Jis – vienas iš daugelio, kurie nusprendė kreiptis į „Sidabrinę liniją“, siūlančią nemokamus draugystės pokalbius, emocinę ir informacinę pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms. Šios platformos prieinamumas auga kasdien, nes vis daugiau senjorų sužino apie galimybę sulaukti pagalbos ir ja pasinaudoja.

„Dažnai senjorai į vaistinę ateina norėdami pasikalbėti, išsipasakoti apie kamuojančias problemas, negatyvias mintis. Stengiuosi juos išklausyti ir papasakoti apie galimybę jiems susirasti bendramintį pokalbiams ar sulaukti emocinės paramos „Sidabrinėje linijoje“. Be to, tenka neretai pastebėti, kad į vaistinę užsukę senjorai susidomi gerai matomoje vietoje padėtais šios linijos lankstinukais ir apsipirkę vieną jų pasiima su savimi“, – pasakojo vaistinės „Camelia“ darbuotoja Monika Žalytė.

Vieną tokių lankstinukų vaistinėje pamatė ir senjorė Jadvyga. Ji džiaugiasi itin sunkiu gyvenimo momentu sužinojusi apie galimybę sulaukti pagalbos.

„Kelerius metus slaugiau prie lovos prikaustytą vyrą, todėl kiekviena diena buvo tarsi naujas iššūkis, kupinas įtampos, streso ir nuovargio. Pamačiusi „Sidabrinės linijos“ skrajutę, nutariau paskambinti, tikėdamasi, kad tai padės. Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad nuolatiniai pokalbiai man labai patinka. Jie suteikia daug džiaugsmo, sušvelnina kasdienius rūpesčius ir išblaško niūrias mintis“, – teigė ponia Jadvyga.

Daugiau tokių istorijų atskleidžia ir „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimas. Jo duomenimis, bendravimas su žmogumi, kuris savanoriškai siūlo draugystę, kuria palankias sąlygas sėkmingam senėjimui, stiprina senjoro emocinę sveikatą, padeda jam susirasti draugų, integruotis į visuomenę, mažinti vienišumo jausmą ir socialinę atskirtį.

Prasmingi socialiniai ryšiai stiprina fizinę sveikatą

Vaistininkė M. Žalytė sako, kad prasmingi socialiniai ryšiai ir bendravimas padeda užtikrinti stabilią smegenų funkciją, o jų stoka kelia sunkių susirgimų riziką.

„Mokslinių tyrimų duomenimis, vienatvė, socialinė izoliacija ir bendravimo trūkumas yra susiję su kognityviniu gebėjimų nuosmukiu ir gali iki 40 proc. padidinti demencijos – lėtinio, progresuojančio galvos smegenų sutrikimo – riziką vyresniame amžiuje. Tai itin klastinga liga, neigiamai paveikianti kalbą, atmintį, suvokimą, gebėjimą judėti, orientuotis aplinkoje ir valdyti emocijas, galiausiai, sergantis asmuo tampa visiškai priklausomas nuo artimųjų“, – teigė M. Žalytė.

M. Žalytė / „Camelia“ nuotr.

Senjorai, kurie nori stiprinti savo smegenų funkcijas, turėtų ne tik nuolat lavinti socialinius įgūdžius, bet ir užsiimti protine ir fizine veikla. Įkvėpti gali draugai, kurie „užkrės geruoju savo pavyzdžiu“.

„Bendraudami tarpusavyje senjorai dažnai dalijasi savo patirtimi, gerosiomis praktikomis, kurios gali paskatinti kitus savo gyvenime imtis tam tikrų pokyčių, pavyzdžiui, pradėti sveikai maitintis, išeiti dažniau pasivaikščioti, parke sužaisti šachmatais ir t.t.“, – pridūrė vaistininkė.

„Sidabrinė linija“ laukia kiekvieno senjoro

Kiekvienas senjoras, paskambinęs į „Sidabrinę liniją“, gali susirasti draugą pokalbiams ir sulaukti emocinės ir informacinės pagalbos. Viskas, ką reikia padaryti, – paskambinti nemokamu telefonu 8 800 80 020 ir užsiregistruoti. „Sidabrinės linijos“ konsultantės suteiks reikiamą pagalbą, o mėgstantiems ir norintiems bendrauti suras ir pristatys pokalbių draugą.

Kiekvienas senjoras, paskambinęs nemokamu telefonu 8 800 80 020 į „Sidabrinę liniją“, gali susirasti draugą pokalbiams ir sulaukti emocinės ir informacinės pagalbos.

Ne tik mirtingi, bet ir vieniši

Pernai Lietuvoje fiksuotas didžiausias mirtingumas ir mažiausias gimstamumas per 60 metų. Mirčių skaičius – iki šiol nematytas. Tai susiję ir su besitęsiančia COVID-19 epidemija, ir su mūsų šalies demografiniu paveikslu. Lietuvos populiacija sensta itin sparčiai: senėjimo tempas yra beveik 2 kartus greitesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena seniausių bendrijoje, ir daugiau nei trečdalį visuomenės sudarys 65 ir vyresnio amžiaus gyventojai. Šie pokyčiai vyksta nepaprastai greitai: dar 1990 m. Lietuvos populiacija buvo viena iš 6 jauniausių Europoje.

Pripažindami greitai senstančios visuomenės šalyje faktą, negalime tiesiog užsimerkti ir laukti stebėdami, kas bus toliau. Visuomenės senėjimas Lietuvoje išryškina opius socialinius skaudulius ir iššūkius: senyvi žmonės jaučiasi nepaprastai vieniši. Sociologiniai tyrimai atskleidžia, jog Europos Sąjungoje apie 30 mln. suaugusiųjų (7 proc.) dažnai jaučiasi vienišais. O Lietuvoje taip besijaučiančiais save įvardija 11 proc. gyventojų. Tai 300 tūkstančių Lietuvos žmonių arba maždaug tiek, kiek gyventojų yra Kaune.

Taigi, turėdami du iškalbingus faktus – rekordinį mirčių skaičių ir didėjančią socialinę atskirtį bei vienišumą, – kiekvienas turime pagrindą susimąstyti ar šį gyvenimą nugyvensime ir su juo atsisveikinsime būdami susvetimėję ir vieniši? Ir kaip dabar jaučiasi mūsų seneliai, tėvai, kaimynai? O ta močiutė, gyvenanti vienkiemyje prie miško?

Nemokamus draugystės pokalbius Lietuvos senoliams dovanojanti „Sidabrinė linija“ 2021 m. atliko savo pašnekovų apklausą, kuri patvirtino bendras senjorų vienišumo Lietuvoje tendencijas: besikreipiančius senjorus iš bendraamžių  ypatingai išskiria vienišumo jausmo išgyvenimas. Vienišumo saviįvertinimas yra net 40 proc. aukštesnis nei kaimyninėje Lenkijoje ar vidutiniškai Europoje. Tai, kad pašnekovai pasižymi stipriu vienišumo jausmu, nestebina, nes ieškoti draugų „Sidabrinėje linijoje“ pasiryžta tie, kas pripažįsta savo vienišumą. Vienišumo pojūčio skirtumai tarp pašnekovų ir bendros populiacijos leidžia manyti, kad paslauga pasiekia vienišiausius vyresnio amžiaus gyventojus. Prasta sveikata, nepalankios ekonominės aplinkybės, gyvenimas po vieną, našlystė bei socialinė izoliacija – jei šios kompleksinės problemos yra nesprendžiamos, jos neišvengiamai nustumia senjorus į visuomenės paribius ir pasmerkia vienišumui. Tyrimas parodė, kad didelė dalis „Sidabrinės linijos“ pašnekovų yra ypač aukštos rizikos grupėje: jiems būdingas ir stipriausias vienišumo jausmas, ir prasčiausia fizinė bei emocinė sveikata, ir žemiausias pasitenkinimas gyvenimu.

Ką tas pokalbis telefonu duoda?

Į šią blogiausios savijautos grupę patenkantys vyriausi pašnekovai yra mažiau socialiai aktyvūs, gyvenantys atokiuose regionuose bei priklausantys tautinėms mažumoms (jų socialinės atskirties rizika yra dar aukštesnė dėl kalbos barjero). Vis dėlto tai, kad žmogus, jausdamasis vienišas, paėmė telefoną į rankas, pakluso vidiniam norui bendrauti bei turėti pašnekovą, su kuriuo bent telefonu gali pasidalinti savo jausmais, išgyvenimais ir kasdienybės rūpesčiais – jau yra reikšmingas žingsnis į problemos sprendimą. Deja, dar daugybė žmonių nesiryžta pirmajam skambučiui, o gal net nežino apie draugiško pokalbio galimybę „Sidabrinėje linijoje“. Tikriausiai esama ir abejojančių tokių skambučių verte: „O ką jau čia duoda tas pokalbis telefonu? Juo labiau – su nepažįstamu žmogumi?“

Jau kurį laiką bendraujantys pašnekovai iš savo asmeninių istorijų pateikia pozityvių pokyčių pavyzdžius – nepaisant turimų įsisenėjusių ligų, jie savo sveikatą ir psichologinę gerovę vertina geriau nei vidutinis panašaus amžiaus Lietuvos gyventojas. Tyrimas atskleidė, kad reguliariai bendraujantys pašnekovai pasižymi geresniu prisitaikymu prie fizinių sunkumų, ryžtasi ieškoti pagalbos, o naujų ryšių kūrimas su bendraminčiais tiesiogiai prisideda prie psichikos sveikatos stiprinimo. „Sidabrinė linija“ pasiekia žmones, išgyvenančius emocinius sunkumus, ir padeda jiems įveikti vienišumo problemą tenkinant gyvybiškai svarbų bendravimo poreikį.

Vyresnio amžiaus žmonių savanorystė – neišnaudotas potencialas ir galimybė

„Sidabrinės linijos“ kasdienė veikla patvirtina ir kitą reikšmingą vyresnio amžiaus žmonių vienišumo pasekmę – tik nedaugelis jų dalyvauja socialinėje ir pilietinėje veikloje. EK aktyvaus senėjimo indekso ataskaitos duomenys teigia, jog tik 11,1 proc. vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų dalyvauja socialinėje veikloje, tik 10,8 proc. – politinėje veikloje, tuo tarpu kitose ES šalyse ši dalis siekia net 27 proc.

Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių, galinčių dalyvauti socialinėse ir pilietinėse veiklose yra daug, tačiau šios didelės žmonių grupės sukaupta patirtis ir kompetencijos nėra pakankamai išnaudojamas. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad Lietuvoje senjorai vis dar skeptiškai žiūri į savanorystę, šioje veikloje dalyvauja tik 2,4 proc. senjorų, o du trečdaliai neketina dalyvauti, savo sprendimus pagrįsdami laiko trūkumu ir amžiaus ar sveikatos problemomis. Tuo tarpu „Sidabrinės linijos“ patirtis rodo, kad senjorams dažniau trūksta ne laiko ar sveikatos, bet kitų paskatinimo įsitraukti į savanorišką veiklą. Nevyriausybinės organizacijos gali prisidėti plėsdamos savanorystės galimybes vyresnio amžiaus asmenims jau ir šiandien – didinant savanoriškos veiklos formų pasiūlą ir pritaikymą senjorams bei aiškiai suprantama kalba ir patikimais būdais pasakojant apie tokios veiklos galimybes ir sąlygas.

Asmeninis kvietimas ir padrąsinimas dažniausiai lemia tai, jog senjoras pasiryžta žengti žingsnį ir įsitraukia į savanorišką veiklą. Ir, be abejo, kaip ir visiems savanoriams, taip ir senjorams nepamirštant padėkoti už skiriamą jų asmeninį laiką ir energiją savanoriškai veiklai. 2022 m. vienas iš strateginių  tikslų – pakviesti daugiau 60 ir vyresnio amžiaus žmonių dalyvauti savanoriškoje veikloje.

Prisidėti prie vyresnio amžiaus žmonių vienišumo mažinimo galime kiekvienas. Ne prabėgomis savo senyvo amžiaus artimojo paklausiant „Kaip sekasi? Kaip sveikata? Ko atvežti?“, bet nuoširdžiai – apie tai, kaip jaučiasi, ką skaitė, ragavo, sapnavo, ko laukia? Ir, be abejo, padrąsinimas išbandyti naujas veiklas – savanorystę socialinėse veiklose ar draugystės pokalbius su bendraminčiais „Sidabrinėje linijoje“ – gali virsti lemtingu bilietu kelionėje iš vienišumo į aktyvesnį visuomeninį gyvenimą. Juk visai netrukus ir mes būsime tas trečdalis visuomenės, rizikuojantis vienišoje senatvėje ir žmogiškąją kalbą pamiršti, tad pasistengti dėl savęs, šeimos ir bendruomenės verta.

„Iš vaistininkų dažnai išgirstame, kad į juos kreipiasi vis daugiau senjorų ne tik norėdami pasikonsultuoti dėl medikamentų vartojimo ar sveikatos klausimų, bet taip pat ir ieškodami pokalbių draugo, paguodos. Senjorai su vaistininkais dalijasi jaunystės prisiminimais, kasdieniais vargais, neretai prašo ir patarimo, kaip elgtis gyvenimiškose situacijose. Tai paskatino ne tik apsunkintas patekimas pas gydytojus, bet ir socialinės atskirties sukeltas vienišumo jausmas“, – teigia „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.

Ji  priduria, kad vienas pagrindinių „Camelia“ vaistinių tinklo veiklos tikslų – senjorų gyvenimo kokybės gerinimas, suteikiant jiems išskirtinį rūpestį ir padedant spręsti kilusius sunkumus. Norėdamas įgyvendinti šį siekį, „Camelia“ vaistinių tinklas pradeda bendradarbiavimą su „Sidabrine linija“, kuri pokalbiais kiekvieną dieną praskaidrina kasdienybę vyresnio amžiaus žmonėms. 

Rudenį ir žiemą kreipiasi daugiau senjorų

Jau šešerius metus gyvuojančios „Sidabrinės linijos“ viena iš įkūrėjų ir Skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė sako, kad besikreipiančių ypač padaugėjo prasidėjus COVID-19 pandemijai. Emocinės paramos užtikrinimas tapo gyvybiškai svarbus. Daugelis senjorų buvo priversti išmokti gyventi kardinaliai pasikeitusiomis sąlygomis, tad jiems kilo begalė nerimą keliančių klausimų. Į „Sidabrinę liniją“ besikreipiančių senjorų skaičius gerokai išauga kiekvieną rudenį ir žiemą. Dėl trumpėjančio šviesiojo paros meto, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių laiką leidžia vieni namuose ir paskatinti bendravimo poreikio ieško pokalbių draugo.

„Besikreipiančių pagalbos skaičius augo ir artėjant didžiausioms metų šventėms. Jos visiems asocijuojasi su šeimos susitikimais, susibūrimais prie bendro stalo ir ilgais pokalbiais. Tačiau ne kiekvienas senjoras švenčių metu sulaukia jį aplankančių artimųjų, kurie kartu išgertų arbatos puodelį, praskaidrintų vienišas dienas ar išklausytų jaunystės prisiminimus ir svajones. Senjorų gyvenimo istorijas, kasdienius rūpesčius ir vargus visada yra pasiruošę išklausyti „Sidabrinės linijos“ savanoriai“, – primena K. Čiuželienė.

„Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė sako pastebėjusi, kad artėjant didžiausioms metų šventėms, vis daugiau senjorų apsilankė vaistinėje ne tik ieškodami reikalingų prekių, bet ir žmogaus, kuris galėtų juos išklausyti.

Virgilija Bečelytė. Vaistinės nuotr.

„Bendraujant su į vaistinę užsukusiais senjorais, paaiškėja, kad juos čia atvedė noras pasikalbėti su kitu žmogumi, pasipasakoti apie kasdienius rūpesčius ir būti išklausytu. Parodytas dėmesys ir rūpestis senjorams ne tik leidžia jiems pasijausti svarbiems, bet ir praskaidrina dieną. Matant tai, kiek gali paprastas pokalbis, dovanoti jį senjorams nesunku“, – teigia V. Bečelytė.

Bendraujant su į vaistinę užsukusiais senjorais, paaiškėja, kad juos čia atvedė noras pasikalbėti su kitu žmogumi, pasipasakoti apie kasdienius rūpesčius ir būti išklausytu. Parodytas dėmesys ir rūpestis senjorams ne tik leidžia jiems pasijausti svarbiems, bet ir praskaidrina dieną. Matant tai, kiek gali paprastas pokalbis, dovanoti jį senjorams nesunku.

Senjorai kreipiasi dėl įvairiausių klausimų

„Sidabrinės linijos“ įkūrėja sako, kad šiandien gydančiuose sielą draugystės pokalbiuose dalyvauja bei nemokama emocine ir informacine pagalba naudojasi jau daugiau nei penki tūkst. vyresnio amžiaus žmonių, su jais reguliariai bendrauja skambučių centro darbuotojai ir daugiau nei 600 savanorių. Nestebina ir tai, kad  nuo „Sidabrinės linijos“ veiklos pradžios vykstantys pokalbiai tarp senjorų ir pašnekovų viršijo 2,3 mln. minučių.

„Viena labiausiai rūpimų temų senjorams – sveikata. Mūsų konsultantėms ir savanoriams užduodami klausimai patys įvairiausi – nuo to, kodėl jie nejaučia vaistų poveikio iki to, kas galėtų suteikti globos ar palydos paslaugas. Didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių prisipažįsta jaučiantys nerimą ir baimę ne tik dėl savęs, bet ir artimųjų ar globojamų asmenų. Tad poreikis gauti psichologinę ar dvasinę konsultaciją itin didelis“, – akcentuoja K. Čiuželienė.

Pasak Skambučių centro vadovės, kartais vyresnio amžiaus žmonės kreipiasi norėdami tiesiog išgirsti antrą nuomonę, kuri įvertintų planuojamą pasirinkimą. Pastebime, jog  su savanoriais bendraujantys pašnekovai nori garsiai išsakyti savo mintis ir sulaukti pritarimo ar padrąsinimo. Klausimai ar problemos tarsi išsisprendžia savaime.

„Į „Sidabrinę liniją“ kreipiasi daugybė pasimetusių, vienišų senolių, neturinčių artimo žmogaus, su kuriuo galėtų pasikalbėti apie gyvenimo rūpesčius ir sunkumus. Tokiu atveju mūsų konsultantės suteikia pirmąją emocinę pagalbą, išklauso ir, jeigu reikia, pataria į kurią specializuotą tarnybą vertėtų kreiptis“, – atskleidžia K. Čiuželienė.

Skambučių centro vadovei antrina ir V. Bečelytė: „Tenka susidurti su įvairaus pobūdžio klausimais ir skirtingomis senjorų emocijomis – vieni jaučiasi laimingi ir savo emocijomis pasidalija su vaistininkais, tačiau tenka išgirsti ir negatyvias jų mintis, kai senjorai jaučiasi užmiršti, kartais netgi pradeda save menkinti galvodami, kad yra aplinkiniams tik papildoma našta. Siekiant padėti senjorams, labai svarbu mokėti tinkamai su jais bendrauti, o prireikus – priminti apie galimybę kreiptis pagalbos.“

Pokalbiai gydo

„Sidabrinės linijos“ Skambučių centro vadovė sako, kad psichologai, šeimos gydytojai, o neretai ir patys artimieji skatina vyresnio amžiaus žmones per dieną pasikalbėti bent su trimis penkiais bičiuliais, nes bendravimas teigiamai veikia emocinę sveikatą.

„Bendravimas suteikia pozityvių emocijų, leidžia nepaskęsti kasdieniuose rūpesčiuose, netgi užsimiršti apie negalias ir skausmus. Pabendravę su „Sidabrinės linijos“ savanoriais, senjorai pripažįsta, kad pokalbis ne tik padeda atsipalaiduoti, bet leidžia pasijusti reikalingu ir svarbiu“, – apie senjorų patirtis pasakoja K. Čiuželienė.

Apie tai, kad pokalbis veikia teigiamai pasakoja ir keletą metų su „Sidabrinės linijos“ savanoriais užmegzta draugyste besidžiaugianti ponia Danutė: „Turiu artimuosius, kurie manimi rūpinasi, tačiau jie gyvena savo gyvenimus, kaip tai dariau pati, kol buvau jaunesnė. Mano telefoniniai draugai „Sidabrinėje linijoje“ visada suranda man laiko, o jų šilti žodžiai pradžiugina, suteikia optimizmo ir įkvepia vilties. Šiomis geromis emocijomis pasidalinu ir sutikusi savo artimuosius.“

„Camelia“ vaistininkė V. Bečelytė priduria, kad senjorai dažnai pasidžiaugia vaistinėje radę žmogų, kuris buvo pasiruošęs juos išklausyti ir taip bent šiek tiek sumažinti jaučiamą vienišumo naštą: „Senjorai sako, kad pasikalbėjus ir aptarus slegiančius rūpesčius, jaučia palengvėjimą, jų nuotaika pagerėja, o gyvenimas nebeatrodo toks niūrus. Tą galima pastebėti ir jų veide bei akyse, jos tarsi nušvinta.“

Pagalbą gali gauti kiekvienas

Skambučių centro vadovė primena, kad kiekvienas senjoras yra labai laukiamas „Sidabrinėje linijoje“, kur gali atrasti bendramintį pokalbiams telefonu ar sulaukti emocinės paramos, tereikia paskambinti nemokamu telefonu – 8 800 800 20.

„Skambinkite drąsiai, nes mūsų kolegos ir savanoriai yra pasiruošę jus išklausyti, pasikalbėti ir praskaidrinti vienišas dienas“, – priduria K. Čiuželienė.

Tokias Lietuvos senjorų savijautos ir bendravimo „Sidabrinėje linijoje“ intensyvumo sąsajas atskleidė šių metų kovo–birželio mėnesiais atliktas tyrimas, kurį inicijavo M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos mokslininkais.

Tyrimo metu analizuotas „Sidabrinės linijos“ pašnekovų portretas, vertintos jų sociodemografinės charakteristikos, fizinė, socialinė ir psichologinė savijauta Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių kontekste, taip pat – bendravimo poreikis, poveikis ir teikiama nauda pašnekovų savijautai bei gyvenimo kokybei.

Paaiškėjo, kad net penktadalis respondentų išgyvena didžiausius fizinius ir emocinius sunkumus, o santykinai geresne savijauta pasižymi trečdalis respondentų. Analizuodami pašnekovų savijautos ir bendravimo tarpusavio priklausomybę, tyrėjai nustatė, kad tarp jų egzistuoja glaudus ryšys: bendravimas darosi intensyvesnis augant vienišumui, depresyvumui, prastėjant emocinei ir fizinei sveikatai bei atvirkščiai.

Kaip pažymi „Sidabrinės linijos“ psichologė Živilė Kaniavienė, klaidinga manyti, kad didžiausią riziką patekti į blogiausios savijautos grupę turi tik vyresnio amžiaus žmonės. „Tokia rizika kyla ir tiems, kurie turi mažiau socialinių kontaktų. O jei susideda abu veiksniai, emocinė ir fizinė sveikata sparčiai prastėja“, – sako ji.

Beveik trys ketvirtadaliai garbingo amžiaus respondentų nurodė, kad savo aplinkoje turi žmonių, su kuriais gali atvirai pasikalbėti, tačiau daugiau nei ketvirtadalis negalėjo nurodyti nė vieno tokio kontakto.

Viena vertus, gauti tyrimo rezultatai jį atlikusių specialistų nenustebino: mokslininkai prieš keletą metų įrodė, kad bendravimo stoka, silpni socialiniai ryšiai sukelia stresą ir apskaičiavo, kad tai kenkia tiek pat, kiek 15 surūkytų cigarečių per dieną galėtų pakenkti nerūkančiajam.

„Kita vertus, buvo ir netikėtų atradimų, iliustruojančių mūsų kasdienybę, kurioje nelieka laiko ir galimybių bendravimui. Štai beveik trys ketvirtadaliai garbingo amžiaus respondentų nurodė, kad savo aplinkoje turi žmonių, su kuriais gali atvirai pasikalbėti, tačiau daugiau nei ketvirtadalis negalėjo nurodyti nė vieno tokio kontakto. Dar iškalbingesnis faktas yra tas, kad kartu su šeimos nariais gyvenančiais arba įvairių tarnybų darbuotojais senjorai bendravo mažiausiai“, – tyrimo įžvalgomis dalijasi „Sidabrinės linijos“ psichologė.

Beje, kaip pastebi ne vienas ilgametis „Sidabrinės linijos“ savanoris, draugiški pokalbiai ir nepertraukiamas bendravimas daugeliu atžvilgiu prisideda ne tik prie senjorų, bet ir prie jų pačių gyvenimo gerovės. Tai gali būti ne tik prasminga laisvalaikio leidimo forma, bet ir puiki terapinė priemonė, turinti teigiamos įtakos kiekvieno sveikatai ir gerovei.

„Atlikto tyrimo rezultatai tai ir parodė: niekas negali paaiškinti „techniškai“, kaip bendravimas gerina savijautą, bet ryšys tarp šių dviejų veiksnių – daugiau nei akivaizdus. Tai mus skatina drąsinti visus, patiriančius įvairių sunkumų, dirbančius su tokią būseną išgyvenančiais žmonėmis ar tiesiog šalia jų gyvenančius, bendrauti ir atrasti tą stebuklingą pokalbių poveikį, – sako Ž. Kaniavienė. – O jei tam trūksta laiko, „Sidabrinės linijos“ bendruomenė pasiruošusi užtikrinti, kad bendravimas niekada nenutrūktų“.

„Sidabrinės linijos“ paslaugomis jau naudojasi daugiau nei 4 tūkst. senolių. Paskambinę nemokamu telefonu 8 800 800 20, jie gali rinktis reguliarius draugystės pokalbius su bendraminčiu; emocinę pagalbą, reikalingą vienkartiniam pasikalbėjimui, paguodai ar nusiraminimui; informacinę pagalbą, reikalingą greitai rasti atsakymus į visus rūpimus klausimus.

1170 – tiek minučių vidutiniškai per metus bendravo vienas didesnių sunkumų patiriantis senjoras: jei tai reikėtų išmatuoti vienu nepertraukiamu pokalbiu, jis užtruktų 19 val. 30 min.

527 – tiek minučių vidutiniškai per metus (arba – dvigubai trumpiau nei blogai besijaučiantys senjorai) bendravo geriausios savijautos grupėje esantis senjoras;

17,7 – tiek mėnesių vidutiniškai tęsėsi vieno blogiausią savijautą išgyvenančio senjoro pokalbiai „Sidabrinėje linijoje“;

38,1 – tiek mėnesių vidutiniškai „Sidabrinėje linijoje“ bendravo vienas gerai besijaučiantis senjoras;

18 – tik tiek procentų apklaustųjų per savaitę bendravo su kartu gyvenančiais šeimos nariais.

Griūna ir fizinė, ir emocinė sveikata

Apie tai, kiek ir kuo gyvena Lietuvos senjorai, gerai žino ir pokalbių linijos jiems steigėjai. „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė sakė, kad į liniją daugiau paskambina tie senjorai, kurie jau išėjo į pensiją ir ieško kitų prasmingų veiklų savo gyvenime: „Ir tiesiog taip ir sako, kad norėtų prisijungti prie mūsų savanorystės bendruomenės ir prisidėti kažkuo naudingu prie kitų senjorų gyvenimo: pakalbinti juos, bendrauti su jais ir galbūt padėti jiems tą pokyti išgyventi kartu. O kita dalis senjorų, kurie skambina, patys būna labai aktyvūs ir tų veiklų turi labai daug ir tikrai dalinasi tais džiaugsmais, savo istorijom, yra daug rašančių, kuriančių senjorų, kurie ir pensiniam amžiuj nenustoja veikti“.

Sulaukę senyvo ar vyresnio amžiaus žmonės pasigenda nuoširdaus požiūrio, kvietimo iš visuomenės, kad jie yra laukiami, kad tikrai su jais bus smagu kažką veikti kartu.

Neretai skambinantys senjorai pasiguodžia, ko labiausiai ilgisi. „Turbūt išskirčiau du aspektus, kuriuos žmonės dažnai mini, bent jau „Sidabrinėje linijoje“: tai jausmo ir noro būti reikalingiems, nes labai pasijaučia staiga tiesiog niekam nebereikalingi. Ir kitas dalykas, kurį dažnai mini, kad vis dėlto trūksta bendravimo plačiąja prasme“, – kalbėjo K. Čiuželienė.

„Sidabrinė linija“ ir buvo įkurta tam, kad būtų sukurta erdvė žmonėms susipažinti telefonu, kalbėtis, dalintis, vienas kitam padėti, vienas su kitu palaikyti santykį, susirasti naujų pažinčių savo gyvenime, ypač, jei gyveni atokioje vietovėje, ne didmiestyje, o galbūt kaimo vietovėje ar vienkiemyje, tai tuo labiau atsiduri visiškoje atskirtyje, jeigu nebeturi tos profesinės veiklos, kurioje aktyviai dalyvavai daug metų“, – teigė skambučių centro vadovė.

K. Čiuželienė sakė pastebinti, kad nuo to neveikimo ir neturėjimo su kuo pašnekėti, pensininkams griūna tiek fizinė, tiek emocinė sveikata: „Tai vienareikšmiškai turi tiesioginę įtaką ir emocinei, ir fizinei sveikatai, dėl to, kad tas nerimas, nesaugumas dėl ateities ilgainiui atsiliepia ir visapusei sveikatai. Ir pasidalina senjorai tuo, kad anksčiau buvo sveikas, o dabar nebe taip gerai jaučiasi“.

Nesijaučia laukiami visuomenėje

„Veiklos turbūt tiek senjorui, tiek bet kokiam gyventojui mūsų šalyje tikrai pakanka, bet sulaukę senyvo ar vyresnio amžiaus žmonės pasigenda nuoširdaus požiūrio, kvietimo iš visuomenės, kad jie yra laukiami, kad tikrai su jais bus smagu kažką veikti kartu. Jie pasigenda to jausmo, kad yra laukiami ir norimi. Vis dėlto išėjęs į pensiją dažnas patiria tą jausmą, kad yra nebereikalingas“, – apgailestavo skambučių centro vadovė.

„Didžioji dalis mums skambinančių pajamomis nesiskundžia, bet labai atvirai prisipažįsta, kad tas saugumo jausmas arba norų ir galimybių suderinimas vis dėlto priklauso ne vien nuo finansų, bet ir nuo sveikatos būklės. Kitaip tariant, jeigu esi jaunas, be pinigų ir turi svajonių bei tikslų, tai eini ir sieki, nes tu žinai, kad rytoj atsikelsi ir būsi sveikas. Senyvam amžiuj yra kitaip. Tu nebežinai, kaip bus rytoj, ar tu atsikelsi, ar paeisi, ar viskas bus gerai. Tos prognozės apie ateitį yra kuklesnės. Aišku, didesni finansai suteikia to saugumo ir galimybių daugiau, bet sveikata yra lygiai taip pat labai svarbus faktorius senatvėje jaustis gerai“, – kalbėjo K. Čiuželienė.

„Susidomėjimas ir poreikis gauti informaciją, pasikalbėti, išsikalbėti yra išaugęs bent septynis kartus, jei žiūrėtumėme skambučių srautus. Daugiausia tie skambučiai šiandien yra susiję su pandemija, koronavirusu, sveikatos ir buitiniais klausimais, pensijomis, pajamų deklaracijomis“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje ketvirtadienį sakė „Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis.

Anot jo, senjorai ir netgi jaunesni gyventojai teiraujasi ir dėl maisto pristatymo į namus galimybių, kitokios fizinės pagalbos – tokie skambučiai sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius užklausų, o tiesioginiai klausimai dėl koronaviruso siekia apie 40 procentų.  

„Žmonėms tai rūpi, juolab, kad tai yra pažeidžiamiausia visuomenės grupė, jie karantine bus ilgiausiai, todėl jiems natūraliai neramu dėl ateities, dėl savęs, neramu dėl bendros situacijos“, – tvirtino M. Čiuželis.

Specialistas sako, kad paskambinusieji turi keturias galimybes rinktis, su kuo nori bendrauti: su savanoriu, su savo bendraamžiu, taip pat su psichologu arba dvasiniu konsultantu. Išaugus pagalbos poreikiui, prie „Sidabrinės linijos“ prisijungė apie 150 savanorių.

Medicinos psichologė Justina Belevičienė pataria nerimą jaučiantiems senjorams rūpintis savo savijauta, fizine būkle, taip pat skirti daug dėmesio asmeniniam saugumui.

„Į tai įeina ir pakankamas miegas, visavertė mityba, reguliari mankšta, pasimankštinimas namų ribose, taip pat ir saugumo laikymasis: dažnas dezinfekavimas, plovimas rankų, nėjimas iš namų“, – teigė J. Belevičienė.

Anot ekspertės, taip pat labai svarbu rūpintis savo psichika ir emocijomis, o jautresniems ji pataria žiūrėti žinias tik kartą per dieną.

„Normalu yra jausti nerimą, baimę karantino metu, liūdesį, pyktį, nusivylimą, tikrai bijoti to, kas laukia, svarbu pasirūpinti šiais jausmais. Jei nerimą stipriai didina žiniasklaida ir joje girdima informacija, svarbu apriboti tą informacijos srautą, galbūt vieną kartą per dieną pažiūrėti žinias ar du kartus, siekiant išvengti tos didelės perkrovos“, – patarė psichologė.

Ji ragino senjorus palaikyti bendravimą telefonu ar vaizdo skambučiais, nebūtinai su artimaisiais, bet ir su nepažįstamais bendraamžiais, ekspertais, savanoriais pasinaudojus „Sidabrine linija“, nes bendravimas mažina nerimą ir padeda išlaikyti stabilumą.

Karantinas šalyje galioja jau daugiau nei mėnesį, jo metu neveikia kultūros, laisvalaikio, švietimo ir ugdymo bei kitos įstaigos. Senjorams rekomenduojama neiti iš namų, o visiems viešose erdvėse būtina dėvėti apsaugines kaukes, laikytis saugaus atstumo vieniems nuo kitų.

Vyriausybė trečiadienį pratęsė karantiną iki gegužės 11 dienos, tačiau kiek atlaisvino jo režimą: nuo ketvirtadienio darbą gali atnaujinti visos parduotuvės, užtikrinančios saugumą, o nuo kitos savaitės galės veikti lauko kavinės, muziejai, bibliotekos, kirpyklos.

Per gyvenimą – su šypsena

Nenustygstanti vietoje, visada besišypsanti, pasitempusi ir energinga – tokia yra daugkartinė sportinės gimnastikos čempionė, aerobikos trenerė, lektorė, Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė Joana Bartaškienė.

Neseniai 70-ąjį gimtadienį atšventusi moteris neatitinka stereotipinio senjoro paveikslo. Jau daugybę metų savo neblėstančia energija ir laikui nepavaldžiu pozityvumu ji užkrečia ir kitus savo bendraamžius, dalyvaudama įvairiuose projektuose, paskaitose ar sportinėse treniruotėse. Tad po to, kai buvo paskelbtas karantinas, moteris teigia galbūt pirmą kartą savo gyvenime net tris dienas prabuvo namie.

„Trijų dienų man jau buvo per daug – šiandien gražu, saulutė šviečia, tad ruošiuosi eiti bent aplink namą pasivaikščioti. Tačiau ir tomis namuose praleistomis dienomis džiaugiuosi, kadangi net jaunų žmonių retas būna tiek užimtas kaip aš, sulaukusi tiek metų, tai pagaliau radau laiko susitvarkyti visokius popierius, ateityje gal dar bus laiko ir namus smulkmeniškai susitvarkyti, o tai vis prabėgomis“, – sako J. Bartaškienė.

Į šalį užklupusią situaciją ji teigia žiūrinti atsakingai – apsirūpino maistu, tad eiti ir stumdytis eilėse nėra reikalo. O ir kaimynai draugiški, ragina niekur neiti ir žada parnešti, jei moters šeimai ko reikėtų.

„Moterims, kurios kartu su manimi sportuoja, sakau: neapsileiskite, sportuokite. Mankštos, taisyklingas kvėpavimas padės išlaikyti gerą imunitetą, aktyvesnius, judresnius žmones ir ligos rečiau puola. Ištvermė, jėga ir lankstumas bet kokio amžiaus žmogui yra svarbu. Tad nereikia gulinėti ant sofos – reikia kojas kilnoti, per dieną bent penkiasdešimt prisėdimų padaryti, kad kojų sąnariai nesustingtų. Jeigu nežino kaip sportuoti, užmiršo – dabar pilnas internetas tų visokių nemokamų pratimų. Dar svarbu išeiti į gamtą pasivaikščioti, grynu oru pakvėpuoti. Ir į viską žiūrėti pozityviai, nes jei užvaldys pesimizmas, tai ir ligos gali užklupti“, – sako moteris.

J. Bartaškienės įsitikinimu, ne tik vyresnio amžiaus žmones virusai puola – nuo žmogaus būsenos daug kas priklauso. Neretai ir gerokai jaunesnio amžiaus žmonės būna prastesnės fizinės sveikatos. Nes vadinamasis senimas „ant geros ruginės duonos užaugęs“, o jei dar imunitetą pastiprina česnakais, medumi, citrinomis ir aktyviu gyvenimo būdu – jokios ligos nekimba.

Šios neplanuotos atostogos, moters įsitikinimu, – visiems geras laikas išbūti, pagalvoti ne apie darbus ir kitus, o apie save. Tad reikia skirti dėmesio sau, šypsotis ir eiti pirmyn. „Mūsų, senjorų, pagrindinis gyvenimo variklis yra bendravimas ir judėjimas“, – sako optimizmo neprarandanti moteris.

Vaikščiojimas gydo

Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas, ilgametis „Snaigės“ žygių organizatorius, 77-erių Algimantas Jucevičius teigė, kad gyventi šiek tiek liūdna. Ir gamta skriaudžia, nesudarydama galimybės žmonių į gamtą pakviesti paslidinėti, o dabar dar ir koronaviruso keliamos grėsmės.

„Kad ir kokia situacija būtų, nenutraukiame pasivaikščiojimų gamtoje. Kaip patys juokaujame – jeigu neslidinėjame, tai lazdinėjame – vaikštome su lazdomis, – sako sveikos gyvensenos šalininkas. – Tačiau kaip ir visiems, virusas mūsų gyvenimams įtaką daro, renginių negalime organizuoti.“

A. Jucevičiaus įsitikinimu, baimė visavertiškai gyventi žmonėms tikrai nepadeda. Nors būriuotis ir negalima, jis pataria visiems dažniau pasivaikščioti gamtoje individualiai – tai visada sveika, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kaip teigia medikai, vaikščiojimas stiprina imunitetą, o tai padeda ir visus užklupusius išbandymus įveikti.

„Sakiau ir sakysiu – niekur žmogus taip neatsigauna nuo visų stresų ir negandų, kaip gamtoje. Todėl nereikia sėdėti užsidarius tarp keturių sienų – geriau išeiti į gamtą, aktyviai pajudėti. Ne pasėdėti ant suoliuko, o aktyviai pajudėti. Mes su bičiuliais tą tradiciją tęsiame net ir esant tokioms nepalankioms aplinkybėms. Svarbiausia – nusiteikimas. Ne būriais – tai po vieną, bet reikia judėti pirmyn“, – sako žygeivis.

Informacijos filtras

Galimybę turėti telefoninį draugą, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis įvairiausiomis temomis, aptarti aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti siūlo „Sidabrinė linija“ – nemokama skambučių linija, skirta vyresnio amžiaus žmonėms.

„Sidabrinės linijos“ medicinos psichologės Justinos Belevičienės teigimu, panika ir nerimas dėl koronaviruso ir jį lydinčios gyventojų saviizoliacijos sparčiai auga. Daugelio mintyse vyrauja blogiausias scenarijus, gąsdina viruso plitimo greitis ir mastas. Tačiau visuomenę, ko gero, įaudrina ne tik pati viruso grėsmė, bet ir aplinkoje bei socialinėse medijose sėjama panika ir stresas.

Psichologė pataria nesistengti sekti visų naujienų apie koronavirusą. Pirmiausia svarbu atsirinkti patikimus informacijos šaltinius, kurie skelbia tikslią, aktualią, faktinę informaciją. Nemažai šaltinių pateikia mažai argumentuojamą informaciją, kuri tik kursto nerimą ir verčia imtis drastiškų veiksmų. Tad, norint išvengti papildomo nerimo, geriausia ne nuolat sekti visas skelbiamas įvairiausių portalų ir laidų naujienas, o pasirinkti vieną patikimą informacijos kanalą, geriausia – oficialų šaltinį, t.y. savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vyriausybės ir pan. ir jame skelbiamus aktualius pranešimus.

„Baimė užsiimti kasdiene veikla, kai šalyje paskelbtas karantinas, – natūrali žmogaus reakcija. Tačiau perdėta baimė ir savęs ribojimas itin kursto nerimo jausmą, o dėl jo kyla dar daugiau baimių, – sako J. Belevičienė. – Reikia saugoti savo sveikatą ir riboti veiklas, tačiau į kraštutinumus pulti taip pat nereikėtų. Taigi, svarbu susikoncentruoti į patikimų šaltinių rekomendacijas, ką daryti karantino metu: kaip elgtis rekomenduojama, o ko siūloma privengti.“

Justina Belevičienė: kai žmogus perdėtai nerimauja, įtampą patiria ir jo kūnas – išsiskiria daugiau streso hormono, kuris silpnina imunitetą, mažina atsparumą ligoms, trukdo sveikti. Asmeninio archyvo nuotr.

Padės pokalbis telefonu

Nerimas taip pat kyla, kai baiminamasi dėl artimųjų sveikatos, jų netekties. Tai natūralūs, suprantami jausmai, kylantys susidarius šiai situacijai.

Tačiau svarbu pasirūpinti, kad nerimas netaptų per didelis, perdėtas – kai imama jaudintis dėl įsivaizduojamų, mažai tikėtinų situacijų. Dažnai patiriamas nerimo jausmas perauga į stresą, sukelia baimės jausmą, gali prasidėti panikos atakos. Toks psichologinis ir emocinis stresas žmogaus sveikatai yra žalingas.

„Kai žmogus perdėtai nerimauja, įtampą patiria ir jo kūnas – išsiskiria daugiau streso hormono, kuris silpnina imunitetą, mažina atsparumą ligoms, trukdo sveikti. Todėl, susidarius šiai ypatingai situacijai, ypač svarbu rūpintis ne tik savo kūnu ir jo apsauga, bet ir savo emocine savijauta. Skirkite daugiau laiko savo pomėgiams: eikite pasivaikščioti gamtoje, klausykitės malonios muzikos, skaitykite knygas, žiūrėkite mėgstamus filmus ar įdomias laidas. Jei kamuoja itin nerimastingos mintys, padėti gali kvėpavimo ir relaksacijos pratimai, pokalbis su artimaisiais ar bičiuliais“, – sako specialistė.

Anot jos, pasidalijimas patiriamais išgyvenimais su draugais ar artimaisiais veiksmingiausiai mažina nerimo jausmą, tačiau šiuo metu, paisant rekomendacijų, reikėtų vengti gyvo kontakto su žmonėmis. O tai gali itin paskatinti vienišumo ir dar didesnės atskirties jausmą. Pokalbiai telefonu tampa saugiausia bendravimo priemone. Skambučiai draugams, kad ir telefoniniams, gali padėti ramybės jausmui sugrįžti.

Tad, jeigu norite pasikalbėti ar jaučiatės vieniši, paskambinkite telefonu į „Sidabrinę liniją“, kur savanoriai su jumis pasikalbės ir padės surasti bendramintį pokalbiams telefonu. Skambinkite nemokamu telefono numeriu 8 800 800 20. Linija veikia darbo dienomis 8–20 val.

„Sidabrinės linijos“ darbuotojai ir savanoriai jau ketverius metus atsiliepia į šimtus senjorų skambučių visoje Lietuvoje. Skambina ir vieniši žmonės, ir tie, kurie turi artimųjų, tačiau nori naujų pažinčių. Kartais senjorams reikia patarimų, kartais – nusiųsti į specializuotą pagalbą teikiančias organizacijas. Šiuo sudėtingu visiems laiku patarimų ar dėmesio prireikia dažniau.

Atmintinė vyresnio amžiaus žmonėms

Asmens higiena. Reguliariai plaukite rankas muilu ir vandeniu bent 20–40 sek. Stenkitės neliesti neplautomis rankomis akių, burnos, nosies dėl galimo viruso patekimo į organizmą per gleivines. Čiaudėdami ar kosėdami prisidenkite vienkartine servetėle, neturėdami jos – čiaudėkite ar kosėkite į vidinį alkūnės linkį.

Namų aplinka. Vėdinkite patalpas bent du tris kartus per dieną plačiai atvėrę langus bent 10 min., patys nebūkite vėdinamoje patalpoje. Jeigu pajėgiate – valykite patalpas drėgnai vandeniu, muilu, turimais valikliais, galite naudoti dezinfekavimo skystį. Drabužius skalbkite 60–90 laipsnių temperatūroje, indus plaukite karštu vandeniu ir įprastiniais plovikliais.

Vaistai ir gydytojo konsultacija. Kreipkitės į gydytoją tik telefonu, jeigu baigiasi vaistai ar reikia, kad gydytojas išrašytų naujų vaistų. Gydytojas telefonu taip pat gali pakonsultuoti dėl jūsų sveikatos būklės. Jei jaučiate koronaviruso simptomus (karščiavimą, kosulį, dusulį), skambinkite į visą parą veikiančią nemokamą karštąją koronaviruso liniją 1808, skubios medicininės pagalbos atveju – 112.

Apsipirkimas. Paprašykite, kad jums reikalingų prekių nupirktų artimieji ar kaimynai (skelbimų dėl pagalbos galite rasti ir namo laiptinėje). Esant galimybei, kreipkitės į artimuosius ar patikimus kaimynus, kurie padėtų pasinaudoti technologijomis ir nuotoliniu būdu užsisakykite maistą, medikamentus ar kitas būtinas prekes. Tik, esant būtinybei, eikite pirkti maisto, buitinių prekių, medikamentų tuo metu, kai parduotuvėse būna mažiausiai žmonių.

Mokesčių mokėjimas. Jei turite galimybę, paprašykite artimųjų ar patikimų kaimynų padėti pasinaudoti technologijomis ir apmokėti sąskaitas nuotoliniu būdu.

Šiukšlių išnešimas. Paprašykite, kad šiukšles už jus išneštų artimieji ar kaimynai (skelbimų dėl pagalbos galite rasti ir namo laiptinėje). Jei nešite šiukšles patys, būtinai grįžę nusiplaukite rankas šiltu vandeniu ir muilu.

Malda. Melskitės namuose, griežtai venkite viešų, žmonių būrimosi vietų. Pamaldos yra pasiekiamos komunikacijos priemonėmis – sekmadieniais LRT tiesiogiai transliuos iš Arkikatedros bazilikos per televiziją („LRT Plius") ir radiją („LRT klasika"), kasdien Mišių galima klausytis per Marijos radijo programas.

Atlikus apklausą paaiškėjo, kad šią problemą pastebi ir vaistininkai. Jie sako, kad vieniši senjorai kartais užsuka ne įsigyti reikiamų preparatų, bet paprasčiausiai pasikalbėti.

Senjorų vienišumo problemą patvirtino „Eurovaistinės“ surengtoje apklausoje dalyvavę vaistininkai. Beveik 98 proc. respondentų sako pastebintys, kad Lietuvoje diskutuoti apie senjorų vienišumą itin aktualu.

„Vaistinėje apsilankę senjorai linkę kalbėti ne tik apie sveikatą, bet ir pasidalyti savo gyvenimo istorijomis, pasakoti apie šeimą, jaunystę. Senjorai taip pat dažnai aptaria ir politikos aktualijas, retkarčiais netgi klausia vaistininkų informacijos apie orus ar artėjančias šventes“, – pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Valda Pulauskienė.

Telefoninis draugas

Senolių vienišumo diskusijos aktualumą patvirtina „Sidabrinės linijos“ veiklos rezultatai: nuo veiklos pradžios 2016 metais įvyko jau daugiau nei 30 000 nemokamų, garbaus amžiaus žmonių vienišumo jausmą mažinančių draugystės pokalbių, kurių bendra trukmė viršija 730 000 minučių, arba daugiau nei 12 000 valandų. „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė sako, kad sukurti ryšį nėra lengva, tačiau jam palaikyti tereikia dėmesio.

„Sidabrinė linija“ vienišiems ir bendravimo stokojantiems senoliams siūlo galimybę turėti telefoninį draugą, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis įvairiausiomis temomis, aptarti aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti. Turime atvejų, kai senoliai kartu ir meldžiasi, ir dainas dainuoja, ir laiškus anūkams rašo“, – sako „Sidabrinė linijos“ skambučių centro vadovė K. Čiuželienė.

Vidinės apklausos „Eurovaistinėje“ metu paaiškėjo, kad net 38 proc. respondentų kasdien vaistinėje bendrauja su daugiau nei pusšimčiu senolių. Beveik visi apklausos dalyviai tvirtino, kad yra linkę aptarnaudami garbaus mažiaus žmones skirti jiems daugiau laiko. Tyrimo dalyviai teigia, kad vienišumą išduoda ir kartais iki pusantros valandos trunkantis produkto rinkimasis ir konsultacijos su visais tuo metu dirbančiais konsultantais.

„Gana dažnai pastebime, kad vaistinėje lankosi tie patys senjorai, jie kelis kartus per tą pačią savaitę ateina tiesiog pakalbėti, papasakoti, ką naujo pamatė, ką sužinojo. Jaučiame, kad vaistinė jiems viena iš vietų, kuriose jie jaučiasi saugiai ir draugiškai“, – pasakoja vaistininkė.

Padėti galime kiekvienas

Su vienišumu susiduriantiems senjorams patariama atrasti naujų pomėgių, ieškoti bendraminčių ir daugiau laiko leisti ne namuose. Dažnas apklausos dalyvis tvirtino, kad senjorai turėtų dažniau patys bandyti užmegzti ryšį, neužsidaryti, bendrauti su kaimynais, skambinti vaikams ar kitiems giminaičiams. Vaistininkai taip pat pataria senjorams, jeigu tik mėgsta, įsigyti augintinį ar gėlių, kuriomis galėtų rūpintis.

Dalis respondentų įsitikinę, kad tai, kaip jaučiasi senjorai, priklauso nuo jų požiūrio į gyvenimą. „Linkiu neprarasti aktyvumo ir smalsumo. Gyvenime prasmės yra tiek, kiek patys jos įžvelgiame. Didžiausias vienišumas aplanko tada, kai stovime vietoje, todėl linkiu pirmiausia pakeisti požiūrį ir atminti – amžius tik skaičius. Pirmiausia galima pradėti nuo vieno mažo pokyčio. Pradėkite lankytis bibliotekoje, dainuoti bažnyčios chore, šokti tautinius šokius ar domėtis nemokamais renginiais“, – linki vienas iš respondentų.

„Atliktų tyrimų metu pastebėta, kad aktyvus įsitraukimas į įvairias socialines veiklas yra susijęs su geresniu pasitenkinimu gyvenimu ir psichologine savijauta bei yra būtina sąlyga sėkmingam senėjimui užtikrinti. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms tam pasiryžti nėra taip lengva. Gilėjant vienišumo jausmui, atsiranda nepasitikėjimas savimi ir savo gebėjimu bendrauti, krenta savivertė. Dėl to prastėja vyresnio amžiaus žmonių socialiniai įgūdžiai, jiems tampa sunkiau užmegzti naują kontaktą, o aplinkiniams neretai pritrūksta kantrybės šiuos sunkumus priimti. Dėl šių veiksnių dar labiau didėja vienišumas ir jausmas, kad esi nepritampantis, nereikalingas. Taigi, pradeda suktis „užburtas ratas“, iš kurio išeiti senjorams reikia mūsų visų pagalbos ir palaikymo“, – įžvalgomis dalinasi „Sidabrinės linijos“ medicinos psichologė Justina Belevičienė

„Lietuvos Raudonasis kryžius“  lanko senelius

Senjorų vienišumo problemą mažinti gali padėti ne tik jų nusiteikimas, bet ir aplinkinių dėmesys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ilgus metus slaugydamas iš namų išeiti negalinčius senelius pastebėjo, kad jiems svarbi ne tik slauga, bet ir bendravimas, šiltas žodis, išklausymas. Taip gimė programa „Šilti apsilankymai”, skirta vienišiems, daugiausiai vyresnio amžiaus žmonėms dėl sveikatos ir kitokių kliūčių retai išeinantiems iš savo namų, neturintiems artimų žmonių rato. Senelius nuolatos lanko, su jais bendrauja ir padeda Raudonojo Kryžiaus savanoriai, kurie tampa naujais jų draugais.

Savanoriai, kartu su seneliais vaikšto lauke, padeda apsipirkti, aplanko gydytoją ar seniai matytą draugą. Priklausomai nuo senelio pomėgių, savanoriai skaito knygas, žaidžia stalo žaidimus, klauso muzikos ar net kartu dainuoja.

„Gyvas ryšys yra labai svarbu. Tiesiog norėkim matyti šalia esančius vyresnio amžiaus žmones: savo šeimoje, kaimynystėje, prasilenkiant gatvėje, laukiant eilėje prie kasos. Kaip ir kiekvienas iš mūsų, vyresnioji karta nori pagarbos, dėmesio, galimybės gyvai pasikalbėti. Mažiausiai kartą per savaitę Raudonojo Kryžiaus savanoriai susitinka su savo vyresnio amžiaus draugais jų namuose pabūti, išklausyti, palaikyti, nuveikti tai, kas abiem įdomu – viskas kas svarbiausia kuriant draugystę. Ši sudėtinga savanorystė duoda didelę vertę lankomiems žmonėms: jie jaučiasi reikalingi ir vertingi tokie, kokie jie yra. Pokalbis žiūrint į akis suartina, apkabina.“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Šiltų apsilankymų vadovė Jurgita Labanauskienė.

„Iš tiesų, vienišiems senoliams labai trūksta bendravimo ir to žmogaus, kuriuo galėtų pasikliauti. Dažnai jie bijo įsileisti svetimus žmones į savo vienišą kasdienybę, tačiau tai padarę, kiekvieno susitikimo laukia tarsi šventės. „Pirma frazė atėjus – laukiau tavęs, atsisveikinimo sakinys – lauksiu tavęs ir ačiū, kad ateini. Aš atsakau savo lankomai močiutei– tai ačiū Jums, kad priėmėt mane į draugus ir abi apsikabinam.

Mes su mano lankoma močiute daugiausiai kalbam – apie tai, kas buvo, kas dabar, ko ji dar nepadarė. Turim ir grožio procedūrų namie: nagai, rankų masažas, kremai, kartais pasidažom abi vienodu lūpdažiu ir darom fotosesiją, jai labai patinka fotografuotis ir mėgo fotografuoti. Kartu žiūrim senas foto, girdžiu istorijas, - pasakoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė Ingrida Tauperytė.

Nusišypsoti gatvėje, paskambinti, padėti

Pasak iniciatyvos #mažiauvienišumo organizatorių, kiekvienas galime prisidėti sprendžiant vienišumo problemą, tereikia pagalvoti apie savo artimus vienišus senjorus, dažniau juos aplankyti arba bent paskambinti.

„Kiekvienas galime pasirūpinti savo artimaisiais, kiek daug žmonių, turinčių giminaičių, nesulaukia jokio dėmesio ir yra vieniši. Pirmiausia, pradėkime rūpintis vienas kitu, gal tuomet vienišų senjorų skaičius šalyje bent kažkiek sumažės“, – patariama viename iš atsakymų.

Vaistininkai sako, kad stengiasi į dažniau užsukančius senjorus kreiptis vardu, pasidomėti, kaip jie jaučiasi, paklausia, ar padėjo naudoti vaistai. Pasak jų, labai svarbu kantriai, aiškiai ir išsamiai suteikti senjorams atsakymus, kurių jie ieško, ir taip prisidėti prie geresnės jų savijautos.

Tyrimas gruodžio 2-6 dienomis atliktas vaistinių tinkle „Eurovaistinė“, į apklausą atsakė 132 Lietuvos vaistininkai.

Trys patarimai, kaip kiekvienas galime prisidėti prie vienišų senolių problemos mažinimo:

    Dažniau skambinti ir aplankyti artimuosius.

    Neatstumti bendrauti norinčių senjorų ir kantriai juos išklausyti.

    Skatinti senjorus dalyvauti įvairiuose renginiuose, burtis į bendruomenes ir neužsisėdėti namuose.

LRT RADIJO klausytoja Vanda iš Molėtų rajono domisi nemokama bendravimo telefonu paslauga vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms. „Prašau papasakoti apie „Sidabrinę liniją“. Ar ji mums, vienišiems pagyvenusiems asmenims, gali padėti, patarti?“ – teiraujasi moteris.

K. Čiuželienės teigimu, „Sidabrinė linija“ sukurta garbaus amžiaus, ypatingai – vienišiems žmonėms – bendrauti.

„Sukūrėme liniją, kad žmonės galėtų paskambinti, išsakyti savo mintis, rūpesčius, abejones ir turėtų žmogų, su kuriuo galėtų pasidalinti tais rūpesčiais, žmogų, kuris profesionaliai patartų. „Sidabrinėje linijoje“ dirba ne tik savanoriai, bet ir profesionalūs specialistai – psichologai, dvasiniai konsultantai. Jei senyvas žmogus turi kažkokių minčių, ir neturi kam jų išsakyti, mielai laukiame jų skambučių“, – tikina K. Čiuželienė.

Anot jos, bendravimo grafikas derinamas pagal individualius pageidavimus, bet paprastai žmonės yra sujungiami pokalbiui kartą per savaitę, sutartą dieną, sutartą valandą.

Bendras nemokamas telefono numeris Lietuvoje – 8 800 800 20.

Tiesa, kaip teigia „Sidabrinės linijos“ įkūrėjas Marius Čiuželis, šia paslauga gali pasinaudoti ir ne tik senyvo amžiaus žmonės.

„Galėtų paskambinti ir tas žmogus, kuris jaučiasi vienišas. Galbūt mūsų pirminis tikslas yra senyvo amžiaus žmonės, bet jokiu būdu neketiname riboti kitokio amžiaus žmonių, vienišų žmonių, kuriems reikia gyvo bendravimo, reikia šilto žmogaus balso. Šia paslauga tikrai gali naudotis paslauga bet kas“, – teigia M. Čiuželis.

Kiekvienas savanoris gali globoti vieną ar daugiau senolių, kurie sugrupuojami pagal pomėgius, interesus, veiklas.

Pasak „Sidabrinės linijos“ įkūrėjos Kristinos Čiuželienės, žmonės dažnai skambina ne tik tada, kad jaučiasi vieniši, bet ir ieškodami draugo ar kokybiško pokalbio. Norintys pabendrauti gali skambinti ir registruotis patys telefonu 868721551, taip pat galima registruoti savo draugus ar artimuosius.

Daugiau apie šią paslaugą – reportaže.