Kai kurie svarbiausi faktai apie Maroką:

„Švino metai“

Buvęs Prancūzijos protektoratas dešimtmečius kentė represijas valdant karaliui Hassanui II, kuris mirė 1999 metų liepos 23 dieną, išbuvęs valdžioje 38 metus. Vadinamieji „Švino metai“ (nuo 1960 iki 1990) buvo paženklinti didelio masto žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant politinių oponentų kankinimą, žudymą ir kalinimą. Slaptas Tazmamarto kalėjimas, kuriame buvo kalinami oponentai, 1991 metais buvo uždarytas atskleidus pasibaisėtinas laikymo sąlygas. 1992 metais reformavus Konstituciją į ją buvo įtraukta žmogaus teisių koncepciją.

Reformos ir tęstinumas

Hassano sūnus Mohammedas VI perėmė valdžią tą pačią dieną, kai 1999 metais mirė jo tėvas. Jis paskelbė reformas ir 2011 metais inicijavo konstitucines pataisas, kurios apkarpė beveik absoliučią jo valdžią didesnių demokratinių laisvių naudai. Nepaisant to, kaip valstybės ir kariškių vadovas jis savo rankose turi galutinę kontrolę bei prižiūri visus strateginius sektorius.

Vakarų Sacharos konfliktas

Marokas seniai konfliktuoja dėl plataus, bet retai gyvenamo Vakarų Sacharos dykumos regiono pietuose. Marokas ten įžengė 1975 metais, kai pasitraukė ispanų kolonizatoriai, bet Alžyro remiamas Polisario frontas pradėjo ginkluotą kovą už nepriklausomybę. Ugnis buvo nutraukta 1991 metais tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms, bet pažadėtas referendumas teritorijos statusui nustatyti dar nėra įvykęs. Marokas siūlo autonomiją, bet išlaikant Maroką suverenų.

Šis ginčas yra svarbiausias nesutarimas tarp Maroko ir Alžyro, apkaltinusio Rabatą „priešiškais“ veiksmais ir rugpjūtį nutraukusio diplomatinius santykius.

Savo ruožtu Rabatas seniai nesutaria su Madridu dėl Ispanijos Seutos ir Meliljos anklavų šiauriausiame šalies pakraštyje, kurį laiko Maroko. Gegužės viduryje į Seutą per 48 valandas atkako nuo 8 tūkst. iki 10 tūkst. migrantų – tai buvo precedento neturinti migracijos banga, kurią paskatino Maroko valdžia, susilpninusi kontrolę.

Nepaprasti projektai

Pastaraisiais metais Marokas ėmėsi kai kurių reikšmingų statybos projektų, įskaitant didžiulės „Noor“ elektrinės, vadinamos didžiausiu pasaulyje koncentruotos saulės energijos kompleksu.  2018 metais tarp ekonominių centrų Tanžero ir Kasablankos buvo atidaryta greitoji geležinkelio linija, pasižyminti greičiausiomis kelionėmis Afrikoje ir arabų pasaulyje. 2019 metais buvo išplėtotas kelių tinklas, Tanžero pramoninis uostas pasipildė dviem naujais terminalais, taip patrigubino savo pajėgumus ir tapo didžiausia jūrų krovinių vieta Viduržemio jūroje.

Nelygybė

Jau ir taip giliai įsišaknijusi nelygybė dar padidėjo prasidėjus COVID pandemijai. Balandį Maroko statistikos institutas pranešė, kad 2020 metais ekonomika susitraukė 7,1 proc., skurdo lygis per karantiną šoktelėjo 11,7 procento. Pasak Finansų ministerijos, įplaukos iš gyvybiškai svarbaus turizmo sektoriaus 2021 metų pradžioje sumažėjo 65 procentais.

2020 metų liepą karalius paskelbė, kad per ateinančius penkerius metus visi marokiečiai turės priėjimą prie socialinės apsaugos sistemos, bus sukurtas 11 mlrd. eurų fondas ekonomikai paskatinti.

Turizmo centras

Valstybės religija – islamas, 99 proc. iš 36 mln. marokiečių yra musulmonai. Kaip „Tikinčiųjų vadas“, karalius Mohammedas VI skatina tolerantišką islamą, garantuojantį garbinimo laisvę žydams ir užsienio krikščionims.

Turėdamas tiek Atlanto vandenyno, tiek Viduržemio jūros pakrantes, Marokas yra viena patraukliausių šalių turizmui, ypač Marakešas. Kelios vietos šalyje turi UNESCO pasaulio paveldo statusą, tarp jų Suvairos Medina, Fesas ir Tetuanas bei istorinis Mekneso miestas.

Dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose daugiau nei 13 mln. vaikų negali mokytis, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos, perspėdamos, apie galinčias žlugti „visos kartos“ viltis, jeigu vaikai negalės grįžti į savo klases.

JT vaikų fondo UNICEF ataskaitoje apie konfliktų įtaką švietimui šešiose regiono šalyse ir teritorijose sakoma, kad dėl smurto nebenaudojama daugiau nei 8,5 tūkst. mokyklų.

Aprašomi atvejai, kai buvo šaudoma į mokytojus ir mokinius, klasės paverstos laikinomis slėptuvėmis nuo bombų, o vaikai egzaminų laikyti turėdavo eiti per fronto liniją.

„Naikinantį konflikto poveikį jaučia viso regiono vaikai“, – nurodė Peteris Salama, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono UNICEF vadovas.

„Mokykloms daroma ne tik fizinė žala, visa mokinių karta jaučiasi atsidūrusi beviltiškoje padėtyje, kai griūna jų viltys ir ateities planai“, – sakė jis.

Pernai UNICEF užregistravo 214 išpuolių prieš mokyklas Sirijoje, Irake, Libijoje, palestiniečių teritorijose, Sudane ir Jemene.

Sirijoje švietimas moka „didžiulę kainą“ už keturis su puse metų trunkantį konfliktą, pažymima ataskaitoje.

Nuo 2011 metų kovo, kai prasidėjo konfliktas, uždaryta ketvirtadalis šalies mokyklų, daugiau nei 2 mln. mokinių neteko galimybės jose mokytis ir dar beveik pusė milijono vaikų gali netekti galimybės mokytis.

Pasak UNICEF, vienas rimčiausių išpuolių prieš mokyklą regione buvo įvykdytas Jemene, vakariniame Amrano mieste, kur per tokį išpuolį žuvo 13 mokytojų ir keturi vaikai.

Gazos Ruožas, kuriame pernai tarp „Hamas“ kovotojų ir Izraelio pajėgų vyko 50 dienų karas, nusinešęs 2 tūkst. 200 palestiniečių ir 73 izraeliečių gyvybių, buvo apgadinta mažiausiai 281 mokykla, o aštuonios – „visiškai sugriautos“, nurodė JT.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ketvirtadienį gavo dviejų Šiaurės Afrikos valstybių oficialius pranešimus dėl lietuviškos jautienos ir galvijų eksporto leidimų suderinimo. Tuniso atsakinga institucija oficialiai patvirtino, kad veterinariniai dokumentai, reikalingi jautienos eksportui į šią šalį, yra suderinti ir eksportuoti savo produkciją įmonės gali pradėti nedelsdamos.  Be to, Maroko nacionalinė maisto produktų saugos tarnyba oficialiu raštu informavo, kad  lietuviški galvijai ir jautiena jau netrukus galės būti eksportuojama ir į šią valstybę.

Formalus patvirtinimas gautas, o eksportą šalies ūkininkai ir įmonės galės pradėti atsakingoms institucijoms suderinus veterinarinių sertifikatų nuostatas.

,,Lietuvos maisto gamintojams svarbios visos galimybės plėtoti savo produkcijos eksporto geografiją, o Šiaurės Afrika viena iš patraukliausių krypčių dėl sąlyginai nedidelio atstumo ir didelių rinkų. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimams dėl religinio skerdimo, atsivėrė realios galimybės prekiauti mėsa ir jos produktais su šio regiono valstybėmis, tad naujienos iš Tuniso labai džiugina. Kontaktai su Maroko nacionaline maisto produktų saugos tarnyba buvo užmegzti dar 2012 metais, šį pavasarį priėmėme Maroko ekspertų audito komandą, tad dabar liko techninis veterinarijos sertifikatų suderinimas, kuris, tikiuosi, taip pat bus baigtas artimiausiu metu“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

2015 m. kovo pradžioje Maroko specialistų delegacija Lietuvoje vertino mūsų šalyje vykdomą valstybinę maisto ir veterinarijos, gyvūnų sveikatos ir gerovės kontrolę. Vizito metu jie lankėsi Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, šaltajame sandėlyje, iš kurio produkcija galėtų būti eksportuojama į Maroką, galvijų surinkimo centre, skerdykloje ir mėsos perdirbimo įmonėje bei Medininkų pasienio veterinarijos kontrolės poste.

Įvertinusi visą šio vizito metu Lietuvos pateiktą informaciją, Maroko nacionalinė maisto produktų saugos tarnyba priėmė palankų sprendimą dėl galvijų ir jautienos importo į Maroką.