Pastaruoju metu pastebimas vis didesnis žmonių domėjimas augintinių maistu. Jie domisi naujovėmis, maisto sudedamosiomis dalimis ir bando rasti sveikiausią pašarą savo augintiniui.

Veterinarijos gydytoja Vita Ambrulaitienė pabrėžia, kad svarbu tinkamai parinkti racioną atsižvelgiant į gyvūno rūšį, amžių, fiziologinius poreikius, sveikatos būklę.

„Svarbu žinoti, kad katė tai nėra mažas šuo, o šuo nėra katė. Katės yra mėsėdės, o šunys visaėdžiai. Dėl šios priežasties kačių baltymų poreikis yra žymiai didesnis, palyginti su šunimis. Tai pat katėms su pašaru būtina gauti aminorūgščių: taurino ir arginino, vitaminų A ir B3, arachido rūgščių. Šunų organizmas dalį iš šių elementų geba pasigaminti pats“, − teigia pašnekovė.

Specialistė tai pat akcentuoja, kad vis populiarėjanti RAW/BARF mityba, kai orientuojamasi į kuo natūralesnį, neapdorotą maistą, šunims tinka ne visada.

„Žalia mėsa turi gana daug fosforo ir mažai kalcio, kurie augantiems, ypač didelių veislių, šuniukams yra labai svarbūs tinkamam augimui. Netinkamas fosforo ir kalcio santykis gali sukelti antrinį hiperparatiroidizmą. Todėl, šeriant nesubalansuota RAW/BARF mityba, yra ortopedinių problemų rizika“, − teigia veterinarijos gydytoja.

Katės yra mėsėdės, o šunys visaėdžiai. Dėl šios priežasties kačių baltymų poreikis yra žymiai didesnis, palyginti su šunimis.

„Alergija – tai imuninės sistemos atsakas į tam tikrą baltymą, esantį pašare. Dažniausi alergenai katėms yra jautiena, vištiena, kiaušiniai, žuvis, o šunims – jautiena, kiaušiniai, vištiena ir pieno produktai“, − teigia veterinarijos gydytoja.

Nepaisant vis populiarėjančių begrūdžių pašarų, veterinarijos gydytoja teigia, kad augintiniams celiakija (glitimo netoleravimas) diagnozuota nebuvo.

„Yra publikacijų apie Airių seterius ir jų recesyviniu būdu paveldimą glitimo netoleravimą. Tačiau, daugeliu atveju, nenormalus organizmo atsakas į pašare esančius priedus nesukeltas imuniteto ir dažniausiai vystosi palaipsniui. Angliavandeniai, tokie kaip bulvės ar grūdai, esantys maiste, tiek šunims, tiek katėms gali sukelti negalavimų, jeigu jie per mažai apdoroti ir dėl to sunkiai virškinami. Arba jų yra per daug ir neišlaikomas tinkamas procentas baltymų“, − akcentuoja veterinarė.

Pašaro netoleravimo ir alergijos požymiai yra panašūs, gali apimti įvairius simptomus. „Gali atsirasti odos uždegimo požymių – pleiskanojimas, niežulys. Tai pat žarnyno veiklos sutrikimų – vėmimas viduriavimas, pilvo išsipūtimas, skausmas pilve, neformuotos išmatos. Žarnyno sutrikimai dažniau pastebimi netoleravimo atveju“, − vardija V.Ambrulaitienė.

Veterinarijos gydytoja taip pat akcentuoja, kad ypač svarbi sutrikimų diagnostika: būtina atmesti kitas ligas, kurios gali pasireikšti tokiais pačiais simptomais.

Gyvename kitame name

Klaipėdietė pasakojo, kad vienas garbaus amžiaus vyras prie Taikos prospekto 91-ojo daugiabučio kates maitina gana seniai. Šiems keturkojams šėrykla tradiciškai įrengta po balkonu.

„Nieko nebesakome savo katininkui. Tegul maitina gyvūnus, tačiau pastaruoju metu jis pradėjo triukšmauti. Lauke šilta, langai atidaryti, tad kiekvieną rytą girdime „kit kat, kac kac kac“, – dėstė moteris.

Klaipėdietė atkreipė dėmesį, kad name gyvena mažus vaikus auginantys ar naktinį darbą dirbantys žmonės, pensininkai. Be to, dabar prasidėjo atostogų sezonas.

„Gal žmonės nori pamiegoti, o čia – kaip žadintuvas“, – palygino moteris.

Klaipėdietė atkreipė dėmesį, kad beglobius gyvūnus prižiūrintis vyras net negyvena jų name.

„Ateina iš kito. Senukas. Matyt, rūpinimasis katinais yra jo pomėgis. Jei nori, tegul šeria katinukus, bet galėtų bent netriukšmauti. Tikrai nemalonu klausytis kiekvieną rytą. Mūsų namas prie gatvės, todėl ir taip užtenka triukšmo“, – guodėsi moteris.

Įrengia gyvūnams guolius

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys pasakojo, kad skundų dėl beglobių gyvūnų šėrimo prie daugiabučių namų sulaukiama dažnai.

Gyvūnų mylėtojams priekaištų turi ir pietinės, ir šiaurinės miesto dalies gyventojai.

„Daugiausia žmonės nepatenkinti šeriamomis katėmis. Piktinamasi, kad po balkonais pritempiama skudurų, joms įrengiami guoliai“, – kalbėjo vedėjas.

V.Valys teigė, kad dėl kačių mylėtojų skundžiamasi ne tik jiems, bet ir bendrijų pirmininkams, namus administruojančių įmonių atstovams. Prašoma užtaisyti landas, kad gyvūnai nepatektų į rūsius.

Nepasitenkinimas kyla ir dėl to, kad šeriami gyvūnai išrausia šalia daugiabučių namų esančius gėlynus.

Vedėjas patikino, kad kates šeriančius asmenis galima nubausti už šiukšlinimą, jei šie pritempia įvairių rakandų guoliams įrengti. Dėl paties maitinimo – ne. Tačiau V.Valys atkreipė dėmesį, kad dauguma jų būna tvarkingi. Tik pašeria kates ir – viskas.

„Visokių atvejų būna. Informuojame apie tokias situacijas beglobiais gyvūnais mieste besirūpinančią tarnybą. Jos darbuotojai nuvažiuoja, gaudo kates, kai kurias kastruoja, tada vėl paleidžia“, – kalbėjo vedėjas.

Vietos jau patvirtintos

V.Valys dar kartą priminė, kad šią vasarą mieste atsiras kačių šėrimo vietos. Viliamasi, kad įrengus jas bus daugiau tvarkos prie daugiabučių namų, kur šie gyvūnai nuolat šeriami.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra patvirtinta 14 legalių kačių šėrimo vietų. Jos bus įkurdintos prie kai kurių namų esančiose konteinerių stovėjimo aikštelėse.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės teigimu, šie taškai pasirinkti atsižvelgiant į tai, kur gyvūnai nuolat buvo šeriami, kur daugiabučių namų gyventojų dauguma sutaria, kad tai būtų daroma.

Kačių šėrimo vietos bus pažymėtos specialiais ženklais. Šis bus apvalus, o jame pavaizduota katė. Ženklai jau pagaminti. Numatoma, kad jie bus pastatyti per mėnesį.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė teigė, kad pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymą, kuris įsigaliojo prieš trejus metus, kačių šėrimo vietose užtenka pastatyti jas žymintį ženklą.

Tačiau parengtoje programoje yra numatyta ir daugiau priemonių. Viena jų – pastatyti namelius. Kada tai bus įgyvendinta, priklausys nuo finansavimo.

Erzina ir giesmininkai

L.Jūrevičienė tvirtino, kad yra numatytas laikas, kai galima šerti kates. Joms paėdus gyvūnų mylėtojai turės sutvarkyti vietą.

„Turime atsakingų asmenų kontaktus. Jie įsipareigojo pasirūpinti, kad kačių šėrimo vietos būtų tvarkingos“, – sakė vyriausioji specialistė.

Tačiau gali būti, kad kačių šėrimo vietos sulauks ir neigiamų reakcijų.

„Manau, kad nuomonių bus visokių. Bet juk gyvūnėliai nusipelnė gyventi. Jei vietos bus tvarkingos, prižiūrėtos, gal nepasitenkinimo nekils. Juolab kad jos atsiras atokiau nuo daugiabučių namų. Jei kils nepasitenkinimas, kalbėsime su bendruomenėmis“, – pabrėžė I.Šakalienė.

V.Valys pastebėjo, kad iš gyventojų sulaukiama skundų ne tik dėl kačių šėrimo. Kai kurie klaipėdiečiai piktinasi ir šalia namų lesinamais paukščiais.

„Vieni nepatenkinti, kad giesmininkai priteršia, kiti – čiulbėjimu. Visokių situacijų būna“, – teigė vedėjas.

Kačių šėrimo vietos

Statybininkų pr. tęsinyje, prie Šilutės pl. 101A

I.Simonaitytės g. 22

Liubeko ir Varpų gatvių kampe

Reikjaviko g. 2

Alksnynės g. 15

Baltijos pr. 59

Kauno g. 15

Kauno g. 35

Kauno g. 47

Taikos pr. 35B

Paryžiaus Komunos g. 2

Sausio 15-osios g. 8, 10 namų teritorijoje

Kretingos g. 15, 19, 21 namų teritorijoje

Panevėžio g. 5

Šiauliuose pradėta spręsti beglobių kačių problema. Mieste įrengtos specialios vietos jas maitinti ir prižiūrėti.

Pasak Šiaulių savivaldybės viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjos Vitalijos Pelenienės, mieste atokiau nuo gyvenamųjų namų įrengta 16 vietų beglobėms katėms šerti. Jose pastatyti specialūs ženklai, padėta indų. Katės maitinamos du kartus per parą.

Pinigų šėrykloms įrengti sunešė savivaldybei  rinkliavas už naminius gyvūnus mokantys šiauliečiai, kas mėnesį už katę sumokantys 3 litus, už šunį priklausomai nuo veislės nuo 6 iki 20  litų. Per metus surenkama apie 100 tūkstančių  litų, dalis jų skiriama gyvūnams. Už tuos pinigus katės  ne tik maitinamos, ketinama jas skiepyti ir sterilizuoti, dar įrengta ir 10 šunų vedžiojimo aikštelių.