Kauno miesto savivaldybė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija turi reikalauti pastatą atstatyti – atkurti restauruojant, atkuriant identiškus ir gatvės išklotinę formuojančius fasadus, teigiama KPD pranešime.
Anot paveldosaugininkų, tokie darbai, atkuriant buvusią pastato dalį, yra galimi, nes dar išlikusios autentiškos pastato medžiagos, leidžiančios objektyviai nustatyti statybos technologijas, taip pat yra atlikti apmatavimai, tyrimai, išlikę istoriniai planai.
„Tačiau galutiniai sprendimai turi būti priimami tik po atliktos ekspertizės“, – pabrėžiama pranešime.
Tokią poziciją KPD specialistai šią savaitę išdėstė per pasitarimą Kauno miesto savivaldybėje.
„Specialiajame plane nebuvo numatytas šio pastato griovimas. Pagal kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, tas pastatas turi egzistuoti. Realiai jį reikia atstatyti“, – BNS sakė KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas.
Tam turime gauti paveldosaugos išvadą, ar jį atstatyti yra įmanoma. Jei įmanoma, tada pasirašysime nurodymą atstatyti jį.
Nurodymą atkurti Žaliakalnyje nugriauto buvusio knygnešio, Nepriklausomybės kovų dalyvio, rašytojo ir žurnalisto Petro Rusecko (1883–1945) namo dalį turi duoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
„Tam turime gauti paveldosaugos išvadą, ar jį atstatyti yra įmanoma. Jei įmanoma, tada pasirašysime nurodymą atstatyti jį. Paklausimą išsiuntėme ir Kultūros paveldo departamentui, ir Kauno miesto savivaldybei“, – BNS sakė inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.
Anot jo, pagal įstatymus paprastai suteikiami šeši mėnesiai inspektorių nurodymui įvykdyti, taip pat šis terminas gali būti pratęstas trims mėnesiams.
„Jeigu nespėjama, tada jau keliaujama į teismą, ir šis priima sprendimą“, – aiškino E. Danilevičius.
Pastato nėra registre, bet jis saugomas
Praėjusią savaitę kilo didelis rezonansas dėl to, kad Kaune, Perkūno alėjoje, pradėta griauti žinomo tarpukario architekto Aleksandro Gordevičiaus projektuota 1928 metais pastatyta vila. Pirmieji pranešimai apie griovimą pasirodė praėjusį trečiadienį, bet darbai sustabdyti šeštadienį.
Pastato savininkas Artūras Dankovskis Kauno žiniasklaidai teigė, kad namas nėra įtrauktas į saugomų kultūros vertybių registrą, todėl jam griauti ir nereikėjo leidimo.
Artūras Dankovskis/Justinos Lasauskaitės nuotr.
„Jeigu statinys yra nepaveldosauginis ir tai yra pavienis atskirai stovintis statinys, jam nereikia jokio mūsų dokumento – nei statybos leidimo, nei projekto“, – BNS sakė ir Statybų inspekcijos atstovas.
Paveldosaugininkai pripažįsta, kad namas Perkūno alėjoje 11 nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau jie pabrėžia, kad teritorija, kur stovi ši vila, yra Kauno miesto savivaldybės saugoma kultūros paveldo vietovė.
Anot KPD, 2012 metais savivaldybės taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialųjį planą. Visas šis draustinis įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Specialiojo plano sprendiniuose vila Perkūno al. 11 pažymėta kaip priklausanti vienai aukščiausių – ketvirtajai – kultūrinei kategorijai. Šiai kategorijai priskiriami autentiški istoriniai pastatai, vertingi urbanistiniu ir architektūriniu požiūriu.
„Tokios kategorijos pastatuose draudžiama naikinti išlikusius autentiškus elementus, didinti statinio tūrius, keisti autentišką architektūrinę išraišką, leidžiami tik konservavimo, restauravimo, pritaikymo darbai“, – pabrėžė KPD.
Anot paveldosaugininkų, buvusi P. Rusecko vila yra vietovės vertingoji savybė – savitumą formuojantis kaunietiškojo modernizmo mokyklai atstovaujantis pastatas.
Svarsto, ką daryti
Pasak E. Danilevičiaus, statinio griovimas sustabdytas neterminuotai – kol bus duoti kiti nurodymai.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo teigimu, savivaldybės teisininkai šiuo metu analizuoja turimus dokumentus ir galimybes, kokių priemonių reikėtų imtis.
Saulius Rimas/Vilmanto Raupelio nuotr.
„Mes sieksime, kad pastato griovimas nebūtų tęsiamas. Antras dalykas – kad namas būtų atstatytas, būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai, parengus restauravimo projektą. Trečia, kad asmenys, kurie pažeidė įstatymus būtų nubausti dėl tokio savo elgesio“, – BNS sakė S. Rimas.
„Tikiuosi, kad pastato savininkas supranta, jog negaus leidimo griauti pastatą ir savanoriškai parengs projektą pastatą restauruoti ir atkurti“, – pridūrė jis.
KPD teigimu, realiai nugriauta pusė pastato, sunaikinta dalis vertingų autentiškų tarpukario detalių – durys, langai, radiatoriai.
„Dėl žalos dydžio nustatymo ir jos išieškojimo spręs KPD teisininkai“, – teigiama departamento pranešime.
KPD Kauno skyriaus specialistai taip pat svarsto galimybę buvusią P. Rusecko vilą įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
„Svarstome dabar visus variantus, šitas variantas irgi yra tarp svarstomų. Kelia abejonių tai, kiek yra pastato išlikę – ar tą likusią dalį galima įtraukti į kultūros vertybių registrą, ar jis jau neatitinka kultūros paveldo objektui keliamų reikalavimų“, – BNS sakė KPD specialistas A. Liakas.
Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunaikinto kultūrinę reikšmę turinčio objekto.
