Klaipėdoje šilumos kaina yra trečia žemiausia Lietuvoje, tarp 7 didžiausių šalies tiekėjų. Šilumos supirkimo aukcionas ir jame vykstanti konkurencija lemia, kad superkama visa pigiausia uostamiestyje pagaminama šilumos energija.

„Klaipėdoje šilumą į centralizuotus tinklus tiekia penki nepriklausomi gamintojai. Mes superkame visą jų pasiūlytą šilumą, nes ji gaminama iš atsinaujinančio kuro, kuris šiuo metu yra kelis kartus pigesnis už gamtines dujas. Būtent mūsų pačių naudojamas biokuras ir nepriklausomų gamintojų patiekta šiluma leidžia išlaikyti santykinai žemą šilumos kainą mūsų klientams“, – sakė AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas.

Pasak šilumą iš atliekų gaminančios UAB „Gren Klaipėda“ direktoriaus Donato Petronio, visą šį šildymo sezoną įmonės pagaminta šilumos kaina yra viena mažiausių Klaipėdos mieste ir visa ji parduodama „Klaipėdos energijai“.

„Pavyzdžiui, šių metų sausio mėnesį iš atliekų pagaminta šiluma sudarė 53% viso uostamiesčiui reikalingo šilumos kiekio. Kita dalis klaipėdiečių naudojamos šilumos buvo pagaminta naudojant biokurą ir mažą dalį iškastinio kuro. Manau, kad toks kuro balansas lemia, kad uostamiesčio gyventojai šilumą gauna mokėdami vieną mažiausių kainų šalyje“, – teigė D. Petronis.

Nors šį šildymo sezoną šilumos kainos Lietuvoje yra itin išaugusios, tačiau jos dar nepasiekė 2012 metų lygio. Vidutinė šilumos kaina tais metais buvo 7,66 ct/kWh, t. y. 1,5 proc. didesnė nei šių metų sausį.

Konkurencija mažina kainas

Tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo bendrovės nuo 2012 m. pradėjo investuoti į biokuro katilines. Lietuvos šilumos rinka tuomet priklausė nuo Rusijos „Gazprom“ dujų, o didžioji dalis savivaldybėms priklausančių šilumos tiekimo įmonių snaudė letargo miegu, nepajudindamos piršto situacijai pakeisti.

Nepriklausomų šilumos gamintojų investicijos į šilumos gamybą iš biokuro tapo kirčiu ne tik „Gazpromui“, jos pažadino ir tuos pačius šilumos tiekėjus investuoti į biokuro katilines. Biokuras tapo strategine žaliava Lietuvos šilumos rinkai, sumažinusia kainas.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, savivaldybių šilumos tiekimo įmonės yra įpareigotos supirkti nepriklausomų gamintojų pagamintą šilumą, jei šie ją pagamina pigiau, nei galėtų patys tiekėjai.

Tokios tvarkos pastarųjų metų rezultatą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams galima apibrėžti konkrečia suma. 30 mln. eurų – tiek šių miestų gyventojai nuo 2015 m. sutaupė mažiau mokėdami už šilumą dėl nepriklausomų šilumos gamintojų veiklos ir konkurencijos, rodo verslo konsultacijų bendrovės „PwC“ atlikta studija. Konkurencija gyventojams Kaune sutaupė 15,5 mln., Klaipėdoje – 11,4 mln., o Vilniuje – 2,7 mln. eurų.

Kaune veikia daugiausiai nepriklausomų gamintojų, todėl čia sutaupyta daugiausiai. Tuo tarpu Vilniaus gyventojams nauda yra kuklesnė, kadangi sostinėje ne tik vis dar trūksta aktyvesnės konkurencijos, bet ir pačių biokuro įrenginių – miestas iki šiol pusę šilumos gamina iš gamtinių dujų, triskart brangesnių už biokurą.

Keisis šilumos supirkimo tvarka

Vis dėlto galiojanti supirkimo tvarka turi savo trūkumų. Esminis jų – konkurencija šilumos gamyboje tarytum yra, bet varžytis eina ne visi.

Kas mėnesį vykstančiuose šilumos supirkimo aukcionuose šilumos tiekėjams pakanka pasiūlyti kainą, kuri padengtų biokuro įsigijimo sąnaudas, kadangi kitus kaštus, tokius kaip darbuotojų atlyginimai, remonto ar nusidėvėjimo sąnaudos, jiems kompensuoja vartotojai. Tokiu būdu pelnas šioms įmonėms yra garantuojamas automatiškai, nepriklausomai nuo to, ar jos dirba efektyviai, ar ne.

Nepriklausomiems šilumos gamintojams tokios kompensacijos netaikomos, aukcionuose jie turi siūlyti pilnas kainas, įtraukiant visus kaštus.

Tai reiškia, kad šiuo metu šilumos tiekėjai turi privilegiją pirma susipirkti savo pačių pagamintą šilumą, net jei ją gamina brangiau, o tik trūkstamą kiekį įsigyti iš nepriklausomų gamintojų.

Gyventojams nėra užtikrinama teisė šilumą gauti iš pigiausių šaltinių.

Painu, tiesa? Šią situaciją lengviau įsivaizduoti, jei ją palygintume su prekyba turguje. Įsivaizduokite, kad norite nusipirkti savo mėgstamų obuolių, kainuojančių 20 centų už kilogramą. Tačiau pardavėjas į jūsų krepšį pirmiausia prikrauna savo parinktų obuolių, kurie kainuoja 50 centų už kilogramą, o tik likutį užpildo pigesniais, jūsų mėgstamais obuoliais. Ir, galiausiai, jūs esate priverčiamas už juos sumokėti. Ar nesijaustumėte apgauti?

Tokia situacija rinkoje lemia, kad gyventojams nėra užtikrinama teisė šilumą gauti iš pigiausių šaltinių. Jie taip pat nėra skaidriai informuojami, kiek moka už šilumos gamybą, kiek už jos perdavimą, kiek kainuoja klientų aptarnavimas ir kitos paslaugos.

Tačiau viskas pasikeis jau šį gruodį, kuomet įsigalios Kainų komisijos patvirtinta, nauja šilumos supirkimo tvarka, kuri suvienodins konkurencines sąlygas šilumos gamybos rinkoje. Pati Kainų komisija prognozuoja, kad pokyčiai leis sumažintini kainas centralizuoto šildymo vartotojams Vilniuje iki 16,2 proc., Kaune – iki 6,4 proc., o Klaipėdoje – iki 3,4 proc.

Naujoji tvarka sumažins ir gyventojų permokų savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms kaupimosi galimybę. Dabar gi konkurencijos nauda nepasiekia gyventojų laiku, kadangi mažėjant nepriklausomų gamintojų šilumos kainoms, tiekimo įmonės tą naudą sukaupia gyventojų permokų pavidalu.

Štai rudenį Kainų komisija nustatė, kad kauniečiai „Kauno energijai“ už šilumą permokėjo daugiau nei 15 mln. eurų, o Klaipėdos gyventojai „Klaipėdos energijai“ – daugiau nei 9 mln. eurų.

Bijo netekti privilegijų

Šilumą tiekiančios savivaldybių bendrovės baiminasi lygiavertės konkurencijos su nepriklausomais gamintojais, kadangi negalės automatiškai užsitikrinti iki šiol garantuotų pelnų. Šilumos tiekėjai, nepaisydami Seimo Energetikos komisijos, Konkurencijos tarybos, Kainų komisijos rekomendacijų, eina va banque ir reikalauja Seimo narių atšaukti konkurenciją bei palikti jiems monopolines, šiltnamio sąlygas.

Šilumos tiekėjai teigia, kad keičiama šilumos supirkimo tvarka neva pataikauja nepriklausomiems gamintojams, kad šie netrukus ims žarstyti pelną ir perims šilumos rinką.

Tačiau nutylima, kad ne gamintojai, o tos pačios šilumos tiekimo bendrovės jau metų metus kaupia gyventojų pinigus permokų už šilumą pavidalu. Pamirštama užsiminti apie pačių šilumos tiekėjų pelnus, o juk yra konkrečių pavyzdžių, kai tokių, neva vartotojų interesais besirūpinančių, įmonių pelningumas vos per penkmetį išaugo net ne procentais, o dešimtimis kartų.

Tačiau ne į tai turime badyti pirštais – vartotojams nėra skirtumo, kas uždirba iš paslaugos. Svarbiausia – kad su jais būtų elgiamasi skaidriai ir sąžiningai, o šilumos kainos būtų pagrįstos.

Mokėdamas gyventojas turi aiškiai žinoti, kad moka už šildymą, o ne savo lėšomis išlaiko perteklinį, nenaudojamą ir su tiesiogine veikla nesusijusį šilumos bendrovių turtą.

Nepriklausomi gamintojai nesiekia perimti ar atimti veiklos iš šilumos tiekėjų. Kalbame tik apie aiškias, skaidrias ir vienodas veiklos sąlygas šilumos gamyboje, nes esame tikri, kad dėl konkurencijos sukurta ta pati 30 mln. eurų nauda turėjo likti vartotojams, o ne nusėsti permokų pavidalu šilumos tiekimo bendrovių sąskaitose, būti išmokama dividendais ar premijomis už neva gerus rezultatus.

V. Pranckietis penktadienį su Žygimantu Vaičiūnu bei šilumininkais aptarė šilumos kainų augimo problemą. Pasak Seimo pirmininko, biokuro rinką gali tekti koreguoti, keičiant įstatymus.

„Matyt, gali tekti įsikišti ir su įstatymais. Kuomet vienos katilinės yra reguliuojamos, kitos – nereguliuojamos, konkurencija tampa iškreipta. Kainos aukštos todėl, kad nėra didelės pasiūlos ir valstybiniai miškai taip pat jos netiekia pakankamai. Čia reikėtų jų moralinio įsipareigojimo įsikišti į Lietuvos šilumos ūkio atpiginimą“, – po susitikimo žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Jis kritikavo reguliavimą, pagal kurį savivaldybės privalo pirkti biokurą tik „Baltpool“ biržoje. Kaip pavyzdį jis pateikė Ignalinos savivaldybę, nubaustą už tai, kad biokurą pirko ne per biržą.

„Kodėl negalėtų jie (savivaldybės – BNS) tą dieną fiksuoti kainos ir pirkti pigiau, o ne vadovautis 10-ies metų senumo taisyklėmis, kurios atsiliepia šilumos kainai“, – klausė V. Pranckieti, susilaukęs signalų iš savivaldybių, kad biokuro kainos galbūt keliamos dirbtinai.

Už biokuro pirkimą ne biržoje Ignalinos savivaldybė gavo 1,9 tūkst., o Mažeikių – 9,5 tūkst. eurų baudą.

Nuo 2016 metų pagal Energijos išteklių rinkos įstatymą visas biokuras šilumos gamybai turi būti perkamas per biokuro biržą.

Situacija – geresnė nei baimintasi

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad situacija biokuro rinkoje yra kiek geresnė nei baimintasi vasarą.

„Tendencija yra ta, kad bendras biokuro kainų lygis yra sukilęs, bet situacija nėra tokia bloga, kaip prognozuota rugpjūčio mėnesį“, – po susitikimo žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, pagrindinė problema yra ta, kad didelė dalis biokuro išvežama iš Lietuvos, todėl jo pasiūla yra per maža.

Turime galvoti apie mechanizmą, kuris leistų kuo daugiau kuro išlaikyti Lietuvoje ir tokiu būdu galėtume sumažinti kainas.

„Didelė dalis kuro per Latviją išvažiuoja į kitas rinkas. (...) Vienas iš siūlymų Vyriausybėje – padidinti biokuro kiekį, būtent lapuočių kirtimo dalį. Turime galvoti apie mechanizmą, kuris leistų kuo daugiau kuro išlaikyti Lietuvoje ir tokiu būdu galėtume sumažinti kainas“, – teigė Ž. Vaičiūnas, pridūręs, kad būtų galima koreguoti medienos pirkimo taisykles.

Energetikos ministras sakė, kad numatoma leisti savivaldybėms biokuro nusipirkti lanksčiau.

„Galime supaprastinti pirkimo taisykles. Šiandien pristatėme siūlymus, kaip tai galėtume keisti ir tam tikras lankstumas galėtų atsirasti. Neatsisakome pačios („Baltpool“ – BNS) biržos, bet norime, kad jau šiame sezone šilumos tiekėjai biokuro galėtų nusipirkti lankstesnėmis sąlygomis“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje lapkritį, palyginti su spaliu, augo 5 proc., o palyginti su pernai lapkričiu, – 4 proc. Pasak Kainų komisijos, kainos didėjimą lėmė biokuro kainų augimas.

Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė spalį yra sakiusi, kad biokuro kaina biržoje šį šildymo sezoną, palyginti su praėjusiu, auga apie 30 proc. Ji prognozavo, kad dėl biokuro ir dujų brangimo šiluma šį šildymo sezoną gali brangti iki 10 proc. 

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius anksčiau teigė, kad biokuro paklausa pasiekė visų laikų aukštumas ir daugiau nebekils.

Anot „PwC“ vyriausiojo konsultanto Andriaus Balsio, nuo 2015-ųjų konkurencija Kaune gyventojams už šildymą leido sutaupyti 15,5 mln., Klaipėdoje - 11,4 mln., o Vilniuje - 2,7 mln. eurų.

Konkurencijos naudos šilumos gamybos rinkoje vertinamąją analizę „PwC“ atliko Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos užsakymu.

Asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius, teigia, kad jei Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nebūtų biokuro katilinių konkurencijos ir veiktų vien savivaldybių šilumos tiekimo įmonės, gyventojai už šildymą būtų sumokėję gerokai daugiau.

„Kaune veikia daugiausiai nepriklausomų gamintojų, o aktyvi jų konkurencija gyventojams leido sutaupyti labiausiai. Vilniuje konkuruojančių gamybos įrenginių trūkumas lėmė daug kuklesnius rezultatus“, - sako V. Kisielius.

Kaune veikia daugiausiai nepriklausomų gamintojų, o aktyvi jų konkurencija gyventojams leido sutaupyti labiausiai.

Pasak jo, miestuose, kuriuose veikia daugiau konkuruojančių šilumos gamintojų, gyventojai sutaupo labiau nei tuose, kuriuose šilumą ruošia vienas dominuojantis žaidėjas. Kaip pavyzdį V. Kisielius pateikia Elektrėnus, kuriuose praktiškai visą šilumą ruošia valstybės įmonė, veikianti kaip nepriklausoma gamintoja.

„Palyginę 2014-2018 m. vidutines šilumos kainas trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose su Elektrėnais, matome, kad dėl aktyvesnės konkurencijos Vilnius šildosi 14 proc., Kaunas - 36 proc., o Klaipėda - 39 proc. pigiau. Konkurencija, o ne monopolinės tendencijos mažina kainas gyventojams“, - sako V. Kisielius.

Asociacijos vadovo teigimu, gruodį įsigalios Kainų komisijos patvirtinta nauja šilumos supirkimo tvarka, leisianti sumažintini kainas centralizuoto šildymo vartotojams. Komisija prognozuoja, kad šilumos kaina Vilniuje gali mažėti iki 16,2 proc., Kaune - iki 6,4 proc., o Klaipėdoje - iki 3,4 proc.

„Po tvarkos pakeitimo gyventojams pagaliau bus sudarytos sąlygos šilumą įsigyti iš tų, kas ją pagamins pigiausiai“, - teigia V. Kisielius.

Pasak jo, monopolinėmis sąlygomis savivaldybėse veikiantys šilumos tiekėjai šiuo metu pirmiausiai susiperka savo pačių pagamintą šilumą, o tik trūkstamą kiekį įsigyja iš nepriklausomų gamintojų.

„Tiekėjai susiperka šilumą iš savęs, net jeigu ją gamina brangiau nei nepriklausomi gamintojai. Todėl akivaizdu, kad gyventojams nėra užtikrinama teisė šilumą gauti iš pigiausių šaltinių“, - pažymi asociacijos prezidentas.

V. Kisieliaus teigimu, nauja tvarka sumažins ir gyventojų permokų savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms kaupimosi galimybę.

„Konkurencijos nauda ne visada laiku pasiekia vartotojus. Mažėjant nepriklausomų gamintojų šilumos kainoms, tiekimo įmonės dėl dabar galiojančių tvarkų tą konkurencijos naudą sukaupia gyventojų permokų pavidalu“, - paaiškina V. Kisielius.

Kainų komisija rugsėjo-spalio mėnesiais nustatė, kad kauniečiai „Kauno energijai“ už šilumą permokėjo daugiau nei 15 mln. eurų, o Klaipėdos gyventojai „Klaipėdos energijai“ - daugiau nei 9 mln. eurų. Vilniečiams mažinant šilumos kainą jau gražinamos 2012-2014 m. permokėtos lėšos - daugiau nei 37 mln. eurų.

Pasak V. Kisieliaus, šilumą tiekiančios bendrovės baiminasi lygiavertės konkurencijos su nepriklausomais gamintojais, kadangi negalės užsitikrinti iki šiol garantuotų pelnų.

„Visų pirma šilumos tiekimo įmonės turėtų ne siekti atšaukti vartotojams reikšmingus šilumos rinkos pokyčius, o susitvarkyti savo veiklose - atsisakyti perteklinio, nenaudojamo ir su tiesiogine veikla nesusijusio turto, kuris tik generuoja dideles sąnaudas. Taip pat - sumažinti šilumos tinkluose patiriamus praradimus, išsivalyti nuo politinių veikėjų ir jų giminių, randančių prieglobstį šiose bendrovėse“, - įsitikinęs V. Kisielius.