Kaip pirmadienį pranešė bendrija, į EŽTT „Romuva“ kreipėsi dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnių pažeidimų dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, minties, sąžinės ir religijos laisvę, diskriminacijos draudimo, teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

2021 metais EŽTT nusprendė, jog Seimas, nesuteikdamas Romuvai valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Kaip skelbia bendrija, po EŽTT sprendimo, praėjus dviem metams, pernai rugsėjo 19 dieną Seimas dar kartą svarstė nutarimo projektą dėl Romuvos pripažinimo, tačiau situacija nepasikeitė.

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vadovė Inija Trinkūnienė teigia, kad bendrija ir toliau neturi galimybės neteisėtų sprendimų apskųsti Lietuvos teismams, nes Seimo nariai pažeisdami jau po EŽTT sprendimo Seimo pataisytą „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą“ ir vėl nenurodė jokių „Romuvos“ nepripažinimo pagrindų ir motyvų, tad bendrija vėl buvo palikta teisinio neapibrėžtumo būsenoje.

Pasak bendrijos, po Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisų priėmimo pernai kovą, Seimas nustatė, kad nutarime dėl valstybės pripažinimo nesuteikimo religinei bendrijai, turės būti nurodytas pagrindas ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje, jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ar dorai.

Tokiu elgesiu Seimas „Romuvą“ vėl teisiškai izoliavo – atėmė bet kokią galimybę ginti savo teises. Tad vėl buvome priversti kreiptis į EŽTT.

„Tad pagal pataisytą „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą“ Seimas nepritaręs Romuvos pripažinimui turėjo priimti sprendimą dėl pripažinimo nesuteikimo ir tame sprendime turėjo būti Seimo motyvai, kodėl jis tokį sprendimą priėmė“, – sako I. Trinkūnienė. – Bet šiuo atveju – nebuvo priimtas joks Seimo sprendimas – nei dėl Romuvos pripažinimo, nei dėl nepripažinimo. Tokiu elgesiu Seimas „Romuvą“ vėl teisiškai izoliavo – atėmė bet kokią galimybę ginti savo teises. Tad vėl buvome priversti kreiptis į EŽTT“.

Pasak jos, tokiais veiksmais Seimas dar kartą grubiai pažeidžia bendrijos ir jos sekėjų teises ir teisėtus lūkesčius, o jos nariai toliau patiria didelius nepatogumus, kuomet jų veikimas visuomenėje ir viešas religijos išpažinimas yra nepagrįstai apsunkinamas.

Dar kartą kreipiamasi į EŽTT, „Romuva“ skelbia reiškianti susirūpinimą atsainiu ir priešišku teisei valstybės institucijų, šiuo atveju – Seimo – požiūriu į ankstesnius EŽTT išaiškinimus bei religinės bendrijos lūkesčius.

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ dėl valstybės pripažinimo į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi dar 2017 metais, tačiau valstybinio pripažinimo statuso ji negavo, 2019 metais organizacija kreipėsi į EŽTT.

Seimo atsisakymą suteikti valstybei pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ EŽTT Strasbūre pripažino diskriminuojančiu ir varžančiu minties, sąžinės ir religijos laisvę bei pažeidžiančiu religinės bendrijos teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

Teismas pažymėjo, jog valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl bendrija vertintina kitaip, nei kitos religinės bendrijos, kurios buvo atitinkamai panašioje padėtyje, o Seimo nariai, kurie balsavo prieš valstybės suteikimo pripažinimą, nebuvo neutralūs ir nešališki, įgyvendindami savo teisėkūros įgaliojimus.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovo Tomo Vytauto Raskevičiaus vertinimu, tokiu sprendimu parlamentas „Romuvą“ paliko teisinio neapibrėžtumo situacijoje, nes įstatymas įpareigoja priimti kurį nors iš šių sprendimų.

T. V. Raskevičius patvirtino, kad pakartotinai teiks nutarimą dėl pripažinimo ir procedūrą kartos, kol klausimas bus išspręstas.

Šiam nutarimui antradienį parlamentarai nepritarė pateikimo stadijoje.

Nutarimo projekte buvo įrašyta, kad toks sprendimas priimtas „konstatavus Seimo narių išsakytas subjektyvias nuomones dėl Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ mokymo ir apeigų galimos neatitikties dorai“.

Už projektą balsavo 17 Seimo narių, prieš buvo 21 ir susilaikė 26 parlamentarai, o kitu balsavimu jis grąžintas iniciatoriams tobulinti. Anksčiau antradienį Seimas po svarstymo atmetė Žmogaus teisių komiteto parengtą nutarimo projektą, kuriuo pripažinimas „Romuvai“ būtų suteikiamas.

Aš esu šiek tiek pasimetęs, Seimas išsakė valią nesuteikti pripažinimo, o priimti priešingo nutarimo irgi neužtenka jėgų.

„Aš esu šiek tiek pasimetęs, Seimas išsakė valią nesuteikti pripažinimo, o priimti (priešingo – BNS) nutarimo irgi neužtenka jėgų. Tai reiškia, kad mes paliekame religinę bendriją teisinio neapibrėžtumo situacijoje“, – po balsavimo Seime sakė T. V. Raskevičius.

Pristatydamas antrąjį projektą jis taip pat teigė, kad tokia išeitis yra geresnė nei palikti „Romuvos“ klausimą neišspręstą.

„Po tokio nutarimo priėmimo religinė bendrija pakartotinai kreiptis dėl pripažinimo galės po dvejų metų, esant kitokiai Seimo daugumai ir galbūt kitokiam požiūriui į tokius dalykus kitos sudėties Seime“, – teigė parlamentaras.

Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė komiteto vadovo inicijuotą projektą dėl pripažinimo nesuteikimo vadino politiniu chuliganizmu.

„Aš džiaugiuosi, kad mes nepritarėme ankstesniam projektui dėl „Romuvos“ pripažinimo, bet ką pateikė, konkrečiai ši formuluotė, yra toks smulkus politinis chuliganizmas. Už nepadorias formuluotes aš negaliu balsuoti, nes tai, ką jūs pateikėte, yra pasityčiojimas iš šiandien priimto Seimo sprendimo“, – kalbėjo konservatorė.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas po balsavimo sakė, kad parlamentarai yra „neįgalūs išspręsti teisinio klausimo“.

Anksčiau Seimo rytiniame posėdyje antradienį parlamentarai atmetė siūlymą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ suteikti valstybės pripažinimą.

Po svarstymo už tai, kad „Romuva“ būtų pripažinta, balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 31 ir susilaikė 30 parlamentarų. Kitu balsavimu, kuomet sprendžiama dėl galimybės komitetui tobulinti nutarimo projektą, jis galutinai atmestas.

Seimas kartą jau nepriėmė nutarimo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendruomenei „Romuva“, ši pasiskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui ir bylą laimėjo.

Pagal įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu turi visuomenės palaikymą, o jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.

Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

Į Seimą su prašymu dėl pripažinimo galima kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio šios bendrijos įregistravimo Lietuvoje.

Kaip pirmadienį pranešė bendruomenė, teismo prašoma pripažinti, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

Pasak „Romuvos“ krivės Inijos Trinkūnienės, kreipimusi nesiekiama materialinės naudos ar piniginės kompensacijos už pažeistas mūsų tikinčiųjų teises.

„Geriausias mums padarytos žalos atlyginimas – Strasbūro Teismo pripažinimas, kad mūsų teisės buvo pažeistos. Esame įsitikinę, kad bendrijai palankus EŽTT sprendimas paskatintų politikus keisti teisės aktus ir leistų visas religijas, kokios jos bebūtų, Lietuvoje laikyti lygias prieš įstatymą,“ – pranešime sako ji.

Seimui šį birželį neužteko balsų suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą. Už tai balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų.

Netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo galės kreiptis po dešimties metų.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.

Peticija teikiama „Romuvos“ bendruomenės narių, tą patvirtino bendrijos krivė Inija Trinkūnienė.

„Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“, kuri nuo 1967 m. skiria visas pajėgas lietuvių tapatybės stiprinimui, dar 2017 m. teisės aktais nustatyta tvarka pateikė Teisingumo ministerijai prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, tikėdama, kad Lietuva jau pribrendo tam, jog būtų įvykdytas istorinis teisingumas ir atiduota pagarba visiems tiems, kurie atnešė senąjį baltų tikėjimą iki šių laikų“, – rašoma peticijoje.

Dokumente remiamasi Konstitucijos 26 straipsniu, kuriame teigiama, kad žmogus turi laisvę išpažinti, skleisti religiją arba tikėjimą, taip pat Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, kurio 6 straipsnis tvirtina, jog religinė bendrija pripažinta kaip istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos apeigos ir mokymai neprieštarauja įstatymams ir dorai. Įstatyme taip pat numatoma, kad pripažinimas gali būti suteikiamas praėjus ne mažiau nei 25 metams po bendrijos pirmos registracijos Lietuvoje.

„Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad „Romuva“ visas šias Įstatyme nustatytas sąlygas atitinka“, – teigia romuviečiai.

„Nepaisant to, 2019 m. birželio 27 d. Seime vos šešių balsų persvara buvo priimtas sprendimas nesuteikti „Romuvai“ valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso. Balsavimo rezultatus neabejotinai nulėmė ne tik išvakarėse Seimo nariams išplatintas kitos religijos atstovo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo beprecedentis priešiškas laiškas, bet ir Seimo narių pasisakymai, kurstantys religinę nesantaiką ir skleidžiantys šmeižtą apie „Romuvą“, be jokių įrodymų apkaltinant ją netgi ryšiais su KGB ir Kremliumi“, – rašoma peticijoje.

Pasak dokumento rengėjų, tokiai teiginiai kursto nesantaiką, o tai yra draudžiama Konstitucijos ir kitų teisės aktų, tad „kelia abejonių minėto Seimo sprendimo teisėtumas“.

„Romuva“ taip pat pabrėžia, kad Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas yra deklaravęs, kad „Seimo sprendimas, paveiktas stipraus Romos katalikų Bažnyčios spaudimo, reiškia ne tik didžiulį Lietuvos Konstitucijos pažeidimą, bet ir prieštarauja Europos sąjungos pamatinių teisių chartijai bei Jungtinių Tautų visuotinių žmogaus teisių deklaracijai“.

Palaikymą romuviečiams taip pat yra pareiškęs Tarptautinio kultūros studijų centro (ICCS), vienijančio keturiasdešimties pasaulio šalių kultūros tyrėjų filialus, prezidentas Šekaras Patelas.

ELTA primena, kad birželio pabaigoje Seime nebuvo pritarta projektui suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už pasisakė 40 parlamentarų, prieš – 31, susilaikė 15 Seimo narių.

Dėl šio įvykio liepos pradžioje senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vaidilos nutarė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių teismą (EŽTT).

Valstybės pripažinimas religinėms bendrijoms nėra tapatus valstybės pripažinimui tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, tačiau suteikia tam tikras privilegijas.

Kaip teigiama, ši bendrija būtų galėjusi sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos.

Pagal Konstituciją Lietuvoje nėra valstybinės religijos.