Antradienį seniūnų sueigos posėdyje ragindamas Seimą grįžti prie normalaus darbo, Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis tvirtino, kad jau beveik šimtą parlamentarų turi turėti imunitetą. Jis suabejojo, ar šiuo metu taikoma balsavimo tvarka, kai balsuojama paskirtu laiku dėl visų apsvarstytų projektų, atitinka Statuto reikalavimus.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas pastebėjo, kad visus balsavimus rengiant vienu laiku daugelis Seimo narių net nežino, už ką yra balsuojama, todėl kartais toks „balsavimas yra loterija“.

Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis pažadėjo kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kurios prašys paaiškinti, ar nepažeidžiamas Seimo statutas. „Saugumo situacija yra pirmojoje vietoje, bet,  kadangi laisvėja karantino reikalavimai, reikėtų spręsti šitą klausimą“, – sakė S. Skvernelis.

Beje, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrine Norkienė pažadėjo išvadą šiuo klausimu.

Apie tai, kad dėl balsavimo Seimo plenariniuose posėdžiuose rengiamos Statuto pataisos, Seimą informavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Pataisas pateiksime Seimui, tuomet Seimo nariai galės apsispręsti, ar dirbame taip, kaip prieš tai dirbome, ar galbūt keičiame darbo tvarką, ją tobuliname, koreguojame. Dėl to galėsime padiskutuoti“, – seniūnų sueigoje sakė Seimo pirmininkė.

„Jeigu nėra sergančių Seimo narių, parlamentarai turi antikūnų, tada galėsime kalbėti apie pokyčius“, – sakė ji.

Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad problemą galėtų išspręsti Statuto pataisos, tačiau šiuo metu jis kvietė parlamentarus pasidaryti antikūnų testą, kas padėtų nustatyti, „kiek esame saugūs“.

„Jūs tikriausiai prisimenat paskutinių dienų įvykius, kai LVŽS frakcija liko be atstovavimo Seimo vadovybėje, dabar mes matom kitą etapą patyčių iš opozicijos, kai siūlomas priimt sprendimas, kad būtų Mišriai grupei priskirta vadovauti Audito komitetui“, – per seniūnų sueigą pareiškė R. Karbauskis.

„Siekiamybė palikti opoziciją be jokių galimybių pareikšti savo nuomonę lemia tai, kad mes prasmės nei seniūnų sueigoj dirbti toliau nematom ir frakcijoj šnekėsim apie kitas priemones, kaip apginti demokratiją šitam Seime“, – sakė R. Karbauskis.

Seimas tvirtindamas parlamento vadovo pavaduotojus atmetė „valstiečių“ pasiūlytos Aušrinės Norkienės kandidatūrą. Visi kiti pasiūlyti vicepirmininkai, tiek nuo valdančiųjų, tiek nuo opozicijos, buvo patvirtinti.

Atsisako visų pareigų valdančiosiose struktūrose

Didžiausia opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) atsisako bet kokių pareigų Seimo valdančiosiose struktūrose, savo teises sako ginsianti Konstituciniame Teisme.

„LVŽS rinkimuose surinko kelių šimtų tūkstančių žmonių palaikymą ir rezultate pirmųjų dviejų Seimo darbo dienų padaryta viskas, kad būtų sugriauta ilgametė Lietuvos Seimų tradicija, politinės kultūros pagrindai t. y. frakcija, kuri turi 32 narius, neturi savo atstovo Seimo valdyboje, kai savo atstovus turi frakcijos su dešimt Seimo narių“, – antradienį žurnalistams sakė LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis.

Frakcija, kuri turi 32 narius, neturi savo atstovo Seimo valdyboje, kai savo atstovus turi frakcijos su dešimt Seimo narių.

„Visa tai, kas vyksta, rodo, kad pozicija, konservatoriai ir liberalai, daro viską, kad LVŽS neturėtų jokių instrumentų atlikti savo pareigas. LVŽS nutarė, kad mes atsisakom bet kokių pareigų bet kokiam Seimo valdybos organuose, komitetuose, komisijose ir mes pasitraukiam iš seniūnų sueigos“, – pareiškė „valstiečių“ vadovas.

Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma tvirtina, kad prie komitetų kvotų klausimo bus grįžtama, „valstiečiams“ taip pat priklausytų Etikos ir procedūrų bei Antikorupcijos komisijų pirmininkų pareigybės.

Kova dėl Audito komiteto

R. Karbauskis piktinosi valdančiųjų ketinimais Seimo Audito komiteto vadovu skirti Seimo narių Mišrios grupės atstovą, tam keičianti ir Seimo statutą, kad komitetui vadovauti skiriamas būtų mažumos atstovas, vietoje dabar įtvirtintos vietos opozicijai.

„Pirmą kartą Lietuvos Seimų istorijoje yra siūloma iš opozicijos atimti pasiūlyti Audito komiteto pirmininką, yra registruotos pataisos, jau šiandien pateikiami kandidatai iš Mišrios grupės, kas vėlgi yra ilgametės tradicijos ir politinės kultūros pažeidimas“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Seime ginčų dėl vadovavimo Audito komitetui buvo kilę ir anksčiau. 2012 metais tuometinė opozicija taip pat piktinosi dėl tradicijų laužymo ir paminamų opozicijos teisių, kuomet Audito komiteto pirmininkės pareigos buvo patikėtos tuometinių valdančiųjų atstovei Jolitai Vaickienei.

Jeigu naujai valdžiai Lietuvos žmonės yra šunauja, kaip buvo, tokiu atveju mes tų žmonių garbę, kurie už mus balsavo, ginsime visais būdais.

„Mes iš tikrųjų dirbsime Seime, Seimo salėj, komitetuose, bet jokiais būdais su šita Seimo dauguma nebendradarbiausim, nekolaboruosim, Seimo dauguma sulauks atsako, kurio pati norėjo“, – teigė „valstiečių“ vadovas.

Klausiamas, ko pasieks tokiu žingsniu, R. Karbauskis atsakė: „Parodysim, kad mes nesusitaikom su tuo, kad mums kaip šunims būtų mėtomi kaulai, mes ne šunauja“.

„Jeigu naujai valdžiai Lietuvos žmonės yra šunauja, kaip buvo, tokiu atveju mes tų žmonių garbę, kurie už mus balsavo, ginsime visais būdais. Tikrai kreipsimės į Konstitucinį Teismą, į Europos institucijas ir taip toliau pasakydami, kad Lietuvos Seime tokio dydžio frakcija, didžiausia opozicinė, neturi savo atstovo Seimo vadovybėje“, – kalbėjo valstiečių“ vadovas.

J. Razma: tai yra žestas mažumos labui

Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma teigė, kad siūlomos Seimo statuto pataisos kaip tik išplėstų mažumos teises, priminė atvejus per praėjusias kadencijas, kai komitetui vadovavo valdančiųjų atstovai.

„Dėl statuto pataisų, manau, kad jos demokratiškos ir reiktų jas priimti, nes jeigu kalbame apie tą projektą dėl Audito ir Antikorupcijos komisijos, šiandien statute yra parašyta, kad Audito komiteto pirmininkas arba pavaduotojas priklauso opozicijai, žinom, kad vienoj kadencijoj daugumos atstovas Artūras Skardžius buvo pirmininku, kitoj kadencijoj, paskutinėj, Ingrida Šimonytė buvo, opozicijos atstovė“, – sakė J. Razma.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Ji teigė, kad valdantieji siūlo „tvirčiau mažumos teises įtvirtinti, pasakyti, kad visą laiką mažumos atstovai vadovauja ir Antikorupcijos komisijai, ir Audito komitetui, ta yra žestas mažumos labui“.

„Jei kažkas nori vietoj mažumos rašyti tik opozicija, gali teikti tokias pataisas, tai diskutuotinas dalykas“, – pažymėjo J. Razma.

Klausiamas, ar Seimo statutas keičiamas, kad Audito komitetui galėtų vadovauti Seimo narių Mišrioje grupėje esantis buvęs europarlamentaras Zigmantas Balčytis, J. Razma patvirtino, kad kvota buvo skirta Mišriai grupei, bet tai būtų jos pasirinkimas, ką siūlyti. Jis taip pat teigė, kad kvotos gali būti persvarstomos.

„Pirminiam projekte, kurį mes svarstėm, Audito komiteto pirmininko vieta (skirta) Mišriai grupei, ką ji deleguotų, ką siūlytų, tas būtų ir svarstomas. Šiuo atveju buvo išgirsta, kad tai sukėlė didžiausios opozicinės frakcijos nepasitenkinimą, nors jie galėjo tą nepasitenkinimą rodyti diskutuodami seniūnų sueigoj, gal būtų padaryti pakeitimai vietoj, bet jie išėjo nei žodžio nesakę protestuodami“, – kalbėjo J. Razma.

Jis taip pat teigė, kad valdantieji išgirdo „valstiečių“ priekaištus ir Audito komiteto vadovybė kol kas nebus tvirtinama.

„Mes išgirdom ir sutarėm, kad šiandien tas komitetas posėdžio nedaro, vadovybės neformuoja ir prie kvotų klausimo mes grįžtam kitam Seimo seniūnų posėdyje. Pagal pirmininkų paskirstymą „valstiečiams“ buvo numatytos aštuonios pozicijos, komitetų pirmininkų, pavaduotojų pareigybėse. (...) Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pareigybė ir Antikorupcijos komisijos primininko pareigybė neabejotinai bus „valstiečiams“, nes tai didžiausia opozicinė frakcija ir iki šiol tuose postų dalybose jai nelabai sekėsi, tai čia akivaizdu, kad niekas nesiginčija dėl tų dviejų likusių pozicijų“, – kalbėjo J. Razma.

„Valstiečiai“ liko be Seimo vicepirmininko

Seimas tvirtindamas parlamento vadovo pavaduotojus atmetė „valstiečių“ pasiūlytos Aušrinės Norkienės kandidatūrą. Visi kiti pasiūlyti vicepirmininkai, tiek nuo valdančiųjų, tiek nuo opozicijos, buvo patvirtinti.

Atmetus A. Norkienės kandidatūrą, Seimo pirmininkė Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė opozicinių socialdemokratų atstovą Julių Sabatauską.

Per pirmąjį posėdį buvo išrinktas vicepirmininkas nuo opozicijos, „darbiečių“ atstovas Andrius Mazuronis.

Be savo atstovo Seimo vadovybėje likę „valstiečiai“ žada kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, kad didelė politinė grupė atsidūrė blogesnėje padėtyje nei maža grupė.

Tarp opozicinių frakcijų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi 32 atstovus parlamente, Socialdemokratų partija – 12, Darbo partija – dešimt.

„Tai komitetų narių skaičiai, kvotos frakcijų, kad jau būtų galima netrukus priimti nutarimą dėl komitetų sudėčių. Tada komitetai gali pirmuosius posėdžius surengti, išsirinkti pirmininką, pavaduotoją. Prieš tai seniūnų sueiga turi patvirtinti  kvotas, kurios tenka frakcijoms dėl komitetų pirmininkų ir pavaduotojų pozicijų. Tai tokia dabar formalioji rutina laukia artimiausiu metu. Kadencijos  pradžioje visada yra daug diskusijų dėl formalių dalykų, nes kiekvienam Seimo nariui yra svarbu patekti į norimą komitetą, bet neretai taip atsitinka, kad į vieną komitetą yra daug norinčių,  į kitą – per mažai. Čia yra pakankamai nelengvas procesas rasti sutarimą, kad Seimo nariai daugmaž liktų patenkinti“, – Eltai sakė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Nors antradienio Seimo darbotvarkėje  planuojamas tolesnis Seimo vicepirmininkų komandos formavimas, J. Razma sako, kad dėl Seimo vicepirmininkų  seniūnų sueigai nėra suteikta formalių teisių kažkaip  svarstyti ar paveikti procesus.

„Statute  yra pasakyta, kad Seimo pirmininkas tariasi su frakcijomis. Man atrodo, kad iki šiol šiek tiek klaidingai nuvilnijo supratimas, kad frakcijos gali deleguoti savo atstovą. Čia nėra delegavimo principas, čia turi būti tarimasis, ir Seimo pirmininkas, tardamasis tikriausiai mato tiems pavaduotojams ir tam tikras atsakomybės sritis – kažkam tarptautiniai ryšiai, kažkam Seimo kanceliarijos kuravimas, kažkam Seimo darbotvarkių kuravimas. Dėl to čia nėra taip, kad frakcija deleguoja kažkokį žmogų ir pirmininkas turėtų jį užsimerkęs teikti.  Turi būti  tariamasi, Seimo pirmininkui suvokiant tą  atsakomybę, kad žmogus, atėjęs į pavaduotojo pareigas, būtų pajėgus dirbti jam tenkančioje atsakomybės srityje“, – sakė J. Razma.

Jis neatmeta, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kažkiek pavaduotojų antradienį planuoja teikti, bet  jeigu tie svarstymai užtruktų, tiesiog tokio projekto neliktų darbotvarkėje. „Yra ketinimas, bet man kol kas sunku būtų pasakyti, kaip bus“,– sakė J. Razma.

Kadenciją pradėjęs naujas Seimas pradėjo formuoti ir savo pagrindines valdymo struktūras. Lapkričio 13 d. parlamentarai sudarė seniūnų sueigą, kurioje dirbs 16 narių.

Seimo sprendimu Seniūnų sueigoje dirbs: Seimo pirmininkė V. Čmilytė, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma, Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, frakcijos nariai Edmundas Pupinis, Paulė Kuzmickienė, Aistė Gedvilienė ir Andrius Vyšniauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jonas Jarutis ir frakcijos seniūno pavaduotoja Guoda Burokienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rita Tamašunienė.

Seniūnų sueigą sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai.

Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys – svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo pirmininkui.

Ketinimai pateikti projektą Seimui ketvirtadienį nebuvo realizuoti, ir jis atidėtas kitai savaitei.

Pasak R. Baškienės, teks iš naujo sudėlioti seniūnų sueigos sudėtį, nes iki šiol Mišrioje Seimo narių grupėje dirbęs parlamentaras Juozas Imbrasas nuo ketvirtadienio prisijungė prie „valstiečių“ frakcijos gretų.

Pagal siūlomą projektą, seniūno sueigoje nebeliks buvusio opozicijos lyderio Juliaus Sabatausko, taip pat į Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją perėjusio Vytauto Kamblevičiaus.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūną Gabrielių Landsbergį į seniūnų sueigą siūlant įrašyti kaip opozicijos lyderį, šiai frakcijai atsilaisvintų dar viena vieta seniūnų sueigoje. Todėl į Seimo seniūnų sueigos sudėtį papildomai siūloma įrašyti šios frakcijos narį Bronislovą Matelį.

Į seniūnų sueigos sudėtį siūloma įrašyti ir Mišrios Seimo narių grupės narį Virgilijų Poderį.

Jeigu Seimas pritartų, naujos sudėties Seimo seniūnų sueigoje būtų 23 nariai.

Tai nutarė Seimas, ketvirtadienį priėmęs Statuto pataisas. Už jas balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 28 parlamentarai.

Išimtis dėl transliacijų galios tik rengiant uždarus ar apklausos būdu rengiamus Seimo valdybos posėdžius.

Tam, kad būtų techniškai pasirengta transliacijoms, Statuto pataisos įsigalios nuo kitų metų vasario 1 d.

Svarstymo metu Seimo narys Povilas Urbšys siūlė įteisinti Seimo Etikos ir procedūrų bei Peticijų komisijų posėdžių transliacijas, tačiau tai reglamentuojantis Statuto straipsnis nebuvo priimtas.

Pagal priimtas naujas nuostatas, Seimo interneto svetainėje taip pat bus skelbiamos Seimo valdybos ir seniūnų sueigos posėdžių darbotvarkės.

Tikimasi, kad viešas Seimo valdybos ir seniūnų sueigos posėdžių transliavimas, vaizdo įrašų bei darbotvarkių skelbimas didins informacijos apie Seimo veiklą prieinamumą, užtikrins didesnį Seimo atvirumą visuomenei.

Seimas taip pat Statute nusprendė įtvirtinti Seimo komitetų posėdžių transliavimą Seimo interneto svetainėje. Transliuojami nebus tik uždari posėdžiai.

Seimo komitetų ir komisijų (išskyrus Seimo Etikos ir procedūrų ir Peticijų komisijų) posėdžių transliacijos pradėtos nuo praėjusių metų spalio, jų transliavimo tvarka nustatyta Seimo valdybos sprendimu.

Šiuo metu Seimo valdybos bei seniūnų sueigos posėdžių darbotvarkės nėra viešos, šie posėdžiai nėra transliuojami, jų įrašai taip pat nėra vieši arba nebūna daromi.

Visi besidomintys parlamento veikla šiuo metu turi galimybę tiesiogiai stebėti Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžius, spaudos konferencijas, kitus parlamente vykstančius įvairius renginius.

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė įregistravo nutarimo projektą, siūlantį išbraukti R. Žemaitaitį iš Seimo valdybos ir Seimo seniūnų sueigos  sudėties.

Šį projektą  planuojama pateikti Seimui ketvirtadienį.

Išbraukus R. Žemaitaitį, Seimo valdyboje liktų Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Seimo pirmininko pavaduotojai Irena Šiaulienė, Irena Degutienė, Gediminas Kirkilas, Jonas Liesys, Arvydas Nekrošius ir Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas.

Kaip jau skelbta, užimti laisvą Seimo pirmininko pavaduotojo kėdę valdantieji siūlo Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ nariui Kęstučiui Bartkevičiui.

Jeigu Seimas pritartų šiai valdančiosios koalicijos pasirinktai kandidatūrai, naujas Seimo vicepirmininkas papildytų ir Seimo valdybos gretas.

Seimo statutas numato, kad Seimo pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni.

LVŽS atstovų registruotose Statuto pataisose nurodoma, kad Seimo valdybos ir seniūnų sueigos posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius ir posėdžius, kuriuos Statutas leidžia rengti apklausos būdu, yra transliuojami internetu, ir šių posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai Seimo valdybos nustatyta tvarka. Taip pat daromi posėdžių garso įrašai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka perduodami į Seimo archyvą. 

„Nuo pat kadencijos pradžios siekėme, kad Seimas taptų kiek įmanoma labiau atviru visuomenei, prieinamu žiniasklaidai. Mūsų iniciatyva buvo pradėti transliuoti anksčiau visuomenei praktiškai neprieinami Seimo komitetų, komisijų posėdžiai. Jų įrašai dabar lengvai randami internete. Šiandien žengiame dar vieną žingsnį didesnio Seimo atvirumo link – viešumas ir skaidrumas reikalautų visuomenei atverti ir kitus posėdžius. Manau, žmonės turi teisę žinoti ir matyti, kaip klausimai sprendžiami seniūnų sueigoje bei Valdyboje, juk ten formuojama Seimo posėdžių darbotvarkė, priimami sprendimai, susiję su Seimo biudžeto panaudojimu, komandiruotėmis, Seimo ūkio tvarkymu. Taip pat registruotomis Statuto pataisomis siūlome viešinti ir Valdybos bei Seniūnų sueigos posėdžių darbotvarkes – iki šiol jos nebuvo viešos“, – sako Seimo narys R. Karbauskis.

Seimo vicepirmininko A. Nekrošiaus teigimu, viešumas Seime užtikrina Seimo narių atskaitomybę rinkėjui.

Manau, žmonės turi teisę žinoti ir matyti, kaip klausimai sprendžiami seniūnų sueigoje bei Valdyboje, juk ten formuojama Seimo posėdžių darbotvarkė.

„Tauta suteikia Seimo nariams mandatą, tad yra natūralu, kad žmonės domisi ir nori žinoti, kaip Seime, jo seniūnų sueigoje ar Valdyboje yra priimami sprendimai, kaip jie yra motyvuoti, kaip balsavo jų rinktas Seimo narys. Posėdžių transliacijos šią, Lietuvos žmonių vykdomą, „parlamentinę kontrolę“ užtikrina. Be abejo, transliacijos palengvina ir žurnalistų darbą. Jei anksčiau jiems tekdavo reikalauti, kad komitetai pateiktų posėdžių įrašus, šiandien tie įrašai yra vieši ir greitai prieinami žiniasklaidos atstovams patogiu metu. Taip bus ir su Valdybos bei Seniūnų sueigos posėdžių įrašais“, – sako A. Nekrošius.

Pasak Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės Guodos Burokienės, valdybos bei seniūnų sueigos posėdžių viešumą, jų darbotvarkių skelbimą bei transliacijas užtikrinti skatina ir atsakingo valdymo principas. „Buvo nusistovėjusi keista ir ydinga praktika viešinti tik dalies Seimo padalinių veiklą. Yra sunku logiškai paaiškinti, kodėl komitetų ir komisijų posėdžių transliacijos yra vykdomos, o valdybos bei seniūnų sueigos posėdžiai yra iš esmės neprieinami visuomenei, nors ten priimami sprendimai dažnai savo pobūdžiu yra ne ką mažiau reikšmingi. Mūsų siūlomi pakeitimai visus Seimo padalinius traktuoja vienodai – visur būtina užtikrinti tuos pačius viešumo ir skaidrumo standartus“, – sako G. Burokienė.

Šiuo metu Seimo valdybos posėdžių ne tik vaizdo, bet ir garso įrašai Seime nėra daromi.

„Turiu jus informuoti, kad ką tik mūsų frakcija balsavo, kad Povilą Urbšį seniūnų sueigoje pakeičia Viktoras Rinkevičius“, – ketvirtadienį Seime žurnalistus informavo R. Karbauskis.

Seniūnų sueigą sudaro parlamento vadovybės nariai ir frakcijų atstovai. Ji svarsto Seimo sesijos darbų programas bei plenarinių posėdžių darbotvarkes, derina Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus.

R. Karbauskis yra apkaltinęs P. Urbšį veikimu prieš frakciją.

„Jo veiksmai nukreipti prieš frakciją, prieš mane, kaip frakcijos vadovą. Tai tokia kryptinga veikla“, – šią savaitę BNS tvirtino R. Karbauskis.

Jis neatmetė, kad bus keliamas klausimas ir dėl P. Urbšio šalinimo iš LVŽS frakcijos.

P. Urbšys yra kritikavęs R. Karbauskį dėl jo elgesio kilus skandalui dėl Gretos Kildišienės, ragino atsakyti į visus klausimus, susijusius su trąšų importu, grasino trauktis iš LVŽS frakcijos, jeigu nebus pritarta opozicijos iniciatyvai atlikti parlamentinį tyrimą dėl žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos vienose rankose.

Premjeras ragina nešalinti iš frakcijos

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį paragino nešalinti parlamentaro Povilo Urbšio iš valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos, nepaisant jo nesutarimų su šios frakcijos lyderiu Ramūnu Karbauskiu.

Vyriausybės vadovas teigė, kad P. Urbšys dažniau turėtų derinti savo pozicijas su „valstiečiais“.

„Pati situacija nėra normali: Povilas dažnai reiškia pozicijas, kurios yra neaptartos, nederintos frakcijoje, bet Povilas visą laiką buvo toksai, ir aš manau, kad tokie žmonės yra reikalingi“, – naujienų portalo 15min.lt vaizdo konferencijoje sakė premjeras.

„Manau, kad dar tikrai nėra tos situacijos, kad priimtume sprendimus ką nors šalinti“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis pabrėžė norintis išsaugoti kiekvieną frakcijos narį ir tvirtino, kad požiūrį keisti „reikalinga iš abiejų pusių“.

Toks sprendimas antradienį buvo priimtas Seimo Seniūnų sueigoje.

„Jo (komiteto - BNS) tikriausiai iš viso nebus. Mes, atrodo, bendrą sutarimą randame, kad jo nereikia. Ir dabar visų frakcijų pasirinkimas yra tai, kad jį prijungti prie Ekonomikos komiteto. (...) Tikiuosi, kad bus bendru sutarimu nutarta, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas bus prijungtas prie Ekonomikos komiteto“, - po Seniūnų sueigos posėdžio BNS sakė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Jis taip pat informavo, kad pagal šį Seniūnų sueigos sprendimą bus pakeistos Seime jau registruotos Seimo Statuto pataisos dėl komitetų kiekio.

Šią savaitę Seimo posėdžių sekretoriate užregistruotos Seimo Statuto pataisos, kurias teikia valstiečiai Rima Baškienė ir Ramūnas Karbauskis bei socialdemokratai Irena Šiaulienė ir Juozas Olekas, kuriomis siūloma  išsaugoti ir Informacinės visuomenės plėtros komitetą - tik jį siūlyta pervadinti į Inovacijų ir technologijų komitetą.

R.Karbauskis, be kita ko, pranešė, kad keisis ir komitetuose dirbančių parlamentarų kiekis. Galutinis sprendimas dėl to bus priimtas dar šią savaitę.

„Rytoj bus neeilinis (nenumatytas Seimo plenarinis posėdis - BNS) posėdis ir paaiškės“, - sakė R.Karbauskis, paklaustas, kada paaiškės komitetų sudėtys.

R.Karbauskis neatmeta galimybės, kad kai kuriuose komitetuose dirbs mažiau parlamentarų negu dabar.

„Mažiukuose bus po 7,  o kituose po 10“, - sakė R.Karbauskis.

Daug ginčų sukėlęs darbo santykių liberalizavimą bei „Sodros“ pensijų sistemos pertvarką numatantis naujas socialinis modelis Seimui antradienį nebus pristatytas.

Seimas ž,tvirtindamas plenarinio posėdžio darbotvarkę, neatsižvelgė į liberalsąjūdiečių lyderio Eligijaus Masiulio siūlymą paskubinti Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisų svarstymą.

Už trai balsavo 41, prieš - 11, o susilaikė 56 Seimo nariai.

Tai reiškia, kad socialinis modelis parlamentaras bus pristatytas ketvirtadienį - taip antradienį buvo nusprendusi Seniūnų sueiga.

Valdančiosios partijos anksčiau buvo sutarusios, kad socialinis modelis parlamentarams busiąs pristatytas spalio pradžioje. Parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė yra pareiškusi, kad idealiausia būtų, jei Vyriausybė atsiimtų projektus ir juos pataisytų pagal Trišalės tarybos sutarimą.

Valdančiųjų partijų Politinė taryba rugsėjo viduryje, yra susitarusi, kad naujas Darbo kodeksas ir kitų įstatymų pataisos Seime bus priimtos.