Tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektros kaina praėjusią savaitę buvo 116 eurų, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, nors vėjo jėgainių gamyba muša rekordus, o ilgėjant šviesiam paros metui saulės jėgainės pagamina vis daugiau energijos, nesitraukiantys šalčiai lemia išliekantį stabilų elektros suvartojimą.

„Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai. Jei vasario mėnesį net kelis kartus vėjo jėgainės gamino daugiau nei 600 megavatų, jau kovo 4 dieną pirmą kartą fiksavome didesnę nei 700 megavatų vėjo jėgainių gamybą“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai.

„Ilgėjant paros metui ir gerėjant oro sąlygoms saulės elektrinės gamina vis daugiau energijos, per savaitę jų gamyba išaugo nuo 3 iki 4 gigavatvalandžių. Nesitraukiantys šalčiai Lietuvoje lemia ir nemažėjantį elektros suvartojimą, kol kas jis išlieka stabilus – apie 230 gigavatvalandžių“, – pridūrė jis.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 231 gigavatvalandės (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 82 GWh elektros – 5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę šiluminių jėgainių ir hidroelektrinių gamyba nesikeitė ir išliko atitinkamai 14 ir 21 GWh. Vėjo jėgainių gamyba išaugo 7 proc. iki 42 GWh, saulės jėgainių – 36 proc. iki 4 GWh. 

Šiluminės elektrinės pagamino 17 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 50 proc., hidroelektrinės – 26 proc., saulės elektrinės – 5 proc., o kitos elektrinės – 2 procentus.

66 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas augo 1 proc. iki 208 GWh. 35 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 65 proc. – per sieną su Latvija.  

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo trečdaliu proc. iki 49 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.

Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina lapkričio 28–gruodžio 4 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.

„Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad visoje Europoje auga elektros paklausa, kurią turi padengti brangios šiluminės elektrinės.

„Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksuota didžiausia šiluminių elektrinių gamyba šiemet – apie 64 gigavatvaladžių. Auganti šiluminių elektrinių gamyba susijusi su suvartojimu, kuris toliau išlieka aukštas dėl jau kelias savaites regione vyraujančių šaltų orų. Taip pat visą praėjusią savaitę neplanuotai buvo remontuojama Auvere elektrinė Estijoje, o jos įprastai gaminamą elektros energijos kiekį pakeitė stabiliai dirbęs Elektrėnų kompleksas“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Pasak jo, 300 eurų už MWh elektros kainos riba praėjusią savaitę buvo viršyta beveik visose „NordPool“ rinkose, išskyrus Lenkiją ir kai kurias Norvegijos zonas.

Lietuvoje elektros suvartojimas lapkričio 28–gruodžio 4 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 1 proc. – iki 254 gigavatvalandžių (GWh).

Šalyje esančios elektrinės užtikrino 37 proc. suvartoto kiekio, bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 94 GWh elektros energijos – 59 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 59 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 68 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 9 proc., hidroelektrinės – 18 proc., saulės elektrinės – mažiau nei 1 proc., o kitos elektrinės – 4 procentus.

Gamyba šiluminėse elektrinėse per savaitę padidėjo daugiau nei dvigubai – iki 64 GWh, hidroelektrinėse – 22 proc. iki 17 GWh.

65 proc. reikiamo elektros energijos kiekio buvo importuota, importas per savaitę sumažėjo 5 proc. – iki 202 GWh. Iš Skandinavijos, per „NordBalt“ jungtį, į Lietuvą pateko 57 proc., iš Lenkijos – 16 proc., per sieną su Latvija – 27 proc.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos padidėjo daugiau nei tris kartus iki 24 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 84 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 16 proc. eksportuoti į Latviją.

Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina lapkričio 21–27 dienomis buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.

„Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad atšalus orams elektros kainos auga visoje Europoje, tai lemia brangstančios gamtinės dujos.

„Stebint elektros kainų tendencijas Europoje, daugelyje šalių fiksuojamas kainų augimas: praėjusią savaitę 200 eurų už MWh ribą peržengė Vokietija, Prancūzija ir netgi Švedijos 4-oji zona, iš kurios didelius elektros kiekius importuoja Lietuva. Pagrindinė priežastis – augančios gamtinių dujų kainos, signalizuojančios žiemos pradžią“, – pranešime sako jis.

Lietuvoje elektros suvartojimas lapkričio 21–27 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 9 proc. – nuo 229 gigavatvalandžių (GWh) iki 250 GWh.

Šalyje esančios elektrinės užtikrino 24 proc. suvartoto kiekio, bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 59 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 60 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 51 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 17 proc., hidroelektrinės – 24 proc., saulės elektrinės – 1 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus.

„Padidėjusį elektros suvartojimą patenkino Latvijos šiluminės bei hidroelektrinės, taip pat Elektrėnų kompleksas“, – teigia L. Varanavičius.

Gamyba šiluminėse elektrinėse padidėjo nuo 23 GWh iki 30 GWh, per savaitę reikšmingai sumažėjo vėjo elektrinių generacija – nuo 19 GWh iki 10 GWh.

78 proc. reikiamo elektros energijos kiekio, arba 212 GWh buvo importuota, importas per savaitę augo 4 proc. Iš Skandinavijos, per „NordBalt“ jungtį, į Lietuvą pateko 55 proc., iš Lenkijos – 29 proc., per sieną su Latvija – 16 proc.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo maždaug dvigubai, nuo 16 GWh iki 7 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 33 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 67 proc. eksportuoti į Latviją.

Rugpjūčio 22–28 dienomis šiluminių elektrinių generacija didėjo nuo 27 GWh iki 58 GWh. Saulės jėgainių bei hidroelektrinių generacija kito nežymiai ir atitinkamai siekė 11 GWh bei 8 GWh, o elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse krito nuo 21 GWh iki 10 GWh.

Šiluminės elektrinės pagamino 63 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 12 proc., vėjo jėgainės – apie 11 proc., hidroelektrinės – apie 9 proc., o kitos elektrinės – 5 proc.

Tuo metu elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 7 proc. ir siekė 550,3 Eur/MWh.

„Litgrid“ teigimu, šiluminių elektrinių gamyba augo visose Baltijos šalyse, kadangi regione daugiau nei perpus krito vėjo jėgainių gamyba.

Anot operatoriaus Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, Estijoje ji padidėjo nuo 67 GWh iki 132 GWh, taip užtikrindama net 93 proc. Estijos suvartojimo. Latvijoje šiluminės elektrinės pagamino apie 53 GWh elektros energijos, užtikrindamos 43 proc. Latvijos elektros poreikio.

Jo teigimu, praėjusią savaitę Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančioje „GetBaltic“ biržoje dujų kainos buvo 30 Eur/MWh mažesnės nei Vakarų Europoje, kur fiksuotos didesnės vidutinės elektros kainos.

Praėjusią savaitę elektros suvartojimas Lietuvoje augo 4 proc. nuo 217 GWh iki 226 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 40 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 91 GWh elektros energijos – 28 proc. arba 20 GWh daugiau nei savaitę prieš tai.

„Litgrid“ duomenimis, 60 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota, o bendras importas per savaitę mažėjo nuo 188 iki 160 GWh. 59 proc. elektros importuota iš Švedijos „NordBalt“ jungtimi, 38 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 2 proc. iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 87 proc., nuo 25 GWh iki 47 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros. Šios jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 58 proc. Lenkijos kryptimi ir 6 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 99 proc. Lietuvos kryptimi.

Rugpjūčio 3–9 d. vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 32 proc. ir siekė 40,2 EUR/MWh, tokia pati savaitės kaina buvo ir Latvijoje, tuo tarpu Estijoje ji buvo 10 proc. mažesnė ir siekė 36,3 EUR/MWh.

„Praėjusią savaitę įtakos viso regiono elektros rinkai turėjo aprimęs vėjas. Lietuvoje tai lėmė ne tik daugiau nei 4 kartus sumažėjusią vėjo generaciją, bet ir penktadaliu dėl pabrangusios kainos sumažėjusį elektros importą iš Švedijos. Susidariusį pasiūlos trūkumą užpildė Lietuvos elektrinė Elektrėnuose ir kitos šiluminės elektrinės, kurių konkurencingumą užtikrina toliau žemumose išliekančios dujų kainos. Dėl susiklosčiusių aplinkybių Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo ir elektros importas, ir gamyba, ir eksportas – didžioji dalis elektros eksportuota į Lenkiją, kur kainos išlaikė dar aukštesnį lygį“, – komentuoja perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

Gamyba, prekyba ir vartojimas Lietuvoje

Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros suvartojimas augo 2 proc., jis siekė 221 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 9 proc. ir užtikrino 48 proc. šalies elektros energijos poreikio. Lietuvoje buvo pagaminta 106 GWh elektros energijos.

Daugiau nei pusę (58 proc.) šios elektros pagamino šalies šiluminės elektrinės. Hidroelektrinės pagamino 16 proc., vėjo jėgainės pagamino 5 proc., kitos elektrinės – 21 proc. elektros energijos. Gamybą didino tik šiluminės elektrinės, kur augimas buvo 45 proc., tuo tarpu vėjo elektrinių gamyba mažėjo 77 proc., o hidroelektrinių – 10 proc.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 56 proc. mūsų šalies elektros energijos suvartojimo buvo importuota, bendras importo srautas augo 6 proc.

42 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 39 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 18 proc. – per sieną su Latvija ir 1 proc. importuojamos elektros atitekėjo per „Litpol Link“ jungtį su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos praėjusią savaitę augo 37 proc. Didžioji dalis – 85 proc. – eksporto buvo nukreipta per „LitPol Link“ jungtį, 6 proc. – per „NorBalt“ ir 9 proc. – per Latvijos pjūvį.

Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas elektros srautui Lenkijos kryptimi buvo vidutiniškai išnaudojamas 73 proc., Lietuvos kryptimi – 2 proc., „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 70 proc., o Švedijos kryptimi – 4 proc.

Europos Komisija pratęsė Lietuvai pereinamąjį laikotarpį, kuomet smarkiai orą teršiančios šiluminės elektrinės privalo pasiekti žymiai mažesnius taršos rodiklius. Pereinamasis laikotarpis turėjęs baigtis 2016 m. pratęstas iki 2020 m. birželio mėnesio. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė nebeprivalo skubėti investuoti 72 mln. litų į šilumos ūkio modernizavimą.

„Šią sumą šilumos ūkio nuomininkas su savivaldybe vienaip ar kitaip juk „surinktų“ iš gyventojų, tad tikriausiai galime sakyti, kad vilniečiams sutaupėme 72 mln. litų. Pereinamasis laikotarpis pratęstas iki 2020 m., tad savivaldybei skubiai rinkti lėšų iš vartotojų nebėra reikalo – lėšų bus galima ieškoti ir kitais būdais“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Gruodžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė buvo perspėta, kad nepateikus sprendimų dėl į aplinkos orą išmetamų teršalų mažinimo, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimai iš UAB „Vilniaus energija“ eksploatuojamų Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 3, Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 2 ir Ateities rajoninės katilinės Nr. 8 bus atimti, o Vilniaus savivaldybei būtų taikomos ekonominės sankcijos, kuruos gali siekti apie 60 mln. litų per metus.

Vilniaus savivaldybei suskubus vykdyti savo įsipareigojimus parengti taršos mažinimo planus, žiniasklaidos priemonėse pasirodė informacija, kad reikalinga 72 mln. litų suma galėtų būti paimta keliant šildymo kainas. Situacija iš esmės pasikeitė, kai Europos Komisija gruodžio 11 d. pratęsė Lietuvai pereinamąjį laikotarpį dėl taršos mažinimo.

Vilniaus termofikacinėms elektrinėms ir rajoninei katilinei TIPK leidimai bus pratęsti dar metams su sąlyga, kad iki 2014 m. liepos 1 d. savivaldybė parengs konkretų taršos mažinimo planą, kurį privalės įvykdyti iki 2020 m. birželio 30 d. Tad jokios skubos ieškoti investicijoms pinigų iš gyventojų kišenių nebeliko.