriausybė sako Džizrėje vykdantį karinę operaciją ir įvedusi komendanto valandą, siekdama likviduoti Kurdistano darbininkų partijos ( PKK) kovotojus po virtinės jų surengtų išpuolių Turkijoje.

Pasak ministro, per kariuomenės operaciją Džizrėje buvo nukauta 30-32 PKK kovotojai.

Taip pat kariai sunaikino 800 kilogramų sprogmenų, konfiskavo ginklų ir suėmė 10 įtariamų PKK narių, sakė jis ir pridūrė, kad per susirėmimus žuvo vienas civilis gyventojas.

Tačiau HDP pranešė, kad per operaciją žuvo 21 civilis gyventojas, tarp jų vienas vaikas, o humanitarinė krizė mieste kiekvieną dieną aštrėja.

HDP vienas iš pirmininkų Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas) vadovauja kolegų parlamentarų ir dešimčių jų rėmėjų delegacijai, kuri savo žygiu pėsčiomis į Džizrę siekia atkreipti dėmesį į 120 tūkst. miesto gyventojų padėtį ir priversti atšaukti komendanto valandą.

Tačiau ketvirtadienį saugumo pajėgos sustabdė pėsčiųjų eiseną prie Idilio miesto, į vakarus nuo Džizrės, pranešė HDP partija ir Turkijos žiniasklaida.

S.Altinokas pareiškė, kad septintą parą besitęsianti komendanto valanda truks tiek kiek reikės ir patikino, kad ji neprieštarauja įstatymams.

„Kai tik baigsime mūsų darbą (karinę operaciją), norėsime kuo greičiau atšaukti komendanto valandą“, – pareiškė jis.

Mardino miesto HDP atstovas parlamente Mehmetas Ali Aslanas (Mehmetas Ali Aslanas), kuris šiuo metu yra Džizrėje ir kurį cituoja kurdus palaikančios žiniasklaidos priemonės, sakė, kad per naktį įvykdytą Turkijos pajėgų ataką žuvo mažiausiai 8 žmonės.

„Neįmanoma išeiti nusipirkti duonos, baigiasi vanduo, nėra elektros“, – sakė S.Demirtasas ketvirtadienį, pakeliui į miestą.

„Džizrėje valstybė visą savaitę įkaitais laiko 120 tūkstančių žmonių“, – pridūrė jis.

Pasak S.Demirtaso, neįmanoma palaidoti į kryžminę ugnį patekusių negyvų merginų ir jaunuolių.

„Palaikų irimui stabdyti dedamas ledas. Nes laidoti uždrausta“, – sakė jis.