Taip pat kaltu dėl prekybos poveikio byloje pripažintas teisininkas Sigitas Živoltas, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Abiems nuteistiesiems byloje paskirtas ir įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgesniam nei savaitės laikui be leidimo, sumokėti po 750 eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Sprendimą per 20 dienų dar galima skųsti apeliaciniam teismui.

Bylos duomenimis, pasinaudodamas savo pažintimi su G. J. Furmanavičiumi, S. Živoltas savo ir jo naudai netiesiogiai reikalavo 100 tūkst. eurų pinigų kyšio iš „Start Vilnius“ atstovų. Anot bylos medžiagos, S. Živoltas mainais už kyšį žadėjo paveikti G. J. Furmanavičių, o per jį – ir kitus NŽT tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus ir leistų Vilniuje, Subačiaus gatvėje suformuoti žemės sklypą, valstybės žemę prijungiant prie įmonės sklypo.

Taip pat nurodoma, kad G. J. Furmanavičius tiesiogiai susitarė priimti 20 tūkst. eurų iš S. Živolto, žadėdamas paveikti tarnybos darbuotojus priimant minėtus sprendimus.

2015 metų rudenį G. J. Furmanavičius viename Vilniaus restorane susitiko su S. Živoltu ir susitarė priimti pusę kyšio – 10 tūkst. eurų. Likusi pinigų dalis turėjo būti paimta priėmus sprendimą.

Pats S. Živoltas, teisėsaugos teigimu, iš „Start Vilnius“ siekė gauti 80 tūkst. eurų kyšį.

Teismas, be kita ko, kaip nepagrįstą atmetė G. J. Furmanavičiaus gynybos versiją, jog buvo tariamasi dėl paskolos grąžinimo, pabrėždamas, kad pokalbiuose buvo minima konkreti suma – 20 tūkst. eurų. Teismas atmetė gynybos versiją, kad dalis įrašų buvo padaryti neteisėtai.

„Objektyvūs bylos duomenys tai patvirtina ir leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis J. Furmanavičius padarė nusikalstamą veiką (...), prekybą poveikiu“, – teigė teisėjas.

G. J. Furmanavičius ir jo gynėjas Valdemaras Bužinskas žada sprendimą skųsti.

„Pasitarsime su advokatu, įvertinsime visas aplinkybes, manau, išnaudosime visas procesines galimybes sprendimą skųsti“, – žurnalistams tvirtino G. J. Furmanavičius.

Advokatas ir pats nuteistasis neneigia, kad kelių valandų trukmės įrašytuose pokalbiuose iš tiesų buvo kalbama apie sklypą, tačiau jis tvirtino, jog minėta 20 tūkst. eurų suma tebuvo paskola.

„Galvoju, kad teismas neatsižvelgė į gynybos išsakytas pastabas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu padarytus įstatymų pažeidimus, nukrypimą nuo suformuotos Aukščiausiojo teismo praktikos ir vis dėlto rėmėsi šiais pokalbiais“, – tvirtino advokatas.

Darbo partijos atstovą, buvusį vidaus reikalų ministrą G. J. Furmanavičių  patarėju pasirinko ir NŽT įdarbino buvusi tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė. Ji pati iš pareigų pasitraukė paaiškėjus, kad vairavo neblaivi ir bandė tai nuslėpti.

G. J. Furmanavičius ėjo vidaus reikalų ministro pareigas socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovautoje Vyriausybėje 2004-2006 metais.

Šios aplinkybės paaiškėjo Vilniaus apygardos teismui penktadienį pradėjus nagrinėti buvusio Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovės patarėjo Gintaro Jono Furmanavičiaus ir teisininko Sigito Živolto baudžiamąją bylą. Abu jie kaltinami prekyba poveikiu.

Kaip kaltinamajame akte paskelbė prokurorė Vilma Vidugirienė, J. G. Furmanavičius, pasinaudodama savo įtaka ir interesais, susitarė savo naudai gauti 20 tūkst. eurų.

„S. Živoltas veikė „Start Vilnius“ interesais“, – paskelbė prokurorė.

Tyrimo duomenimis, S. Živolto ir J. G. Furmanavičiaus susitikimai 2015 metų spalį vyko tuomet veikusiame garsiame Vilniaus restorane „Neringa“ ir kitose maitinimo įstaigose. Įtariama, kad buvęs NŽT patarėjas susitarė priimti pusę kyšio – 10 tūkst. eurų. Likusi pinigų dalis turėjo būti paimta, priėmus sprendimą. Anot prokuratūros, S. Živoltas siekė gauti 80 tūkst. eurų kyšį.

„Taip supratau, bet kategoriškai nesutinku nė su vienu sakiniu. Kategoriškai“, – teismui pareiškė G. J. Furmanavičius.

„Kategoriškai nesutinku su pareikštais kaltinimais“, – sakė ir kitas kaltinamasis S. Živoltas.

G. J. Furmanavičius sutiko teismui duoti parodymus. Jis tvirtino, kad byloje minimi pinigai buvo senos skolos grąžinimas.

Teisiamasis pasakojo, kad nuo 1993 metų turi vieną skolininką. G. J. Furmanavičius tuo metu vadovavo Automobilių sporto federacijai. 2012 metais būdamas Stambule, jis gavo iš skolininko pranešimą, kad šis „pagalvos“, ar yra skolingas. Išvykoje G. J. Furmanavičius buvo kartu su federacijos viceprezidentu žinomu lenktynininku Dariumi Jonušiu. Prasitarus apie skolininką, šis G. J. Furmanavčiui patarė reikalus spręsti per teisines įmones.

Grįžęs į Lietuvą, D. Jonušis supažindino G. J. Furmanavičių su S. Živoltu, buvo pasirašyta sutartis dėl skolos išieškojimo. G. J. Furmanavičius teigė, kad atgavo 88 tūkst. litų (daugiau nei 25 tūkst. eurų), dalis pinigų už darbą atiteko S. Živoltui už skolos išieškojimą.

„(...) skola aritmetiškai sutampa su skaičiais, minimais kaltinamajame akte. Jokiems NŽT darbuotojams poveikio aš nedariau, aš dokumentus jam grąžinau. Ten sklypo suformuoti neįmanoma, ne visi mūsų pokalbiai įrašyti, kai grąžinau segtuvą su dokumentais, nėra įrašyta“, – sakė G. J. Furmanavičius.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs lapkričio 20 dienos, tada parodymus turėtų duoti S. Živoltas.

Registrų centro duomenimis, Subačiaus gatvė 49A esantis žemės sklypas, kuriame stovi sprogusi pirtis, priklauso valstybei. 2013 metais sklypas 27 metams išnuomotas sostinės savivaldybės įmonei „Start Vilnius“.

Sklype stovintis pastatas 2013-aisiais taip pat perduotas „Start Vilniui“, tačiau 2014 metų rugsėjį jis parduotas bendrovei „NT koncernas“, šią lygiomis dalimis valdo buvęs „Start Vilniaus“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Jurkšas ir jo verslo partneris Vaclovas Daukšas.

2014-ųjų gruodį taip pat buvo parengtas ir šio sklypo formavimo bei pertvarkymo projektas. Tuometinio Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Jono Urbanavičiaus pasirašytame įsakyme nurodoma, kad siekta sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nelaisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo, taip pat norėta nustatyti sklypui daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių bei komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimą.

Darbo partijos atstovą, buvusį vidaus reikalų ministrą G. J. Furmanavičių patarėju pasirinko ir NŽT įdarbino buvusi tuometinė tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė. Ji pati iš pareigų pasitraukė paaiškėjus, kad vairavo neblaivi ir bandė tai nuslėpti.

G. J. Furmanavičius ėjo vidaus reikalų ministro pareigas socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovautoje Vyriausybėje 2004 – 2006 metais.