Vidutinė žemės paviršiaus temperatūra šiauriniame pusrutulyje 0,11 laipsnio Celsijaus viršijo 2019 metų spalį fiksuotą temperatūrą, pirmadienį teigė NOAA. Pastarasis mėnuo iki šiol laikytas rekordiniu.

Anot NOAA, pasauliniu mastu praėjęs mėnuo buvo ketvirtas šilčiausias kada nors fiksuotas spalis. Vidutinė temperatūra ant žemės ir vandenynų paviršiaus buvo 0,89 laipsnio Celsijaus didesnė už XX a. 14 laipsnių Celsijaus vidurkį. Pasauliniu mastu buvo šiltesni tik 2015 metai, 2018 metai ir 2019 metai.

Esama 99 proc. tikimybės, kad 2021-ieji bus vieni iš dešimties šilčiausių metų nuo duomenų rinkimo pradžios, pridūrė NOAA.

Spalio pabaigoje Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) paskelbė, kad, remiantis preliminariais matavimais, 2021-ieji veikiausiai nebuvo tokie pat šilti, kaip pastarieji treji metai, tačiau nepakito ilgalaikė reikšmingo šiltėjimo tendencija.

CO2 emisijos liepą ir rugpjūtį pasiekė aukščiausią lygį nuo duomenų rinkimo pradžios 2003 m., antradienį teigė Koperniko atmosferos stebėsenos agentūra.

Anot skaičiavimų, liepą dėl gaisrų viso pasaulio mastu į atmosferą pateko 1 258,8 megatonų CO2. Atitinkamas skaičius rugpjūtį padidėjo iki 1 348,6.

Gaisrai degė precedento neturinčiu stiprumu ir ilgiau nei įprastai.

JAV ir Sibire degę miškų gaisrai atsakingi už daugiau nei pusę visų CO2 emisijų liepą ir rugpjūtį. Šiais mėnesiais vien Rusijoje būta 970 megatonų CO2 emisijų, daugiausiai – Jakutijos regione ir Čiukčių autonominėje apygardoje.

Tačiau miškai liepsnojo ir Arktyje bei daugybėje teritorijų Viduržemio jūros regione.

Graikijoje, Turkijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse dėl gaisrų teko evakuoti tūkstančius žmonių. Tarnybos siekė užkirsti kelią tolesnei žalai, tačiau joms daug kur trukdė sausra ir neįprastai karštas oras.

Mokslininkų skaičiavimai paremti aktyvių gaisrų palydovinių vaizdų vertinimu. Mokslininkai matuoja kaitrumą, kad galėtų nustatyti emisijų kiekį.