„Alvydas Bieliauskas, akcinės bendrovės „Lietkabelis“ savininkas bei krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentas, itin aukštus postus užimančių asmenų bičiulis, yra tas žmogus, kuris ir „stovi“ už šios negražios, labai dviprasmiškos istorijos“, – patikino M. Ignatavičius.
Anot jo, krepšinio klubas „Lietkabelis“ buvo įkurtas 1964 metais. Tiesa, iki 2012 – ųjų ne kartą keitėsi ir jo pavadinimas, ir vadovai. Būtent pastaraisiais metais Panevėžio ekipai sugrąžintas „Lietkabelio“ vardas, o neužilgo jos viena iš pagrindinių rėmėjų tapo to paties pavadinimo akcinė bendrovė. Klubo prezidento vairas atiteko A. Bieliauskui. Pradėtas burti svaresnių rezultatų galintis pasiekti krepšininkų kolektyvas, imtasi rimtų pokyčių administracijoje.
Tuo metu „Lietkabelis“ turėjo asociacijos statusą, o visi jos nariai buvo lygiaverčiai, dirbantys vedini idėjos. 2015 metais organizacijos direktoriumi bei asociacijos valdybos nariu tapo M. Ignatavičius. Po dviejų metų, 2017 – aisiais, jai tapus viešąja įstaiga – ir jos dalininku.
2017 metais „Lietkabeliui“ iš asociacijos savo statusą pakeitus į viešosios įstaigos po 10 proc. dalių teko ne tik M. Ignatavičiui, bet ir S. Gailiūnui bei Irmantui Aukštikalniui. Likusios dalys (70 proc.) padovanotos klubo prezidentui A. Bieliauskui. Vėliau pastarasis savo 10 proc. dalių už nuopelnus klubui padovanojo Rokui Mickevičiui.
„Nors iki 2018 – ųjų vidurio bendrą kalbą visiems rasti pavykdavo, bet po truputį jau buvo prasidėję nesutarimai dėl klubo veiklos bei klubo lėšų naudojimo“, – prisiminė M. Ignatavičius.
Jis neslėpė, kad mažiesiems dalininkams abejonių kėlė A. Bieliausko sprendimai – pavyzdžiui, Alytaus „Dzūkijos” krepšinio klubui buvo suteikta 50 tūkst. eurų parama, neva jauniesiems žaidėjams ugdyti ar sportininkų įsigijimas už tris kartus didesnę nei rinkos kaina.
Vėliau, kilus skandalui dėl sąsajų su buvusiu premjeru, įtartinų jo verslo sandorių bei kaltinimų prekyba poveikiu, A. Bieliauskas „Lietkabelyje“ atsisakė savo turėtų dalių ir perleido jas akcinės bendrovės „Lietkabelis“ generaliniam direktoriui S. Gailiūnui.
Prasidėję nesusipratimai tarp dalininkų, anot jo, lėmė ir tai, kaip klostėsi Panevėžio apygardos teisme nagrinėta klubo dalių istorija.
Ji pagreitį įgavo 2019 balandžio 19 d., kuomet buvo surengtas neeilinis viešosios įstaigos „Krepšinio klubas „Lietkabelis“ dalininkų susirinkimas. Jame spręsta, ar įstaigos įstatus papildyti nauju punktu, numatančiu dalininkų pašalinimo procedūrą. Vienas iš jos niuansų – dalys gali būti perimamos iš organizacijos vardą diskredituojančio asmens neatlygintinai.
Nors šiam punktui M. Ignatavičius, R. Mickevičius ir I. Aukštikalnis prieštaravo, didžiojo klubo dalininko S. Gailiūno sprendimu viešosios įstaigos įstatai buvo „patobulinti“.
Neužilgo, tų pačių metų liepos 17 d., įvyko visuotinis viešosios įstaigos „Krepšinio klubas „Lietkabelis“ dalininkų susirinkimas, kuriame S. Gailiūno sprendimu kiti trys mažieji dalininkai savo teisių dėl neva su klubo veikla nesuderinamų veiksmų neteko.
Nebuvo paisoma to, kad dalis dalininkų savo teises jau buvo perleidę kitiems asmenims ir susirinkime tokio turinio klausimo tiesiog nebuvo prasmės spręsti. Na, bet sprendimas buvo priimtas ir tai, kad jis – neteisėtas, teko įrodyti teisme.
„Nebuvo paisoma to, kad dalis dalininkų savo teises jau buvo perleidę kitiems asmenims ir susirinkime tokio turinio klausimo tiesiog nebuvo prasmės spręsti. Na, bet sprendimas buvo priimtas ir tai, kad jis – neteisėtas, teko įrodyti teisme“, – apie sutrikdytą klubo veiklą pasakojo M. Ignatavičius.
Teisme nagrinėtoje byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 2 d. M. Ignatavičius sudarė su K. Marčiulioniu klubo dalininko teisių pardavimo sutartį, pagal kurios sąlygas nuosavybės teisės pirkėjui buvo perleistos nuo sutarties sudarymo momento. M. Ignatavičius 2019 m. liepos 12 d. raštu informavo klubo direktorių apie dalininko teisių perleidimą.
2019 m. liepos 12 d. I. Aukštikalnis klubo dalininko teisių dovanojimo sutarties pagrindu perleido R. Kupriui savo nuosavybės teises į klubo dalis. 2019 m. liepos 13 d. I. Aukštikalnis raštu informavo klubo direktorių apie tai.
Tačiau, nepaisant to, 2019 m. liepos 17 d. vykusio neeilinio visuotinio klubo dalininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta pašalinti iš klubo dalininkų M. Ignatavičių, I. Aukštikalnį bei R. Mickevičių, jiems neva „kenkus” klubo ir krepšinio sporto reputacijai, ją diskreditavus, padarius klubui didelės žalos.
Teismas pripažino, kad M. Ignatavičius, sudaręs sutartį, nebeteko klubo dalininko teisių, perleidęs jas K. Marčiulioniui, o I. Aukštikalnis – nuo sutarties sudarymo momento, padovanojęs R. Kupriui. Kadangi šios sutartys nėra nuginčytos, teisme išaiškinta, jog jos tebėra galiojančios, o 2019 m. liepos 17 d. klubo neeilinio dalininkų susirinkimo metu M. Ignatavičius ir I. Aukštikalnis nebuvo dalininkais. Į tai atsižvelgdamas teismas pažymėjo, kad susirinkimui nebuvo jokio pagrindo spręsti dėl minėtų ieškovų pašalinimo iš klubo dalininkų tarpo.
Pagal paskutinę teismo nutartį R. Kuprys, K. Marčiulionis, R. Mickevičius dabar yra visateisiai, po 10 proc. klubo akcijų turintys krepšinio klubo dalininkai.
„Tai, kas vyko liepos 17 d., buvo precedento Lietuvoje neturintis įvykis, kai turto bendraturtis vienas pats nusprendžia iš kitų kolegų atimti nuosavybę ir jam už tai niekas negresia. Jeigu 1990 m., naudojantis tarnybine padėtimi, gąsdinimais, prievarta bei valstybės resursais buvo galima ir įmanoma „prichvatizuoti” gamyklas, turgus, tai nereiškia, kad tai galioja ir šiais laikais!“ – stebėjosi M. Ignatavičius.
