– Ar jūs tikėjotės veidrodinių sankcijų iš Rusijos?

– Žinoma, mes jų laukiame.

– Kodėl jų dar nėra?

– Manau, sankcijos iš ES labai stiprios ir taiklios. Jos – į patį nervą, todėl atsakyti labai sudėtinga, nepadarant dar dilesnės žalos. Šachmatuose yra toks cugcvangas, kai kiekvienas veiksmas tik blogina situaciją. Manau, Rusija ir Baltarusija dabar ten ir yra.

– Jeigu Rusija nutartų atsakyti tuo pačiu, koks būtų nuostolis Lietuvos vežėjams?

– Lietuvos vežėjai jau nedirba šioje rinkoje kokius aštuonerius metus. Kažkada atlikdavome kokius 300 tūkst. pervežimų į Rusiją, praeitais metais liko kokių 70 tūkst. Iš šios rinkos išėjome į kitas, dirbame Europoje, dirbame su kraštais, kur aiškios taisyklės ir kuriose galima prognozuoti ateitį.

– Kas labiau susiję su Rytų rinkomis? Didieji ar mažieji vežėjai?

– Manau, ir tie, ir tie turėjo savo gabalėlį rinkos. Didelės kompanijos jau seniai nusprendė, kad ta rinka neperspektyvi, bet savo parkų turėjo Rusijoje ir Baltarusijoje. Mažosios įmonės, kuris negali konkuruoti Vakaruose ir dirbti, buvo registruotos Lietuvoje, bet dirbo ir Rusijoje.

– Vežėjų asociacija „Linava“ sako, kad, užsidarius Rytų rinkoms, nukentėtų daugiau nei 1 tūkst. įmonių ir 10 tūkst. darbuotojų liktų be darbo.

– Logistika yra karo dalis. Mes esame Lietuvos gynybinio pajėgumo dalis ir, kai buvo pandemija, mes toliau dirbome. Dauguma dirbo savo darbą labai sunkiomis sąlygomis. Dabar karo sąlygos, kai agresyviai užpulta Ukraina ir suprantame, kad vyksta karas, esame kaip visada mobilizuoti ir pasirengę darbui. Jei ne mes, kas atveš maisto, vaistų, būtiniausių prekių? Tačiau tiek Sauliaus Skvernelio Vyriausybė ir to meto Seimas, tiek Ingridos Šimonytės Vyriausybė ir dabartinis Seimas sudarę tokią karinę friendly fire (liet. draugiška ugnis) – kai mūsų kitas kariuomenės dalinys pradeda šaudyti į mus. Mes norėtume, kad to nebūtų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ką jūs vadinate draugiška ugnimi?

– Pavyzdžiui, mums trūksta vairuotojų, Europoje trūksta 0,5 mln. vairuotojų, Lietuvos politikai sugeba riboti vairuotojų atvežimą į Lietuvą. Taip pat šiuo metu Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje neveikia kortelės, jie negali jomis pasinaudoti, o mes negalime jiems mokėti grynųjų pinigų.

– Susisiekimo ministras kalba, kad galima netiesioginė pagalba iš valstybės – mokesčių atidėjimas. Patikslintame biudžete yra parašyta, kad Vyriausybė gali padėti skolintis logistikos sektoriui. Kokios jums reikia pagalbos, ką jūs priimtumėte?

– Manau, kiekviena įmonė susiduria su savo problemomis ir turi savo poreikių. Dažniausiai tai būna išperkamosios nuomos už automobilius, kreditai, tačiau ES direktyvos riboja ir neleidžia padėti transporto įmonėms, kompensuoti palūkanų už įsigytus automobilius. Manau, reikia kalbėti, kad Lietuvos vežėjai pasirengę ir toliau vežti bėgančius žmonės nuo karo, labdarą, pasirengę padėti, vešime tankus, ginklus, tik nešaudykite į mus, mums nereikia friendly fire.

 – Jeigu šiandien vairuotojai nesusižavi 5 tūkst. svarų atlyginimu, galbūt jie susižavi 10 tūkst. svarų, jei sąlygos yra sunkios – toli nuo namų, daug valandų automobilyje ir t. t. Gal tiesiog per mažai pinigų?

– Be abejonės, pinigai turi svarbą. Lietuviai tai nurodė kaip trečią veiksnį, kitų šalių vairuotojai, dirbantys Lietuvoje, nurodė kaip pirmą veiksnį. Tačiau yra nemaža žmonių dalis, kurie tik įlipę į vilkiką, atsisėdę už 40 tonų sveriančio monstro vairo, nepatiria laimės jausmo. 

– Kiek trūksta Lietuvoje vilkikų vairuotojų?

– Lietuvai reikia virš 30 tūkst. vairuotojų kasmet. Tarp 30–40 tūkst. Jeigu būtų vežėjai neišbėgę, trūkumas būtų apie 50 tūkst. 

– Kiek kitur Europoje trūksta vairuotojų?

– Lenkams trūksta 120 tūkst., britams – apie 70 tūkst., taip pat apie 50 tūkst. trūksta prancūzams. Faktorių visuma nulemia, kodėl žmonės nenori dirbti vairuotojais.

Plačiau – reportaže.

„Kai mes kalbame apie koronaviruso pandemijos poveikį ekonomikai, pirmiausia skaičiuojame darbo vietas. Tenka pripažinti, kad per mėnesį nuo Vyriausybės paskelbto karantino transporto sektoriuje fiksuojamas nuoseklus darbo vietų praradimas. Apklausa rodo, kad skaudesnės karantino pasekmės laukia jau vasarą“, – sako LVS generalinis sekretorius Sigitas Žilius. 

Apklausos duomenys rodo, kad per pirmą karantino mėnesį veiklą sustabdė 25 proc. transporto bendrovių, o 2 proc. tyrime dalyvavusių įmonių jau buvo atleidusios visus savo darbuotojus. Be to, 59 proc. transporto sektoriaus darbuotojų buvo žymiai sumažėjęs atlyginimas – vairuotojų uždarbis krito nuo 20 iki 60 proc.

„Tokį nuosmukį lėmė dėl karantino sumažėję krovinių srautai ir Vyriausybės įvesti apribojimai”, – sako S. Žilius.

Jo teigimu, palyginti su praėjusiais metais, maždaug pusės vežėjų apyvarta krito apie 60 proc., o su vėluojančiais atsiskaitymais susidūrė 54 proc. tyrime dalyvavusių bendrovių. Apklausos duomenimis, beveik pusė – 49 proc. –respondentų prognozuoja krovinių srautus mažėsiant ir ateinančius 2 mėnesius, o 45 proc. transporto sektoriaus darbuotojų jau linkę ieškotis kito darbo. 

Apklausos duomenimis, 95 proc. apklaustų transporto įmonių nurodė negavę jokios paramos iš Vyriausybės dėl karantino sukeltų nuostolių. 2 proc. apklaustųjų teigė paramą gavę, o 3 proc. tyrime dalyvavusių vežėjų įmonių teigė, kad jokia parama jau neišgelbės jų bendrovių.

Apklausos metu atsakymus pateikė 404 vežėjų įmonės bei 139 transporto bendrovių darbuotojai.

Opozicija sako, kad tokia rezoliucija per silpna.

Sigitas Žilius, Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius, sako, kad atlyginimo skaičiavimo sistema - kai dalis atlygio yra dienpinigiai, leido pervežimų sektoriui išaugti, bet skaičiavimą pakeitus, dalis įmonių negalės mokėti daugiau, todėl nukentės ir valstybė ir tie patys vairuotojai.