Abi monetos suguldytos dėžutėje, kurios atvarte esančioje auksinėje plokštelėje išgraviruota dedikacija „TAUTOS VADUI / ANTANUI SMETONAI / XX-AIS NEPRIKLAUSOMYBĖS METAIS / JO VARDINIŲ PROGA JUBILIEJINĖS MONETOS / AUKSINĮ UNIKATĄ TURI GARBĘ ĮTEIKTI / SPINDULIO A. B. / PINIGŲ KALYKLA / 19 13/VI 38“.

Istorinei Prezidentūrai šią unikalią numizmatinę ir istorinę relikviją padovanojo Amerikos lietuvių kultūros archyvas (ALKA), veikiantis Putname, Konektikuto valstijoje, JAV. Archyve ši relikvija buvo saugoma 35 metus.

Kaip moneta pateko į ALKA archyvą? Tai paaiškina ALKA pirmininkės Mirgos Girnius radinys – buvusio ALKA vicepirmininko kunigo Rapolo Krasausko padėkos laiškas, kuriame dėkojama Prezidento A. Smetonos dukrai Marijai Valušienei, 1984 m. liepos mėnesį Prezidentui A. Smetonai dovanotas monetas perdavusiai ALKA archyvui.

Tai ne pirmos didžiulės istorinės vertės relikvijos, kurias Prezidento A. Smetonos šeima ir palikuonys stengėsi išsaugoti ateities Lietuvai. 2018 m., minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Adelaidės lietuvių bendruomenė Australijoje Istorinei Prezidentūrai padovanojo keletą vertingų tarpukario prezidentų asmeninių relikvijų. Tarp jų buvo originalus Prezidento A. Smetonos rankraštis „Pro memoria“, rašytas Prezidentui pasitraukus iš Lietuvos ir trumpam apsistojus prie Mozūrų ežerų Vokietijoje 1940 m. liepos 1-25 dienomis, taip pat A. Smetonos vaikščiojimo lazda, kuria Prezidentas naudojosi nuo pat Nepriklausomybės akto pasirašymo iki mirties. Abu eksponatus Australijos lietuviams perdavė A. Smetonos žmona Sofija ir sūnus Julius.

Jubiliejinės monetos ir auksinio suvenyro istorija (parengta pagal Stanislovo Sajausko „Pinigų istorija“, 2017, p. 51–52.)

1938 m. Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečio jubiliejaus proga „Spindulio“ bendrovė pasiūlė Finansų ministerijai nukalti jubiliejinę 10 litų monetą su Prezidento A. Smetonos portretu. Bendrovė apsiėmė savo lėšomis apmokėti šios monetos spaudus. Finansų ministerija sutiko vietoj 100 000 dar nepagamintų dešimtličių su Vytauto Didžiojo portretu nukalti monetas su A. Smetonos portretu. Monetos averse Juozas Zikaras pavaizdavo A. Smetonos portretą profiliu, kurį įrėmino užrašas: „VALSTYBĖS PREZIDENTAS A. SMETONA“, apačioje – nominalas „10 LITŲ“. Reverse – Gediminaičių stulpai, po jais – užrašas „LIETUVA, 1918–1938“, aplink – legenda „DVIDEŠIMT METŲ NEPRIKLAUSOMYBĖS“, apačioje – romėniškas skaičius „XX“. Monetų kaldinimo spaudai Belgijos karališkuose monetų rūmuose buvo pagaminti 1938 m. birželio pradžioje. Dalia Grimalauskaitė ir Eduardas Remecas knygoje „Pinigai Lietuvoje“ (2016, p. 387) teigia, kad ši moneta yra „vienintelis Lietuvos Respublikos pinigas, kuriame vaizduojamas šalies vadovas, ir vienintelė apyvartinė moneta, kurioje nėra Vyčio.“

Auksinės monetos-suvenyro istoriją tyrinėjęs numizmatas prof. S. Sajauskas teigė, jog spausdinant jubiliejines monetas, „Spindulio“ bendrovės direktorius Kazys Puida, suderinęs su kalyklos direktoriumi ir Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktoriumi Jonu Karecku, nusprendė nukaldinti jubiliejinę „monetą“ iš gryno aukso. Ji buvo nukalta už bendrovės darbuotojų surinktas lėšas. Tai buvo ne pinigas, bet auksinis suvenyras, kuriuo sumanyta pagerbti Prezidentą, 1938 m. birželio 13 d. švenčiantį savo vardadienį. Monetų įstatyme buvo numatyta galimybė iš užsakovo aukso ir jo lėšomis kalti ir  tikras auksines monetas, tačiau ne 10 litų nominalo, o 50-ies. Nominalo ir masės neatitikimas auksinėms monetoms nustatytas 1924 m. Monetų įstatyme neleidžia šio auksinio suvenyro vadinti Lietuvos valstybės moneta, tačiau kartu daro jį neįkainojama muziejine vertybe.

Auksinis suvenyras kartu su jubiliejine moneta buvo įdėti į specialią dėžutę, prie kurios pritvirtinta suksinė plokštelė su sveikinimo tekstu ir įteiktas Prezidentui A. Smetonai. Kalyklos vedėjo Jono Karecko ir Švedijos kolekcininko Aleksandro Platbarzdžio vertinimais, Kauno kalykloje 1938–1939 m. buvo nukata 180 000 tūkstančių 10 litų nominalo su Antano Smetonos portretu monetų, kurių bendra suma buvo 1,8 milijono litų.

Unikalią Amerikos lietuvių kultūros archyvo dovaną Lietuvai Istorinėje Prezidentūroje bus galima pamatyti jau Valstybės dieną (liepos 6 d.). Muziejus dirbs nuo 11 iki 16 val., bus organizuojamos nemokamos ekskursijos (įėjimas su muziejaus bilietu). Įprastas muziejaus darbo laikas: II, III, V nuo 10 iki 17 val., IV nuo 10 iki 19 val., VI-VII nuo 11 iki 16 val.