Praėjusią savaitę daugeliui labai netikėtai gyvybei grėsmingi širdies ritmo sutrikimai ištiko 49-erių žurnalistą, etiketo ekspertą Giedrių Drukteinį. Važiuodamas automobiliu blogai pasijutęs vyras greitosios medicinos pagalbos medikų buvo gaivinamas įvykio vietoje, po to skubiai išgabentas į ligoninę ir perduotas į kardiologų rankas.

Gegužės 10-ąją, eidamas 60-uosius, mirė ekonomistas ir humoristas Vytautas Šerėnas. Per pastaruosius kelerius metus nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė ir daugiau žymių vyrų – V.Šerėno kolega Gintaras Ruplėnas (jam buvo 49-eri), filosofas prof. Leonidas Donskis (sulaukęs 54 m.). Kaip teigė jų aplinkos žmonės, vyrai sveikata ar širdies skausmais prieš tai nesiskundė.

Kraujotakos sistemos ligos kasmet nusineša milijonus gyvybių pasaulyje ir viršija nelaimingų atsitikimų ir vėžio sukeltų mirčių skaičių kartu sudėjus. Kiekvienais metais pasaulyje dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 17 mln. žmonių. 25 proc. mirčių įvyksta dėl staigaus širdies sustojimo. Statistika teigia, kad dažniausia staigios mirties priežastis (apie 80 proc.) – koronarinė širdies liga.

Didesnę riziką sirgti miokardo infarktu arba koronarine širdies liga turi vyrai nuo 45 metų ir vyresni, moterys – postmenopauzės laikotarpiu. Tačiau pastaruoju metu širdies veiklos sutrikimų pasireiškia vis jaunesniems žmonėms.

Lietuvoje, kaip ir visame Vakarų pasaulyje, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis tik didėja. Baisiausia tai, kad anksčiau išskirtinai vyresnio amžiaus asmenų ligomis laikytos sveikatos problemos užklumpa vis jaunesnius, o kai kuriems taip ir nepavyksta išsigelbėti.

Nekreipia į save dėmesio

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Intervencinės kardiologijos ir rentgenochirurgijos skyriaus vyresnysis gydytojas – intervencinis kardiologas Sigitas Čėsna, dažniausia staigios mirties arba koronarinės širdies ligos priežastis būna staiga užsikimšusi širdies kraujagyslė, kuri maitina širdies raumenį. Dėl to įvyksta miokardo infarktas, kuris gali komplikuotis širdies ritmo sutrikimais. Šie sutrikimai dažniausiai, jeigu skubiai nesuteikiama reikiama pagalba, baigiasi mirtimi.

"Ar žmogus nejaučia, kad kažkas negerai su jo širdies kraujagyslėmis? Būna įvairiai. Yra požymių, kurie leidžia spėti, jog nėra viskas taip jau gerai. Tačiau vyrai dažniausiai nėra linkę skųstis – jei kažką paskauda, pamaudžia, jie to nesureikšmina, neskuba ieškoti pagalbos, tikisi, kad praeis. Todėl vėliau dažniausiai aplinkiniai ir sako, kad niekuo nesiskundė, buvo visiškai sveikas. Tiesa, būna ir taip, kad staigi mirtis "smogia" be jokių išankstinių požymių, ir tos situacijos dažniausiai būna blogai besibaigiančios", – pastebėjo medikas.

Dažniausias simptomas, leidžiantis įtarti, jog kažkas yra negerai su širdies veikla, pasak gydytojo S.Čėsnos, – skausmas krūtinėje, vadinamojoje duobutėje. Tačiau į jį neretai neatkreipiamas dėmesys, nes jis supainiojamas su skrandžio skausmu. Širdies permušimų, aritmijos, dusulio ar panašių negalavimų žmogus dažniausiai nejaučia. Jam tiesiog pasidaro silpna, jis praranda sąmonę – ir tai yra pirmieji požymiai, kuriais pasireiškia staigi mirtis. Jei žmogus tai patiria ne ligoninėje, jis dažniausiai miršta – tokių žmonių išgyvenamumas siekia vos 1–2 proc.

Gydytojo teigimu, širdies kraujagyslė užsikemša, kai yra net minimalūs kraujagyslės pažeidimai – cholesterolio sankaupos kraujagyslėje. Cholesterolis kaupiasi kraujagyslės sienelės sluoksniuose ir, esant stresinei situacijai, dangalas plyšta, vyksta lokalus uždegimas, pradeda formuotis trombas. Staiga susiformavęs trombas užkemša kraujagyslę.

Sportuoti reikia pasiruošus

Fizinis krūvis, pasak S.Čėsnos, iš esmės nėra rizikos faktorius, netgi priešingai – reguliarios, bet saikingos fizinės treniruotės širdžiai reikalingos. Tačiau, jeigu žmogus ilgą laiką nesportavo ir staiga pradeda sportuoti, o širdis nėra prisitaikiusi prie didesnio fizinio krūvio, tai gali tapti lemiamu faktoriumi. Jeigu žmogus anksčiau yra turėjęs susiaurėjimų širdies kraujagyslėse, tačiau nesigydė, jis būdamas ramybės būsenos  gali niekuo nesiskųsti, bet fizinio krūvio metu, kada širdis dažnai plaka, kada ją reikia daugiau aprūpinti deguonimi, pro kraujagyslių susiaurėjimus prateka mažiau kraujo ir tai sukelia širdies ritmo sutrikimus, skausmą krūtinėje ar dusulį. Kai skausmai atsiranda nedidelio fizinio krūvio metu, bet savaime praeina – diagnozuojama nestabili krūtinės angina. Bet jei tie skausmai užeina ir nepraeina – tai jau miokardo infarktas, o jis dažnai pasireiškia būtent staigia mirtimi.

1–2 proc. – tik tiek žmonių išgyvena, jei širdis staiga sustoja ne ligoninėje.

Didelę reikšmę koronarinės širdies ligos pasireiškimui turi skysčių trūkumas, nes tai tirština kraują, o tirštesnis kraujas gali aktyvinti trombų formavimosi sistemą organizme.

Pervargimas, stresas, įtemptas gyvenimo būdas – rizikos veiksniai aukštam kraujospūdžiui atsirasti. Nepaliaujamas stresas, nuolatinis adrenalinas skatina aterosklerotinių plokštelių formavimosi procesą, kuris ir veda į koronarinę širdies ligą.

Dėmesys sau

"To, kad vis daugiau mūsų gyvename stengdamiesi visur suspėti ir negalvodami apie savo sveikatą, pasekmė – pacientų, kuriuos ištiks staigi mirtis, tik daugės, o jų amžius – tik jaunės, – prognozavo S.Čėsna. – Įtemptas darbas, didelis stresas, mažai laiko sau – visa tai tik "pajaunina" širdies ligas. It kuo daugiau pacientų suserga jauname amžiuje, tuo labiau šių ligų daugėja, nes miokardo infarktu susergama ir dažniausiai sergama ne vieną kartą, jeigu žmogus išgyvena tą pirmą kartą."

Norintiems kuo ilgiau išlikti sveikiems gydytojas pataria pagaliau skirti dėmesio savo sveikatai – reguliariai tikrintis pas gydytojus, ypač jeigu šeimoje yra buvę ankstyvų mirčių ar ankstyvos koronarinės širdies ligos atvejų, jeigu tėvai jauni sirgo miokardo infarktu. Genetikos pakeisti negalime, tačiau tie rizikos faktoriai, kurie gali būti koreguojami vaistais, turėtų būti stebimi ir gydomi. Ir daryti tai turi ne tik gydytojas – kartu turi dirbti ir gydytojas, ir pacientas.

"Skirkime daugiau laiko sau, nes įtemptas darbas, nuolatinis bėgimas, sveikatos nė vienam neprideda," – pridūrė kardiologas.

Širdies sutrikimų rizikos veiksniai

Šeimos istorija (jei du žmonės mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų – rizika didžiulė); rūkymas; padidėjęs kraujospūdis; padidėjusi cholesterolio koncentracija; nutukimas; diabetas; sėdimas darbas; patirtas širdies sustojimas praeityje; persirgtas infarktas; vyriška lytis; kokaino ar amfetamino vartojimas; elektrolitų disbalansas (kalio bei magnio); miego apnėja; lėtinė inkstų liga.