Mokėti ar nemokėti?

Tiesa ta, kad vieno teisingo atsakymo nėra. Sprendimas labai priklauso nuo šeimos vertybių, įsitikinimų, finansinės padėties, nuo to, koks kuriamas santykis ir požiūris į darbą šeimoje.

Pavyzdžiui, jei šeimoje ruošos darbus atlieka samdomi darbuotojai, namų tvarkytojai, o vaikų prašysime nemokamai sutvarkyti vonią ar išsiurbti grindis, jiems tai gali pasirodyti neteisinga. Jei mokame tvarkytojai, turėtume pasiūlyti užmokestį ir savo vaikui. Tačiau jei namuose savaitgaliais tvarkotės patys, augantį vaiką taip pat derėtų įtraukti į besitvarkančiųjų gretas ir už tai papildomai nemokėti. Nes niekas nemoka ir jums. Šiuo atveju tvarkymasis yra bendras šeimos reikalas ir atsakomybė, kurią išugdyti nelengva, bet būtina.

Taip pat nereikėtų mokėti vaikui ir už tai, kad jis palaiko tvarką savo kambaryje, pavalgęs nusineša ir išplauna indus, išsivalo dantis, paruošia namų darbus.

Nors dažnai mokame pinigus kaip skatinamąją priemonę, kuri suteikia vaikui motyvacijos mokytis ir būti tvarkingesniam, vis tik atlygis už tokią konkrečią veiklą, kaip dantų valymas ar namų darbai, gali vaiką paskatinti gyvenime tai daryti tik gavus užmokestį. Juolab tai neskatina vaiko savarankiškumo ir motyvacijos pasirūpinti pirmiausia savimi, o vėliau ir bendra šeimos gerove.

Kartais šį klausimą padeda išspręsti reguliarūs kišenpinigiai. Pavyzdžiui, galime su vaiku sutarti, kad kai bus atlikti namų ruošos darbai (paklota lova, pavalgius nunešti indai, pasirūpinta augintiniu), jis gaus sutartus kišenpinigius. Jei pareigų vaikas neatliks, kišenpinigiai gali būti sumažinti. Tai būtų paskatinimas už bendrą elgesį ir tvarką namuose, o ne už konkrečias užduotis.

Tokio sprendimo logika gana paprasta – suaugę žmonės eina į darbą, atlieka tam tikras užduotis, gauną užmokestį, o vaikai gali gauti kišenpinigių ne todėl, kad tėvai tiesiog privalo jų duoti, o todėl, kad vaikas savanoriškai prisideda prie bendros namų tvarkos, taip leisdamas tėvams daugiau laiko skirti darbui, kuris, savaime suprantama, ir yra kišenpinigių šaltinis. Svarbu priminti vaikui, kad kišenpinigiai nėra tas pats, kas maistui skirti pinigai. Maistpinigiai neturėtų būti mažinami, jei vaikas nepasiklojo lovos.

Sigita Strockytė-Varnė / Asmeninio archyvo nuotr.

Neiškraipykite rinkos kainų

Jei sutariate su vaiku, kad mokėsite jam už darbus, už kuriuos mokėtumėte ir samdomam darbuotojui, svarbu mokėti atitinkamą rinkos kainą, t. y. tiek, kiek realiai mokėtumėte namų tvarkytojui ar žolės pjovėjui. Labai svarbu dėl rinkos kainų susitarti ir su seneliais, nes jie anūkus mėgsta palepinti labiau.

Pavyzdžiui, jei kavinėje užsisakote kavos, padavėjai paprastai paliekate arbatpinigių. Jei vaikas irgi jums paruoš kavos puodelį, jis irgi gali gauti panašią sumą arbatpinigių, tik svarbu kontroliuoti, kad geraširdė močiutė ar senelis už tokį smulkų darbelį nesumokėtų per daug.

Dažnai iš didelės meilės esame linkę permokėti, nes savo vaikui nieko negailime. Tačiau kai vaikas užaugs ir pradės dirbti, pavyzdžiui, kavinėje, jis, tikėtina, negaus labai daug arbatpinigių. Patyręs tokį akibrokštą jaunuolis gali greitai sunkaus darbo atsisakyti. O tėvai juk nori, kad vaikas suprastų, jog uždirbti pinigų – nelengva.

Kokybė svarbu

Jei vaikui mokate už darbą, kurį paprastai atlikdavo namų tvarkytojas, reikalaukite ir darbo kokybės. Iš pradžių lengva nebus, prireiks kantrybės. Nebus labai lengva paprašyti išvalyti grindis iš naujo, jei dar liko dėmių ir nešvarumų. Tačiau vaikas turi suprasti, kad bet kaip darbo atlikti negalima.

Vaikai gali gauti kišenpinigių ne todėl, kad tėvai tiesiog privalo jų duoti, o todėl, kad vaikas savanoriškai prisideda prie bendros namų tvarkos.

Beje, tėvams labai svarbu atskirti, ką vaikas turi gebėti atlikti kokybiškai. Pavyzdžiui, jei vaiko prašome iškrauti indaplovę, o indus laikome spintelėje, kuri yra aukštai, jam gali būti sudėtinga ir net nesaugu tokį darbą atlikti.

Vaikai labai skirtingi, tačiau dažniausiai 4–6 m. darželinukai jau tikrai gali pasikloti savo lovą (to juos moko ir darželyje), išsivalyti savo maisto dėžutę, išskalauti gertuvę, padėti ruošti maistą vakarienei.

Pradinukai gali dar daugiau: išplauti, išsiurbti grindis, nuvalyti dulkes, surūšiuoti skalbinius, išnešti šiukšles. Penktokams jau galime patikėti išplauti langus, nupirkti būtiniausių maisto produktų, išlyginti drabužius ar net pagaminti nesudėtingą vakarienę ar pietus.

Svarbu stebėti savo vaiką ir įtraukti jį į tvarkymosi procesą, kai jis pasiruošęs. Žinoma, reikia nemažai kantrybės – juk vaikai mieliau leistų laiką prie kompiuterio ar su draugais, tačiau disciplina ir sutarta finansinė paskata (kišenpinigiai) gali padėti pasidalyti namų ruošos darbus šeimoje ir gauti naudos ir pasitenkinimo.

– Kiek apklausėte tėvų?

– Apklausėme apie 300 tėvų, kurie turi vaikų nuo septynerių yra septyniolikos metų.

– Kas labiausiai nustebino?

– Kad tėvai bendrai net nebandę skaičiuoti, kiek gali kainuoti išlaikyti vaiką iki aštuoniolikos metų. Tai rodo ir tyrimo rezultatai, kad vos vienas iš dešimties yra bandęs arba svarstęs suskaičiuoti. Natūralu, nes vaiko gimimas yra vienas įsimintiniausių dalykų gyvenime ir kiekvienas investuotas euras į vaiko sveikatą, išsilavinimą yra to vertas. Tėvai neskaičiuoja.

– Ar Lietuvoje auginti vaiką, leisti į būrelius, mokyklą brangu?

– Brangu. Todėl prašėme paskaičiuoti tėvų, kiek jiems tai atsieina per metus. Iš tiesų, net 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad išleidžia nuo 3 iki 5 tūkst. eurų per metus. Dar 13 proc. papildomai atsakė, kad daugiau nei 5 tūkst. Paskaičiavome, kad tiems, kurie išleidžia per mėnesį daugiau nei 500 eurų, per aštuoniolika metų susidaro gana didelė suma – daugiau nei 100 tūkst. eurų. Net neskaičiuojant privačių burelių ir mokyklų.

Kuo vaikai vyresni, tuo jie tampa brangesni.

– Gal bandėte pažiūrėti, kuriuo tarpsniu vaikas tėvams brangiausias?

– Labai skirtingai. Pirmo vaiko gimimas gan brangus ir pirmaisiais metais, nes reikia viską supirkti, paruošti kambarį. Daugiau emocijų ir neapgalvotų sprendimų. Kuo vaikai vyresni, tuo jie tampa brangesni – jų norai brangesni, daugiau būrelių.

– Kokiems vaikų poreikiams tėveliai plačiausiai linkę atverti piniginę?

– Būreliams. Tačiau liūdna, nes net penktadalis tėvų atsakė, kad negali leisti vaiko net į vieną mokamą būrelį. Pusė apklaustųjų sakė, kad leidžia į vieną mokamą, apie ketvirtadalį į du ir tik labai maža dalis į tris mokamus būrelius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar mokyklinės išlaidos didelės tėvams?

– Remiantis Statistiko departamento paskelbtais duomenimis, liepos mėnesį išlaidos kanceliarinėms prekėms augo apie 14 proc. Tėveliams tai pasijautė. Tai brangus malonumas.

– 100 tūkst. suma yra be privačios mokyklos?

– Taip, kai vaikas nelanko privačios mokyklos. Privačios mokyklos kainuoja 6–15 tūkst. eurų per metus. Prisideda dar apie 72 tūkst. papildomai be maisto, transporto, ekskursijų.

– Kas labiausiai brango?

– Būreliai. Jie brango dešimtadaliu. Maistas mokykloje pabrango beveik 30 proc.

– Patarkite, kurioje vietoje tėvai galėtų sutaupyti, neskriausdami vaiko?

– Šio tyrimo tikslas ir buvo atskleisti, kad kainuoja užauginti vaiką, tačiau kai kur taupyti negalime. Rekomenduočiau edukacijai skirti pinigų, bet atsakingai rinktis, kurie būreliai vaikui reikalingi, ugdo norimas savybes. Kartais būrelius renkamės neišpildžius savo lūkesčių. Labai svarbu, ar vaikas gerai jaučiasi. Taip pat dar neįprasta žmonėms neštis į mokyklą savo maisto, nes mokykloje jis labai brangus.

– Ar tikrai jis labai brangus?

– Šiandien maistas mokykloje kainuoja maždaug nuo 3,5 iki 6,5 euro. Priklauso, ką vaikas valgo.

– Kur dar tėvai neapgalvotai išlaidauja?

– Pildydami vaikų įgeidžius, norus. Tai įvairios pramogos. Reikia kritiškai įvertinti šią dalį.

– O madingi drabužiai?

– Vaikams drabužiai ne tokie svarbūs kaip tėveliams. Kol vaikai maži, madingi drabužiai labiau tėvų įgeidis.

Mieste kalbinti tėveliai vieningai teigė, kad neskaičiuoja ir neskaičiavo, kiek jiems kainuoja vaikai. Tačiau pripažįsta, kad suma turbūt išgąsdintų. Daugiausia, pasak tėvų, kainuoja mokslai. Keli tėveliai pažymėjo, kad Lietuvoje išvis brangu auginti vaikus ir gyventi.

– Ar žmonės jau pajuto brangstančią energiją?

– Tikrai taip, nes jau gavo pirmąsias sąskaitas, kai galutinai reikėjo pasirinkti tiekėją. Girdisi labai daug nerimo, kad kainos pasikeitė labai stipriai, kad už energiją reikia mokėti daug daugiau. Tačiau nesigirdi sprendimų: ką aš pats keičiu savo gyvenime, kad sumažinčiau elektros sąnaudas. Žmonėms atrodo, kad reikės kokių nors kardinalių pokyčių, nukentės gyvenimo kokybė. Tačiau kartais nereikia labai sudėtingų sprendimų, kartais nereikia atlikti labai sudėtingų pratimų, jog sąnaudos sumažėtų. Su komanda pasikalbėjome, kokie galėtų būti sprendimai.

– Vienas patarimas – į dušą eiti su laikrodžiu?

– Rezultatas gaunasi įspūdingas. Internete galima rasti įvairių skaičiuoklių, kurios lengvai apskaičiuoja, kiek kainuoja vienas tavo maudymosi ciklas. Mes pabandėme apskaičiuoti. Jeigu įprastai keturių asmenų šeima kasdien maudosi po penkiolika minučių, tai per metus gaunasi po daugiau nei 1,5 tūkst. eurų. Jeigu laiką sutrumpiname vos penkiomis minutėmis, galima sutaupyti daugiau nei 500 eurų. Kai pradedi galvoti apie tokius skaičius kartais net nereikia laikmačio, tu sąmoningai greičiau užsuksi čiaupą, kad vanduo netekėtų ir galbūt net maudysiesi su šiek tiek vėsesniu vandeniu, kadangi vandens pašildymas taip pat kainuoja.

Žmonėms atrodo, kad reikės kokių nors kardinalių pokyčių, nukentės gyvenimo kokybė. Tačiau kartais nereikia labai sudėtingų sprendimų.

– Vasarą siūlote nenaudoti skalbinių džiovyklės. Kodėl ir kiek mes sutaupytume?

– Vasarą mes galime naudotis tuo, ką duoda gamta. Kai nenaudojame džiovyklės, nenaudojame elektros energijos, tad sutaupysime pinigus. Yra paskaičiuota, kad vienas džiovinimo ciklas kainuoja beveik keturi eurai.

– Išvykstant atostogų išjungti visus prietaisus. Kodėl?

– Esame įpratę patogiai gyventi, kad viskas būtų sujungta, kad nereikėtų papildomai dirbti ar gaišti laiko. Tačiau nesusimąstome, kad įjungti prietaisai, ypač, jeigu jie yra senesni, net budėjimo režime naudoja elektros energiją. Mes net nenaudojame prietaisų, net nesame namuose, tačiau vis tiek už tai mokame.

Taip pat išėjus iš patalpos reikia išjungti apšvietimą. Svarbu atkreipti dėmesį į vaikus, nes esame pripratę gyventi patogiai ir kartais net nesusimąstome, kad palikta šviesa mums kainuoja.

– Tikriausiai vyresnių žmonių namuose reikėtų peržiūrėti, ar nėra kaitrinių lempučių, naudojančių daug elektros energijos, tiesa?

– Tikrai padėtų. Svarbus ir tvarumo aspektas, kad nereikėtų mums keisti visų iš eilės lempučių. Kol naudoju, kol reikia, tol turiu, o kai lemputė nebeveikia, tada ją keičiu į tokią, kuri labiau taupo elektros energiją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Penktasis patarimas – skaitykite instrukcijas. Ką tai suteiks?

– Yra labai skirtingi žmonių tipai: vieni instrukcijas skaito, kiti mano, kad viską žino, jungia bandymo būdu. Tačiau instrukcijos yra rašomos ne be reikalo. Ir ten galima rasti naudingų patarimų, kaip naudoti prietaisą, kad jis optimaliai naudotų elektros energiją. Pavyzdžiui, jeigu šaldytuvo apatinę dalį, kurioje yra šaldiklis, nustatysime prie -15 laipsnių, o viršutinę dalį prie keturių laipsnių, šaldytuvas elektros energiją naudos efektyviausiai. Taip pat turime laikytis elementarių reikalavimų, pavyzdžiui, nedėti šilto maisto į šaldytuvą, nes tokiu būdu šaldytuvui reikia naudoti daugiau energijos, jog atšaldytų.

Šie patarimai minimaliai keičia gyvenimo kokybę, tačiau ilgainiui gali suformuoti labai teisingus įpročius.

– Paskutinis patarimas – įdarbinti saulę, teisingai?

– Taip, tai yra labai svarbu ir mums padėtų. Investavimas į nutolusią saulės elektrinę galėtų sutaupyti iki 80 proc. patiriamų išlaidų. Juo labiau, kad mums padeda ir valstybė, galime susigrąžinti iki 30 proc. savo investicijų, tad atsiperkamumo laikas dar labiau sumažėja.

– Ar taip keičiami įpročiai paveiks mūsų gyvenimo kokybę, nuotaiką?

– Šie patarimai minimaliai keičia gyvenimo kokybę, tačiau ilgainiui gali suformuoti labai teisingus įpročius, jog mažiau naudotume elektros energijos.

– Kaip mūsų kišenę paveiks ateinantis ruduo?

– Pirmieji patarimai, kurie susiję su elektros taupymu, pasijaus finansiškai. Tuos pinigus, kuriuos sutaupysime, galime pasilikti žiemai. Tačiau ruoštis reikia visada. Reikia pagalvoti, kokias dabar išlaidas galima sumažinti, kur galima būtų pakeisti savo įpročius.