Vaikystės prisiminimai

Prieš pat didžiuosius Švč.Mergelės Marijos Gimimo atlaidus Šiluvoje, kurie kasmet suburia tūkstančius tikinčiųjų, surinkau vienos ryškiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių sesers Reginos Editos Teresiūtės telefono numerį. Planavau šnektelėti apie Šilines sovietmečiu. Vis dėlto pašnekovė pokalbį pakreipė savaip.

„Kam kalbėti apie tai, ką visi žino. Visuomet smagiau išgirsti ką nors naujo. Ar netiesą sakau?“ – taip sesers Editos lūpose suskambo prisiminimai apie maldingas rugpjūčio eisenas į Šiluvą, kuriose ji pati dalyvavo ne sykį.

Istorija: sesuo Regina prisiminė ir sovietmečiu Šiluvoje vykusius atlaidus. (Sigito Gudaičio nuotr.)

Augusi katalikiškoje šeimoje, joje gavusi pirmąsias tikėjimo ir žmogiškumo patirtis, mažoji Regina į Šiluvos atlaidus vydavo kartu su savo mama, o nuo penktos klasės – drauge su dviem metais jaunesniu broliu ir dar keliais Kelmės patarnautojais.

Aišku, didžiajai eisenai visa tai sutrukdė, bet maldos iš širdies niekas neišplėšė.

„Vykdavome maždaug savaitei. Ten, kur dabar yra aikštė, anksčiau buvo daržinės. Duodavome po rublį šeimininkams ir apsistodavome ten. Kai pamatė, kad mes ne chuliganai, norintys ką nors nugvelbti, šeimininkai mus priimdavo veltui. Taip važiuodavome kasmet, kartais net iš pamokų pabėgdavome“, – vaikystės prisiminimais ir išdaigomis dalijosi sesuo Edita.

Tardė ir baugino

Jaunimo veikla, anot R.Teresiūtės, labai suaktyvėjo, kai į Kelmę atvažiavo kunigas Albinas Budrikis, didžiuosius entuziastus į Šiluvą gabendavęs nuosavu automobiliu. Tuo metu aštuntokė Regina dalyvaudavo procesijoje, o jos brolis patarnaudavo mišioms.

„Nors kunigams drausdavo vaikus leisti į procesijas arba patarnauti mišioms, A.Budrikis tai skatino. Todėl važiuodavome ne tik į Šiluvą“, – pasakojimą tęsė sesuo Edita.

1975-aisiais Eucharistijos bičiuliams su seserimi Gema Jadvyga Stanelyte, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos (EJSK) vienuole, priešakyje kilo mintis surengti eiseną į Šiluvą. Pirmoji įvyko rugpjūčio 30-ąją ir subūrė netoli 0,5 tūkst. tikinčiųjų. Po metų jų buvo dar daugiau. Žmonės rinkosi iš visų Lietuvos kampelių, melsdamiesi iš Tytuvėnų ėjo Šiluvos link. Toks tikinčiųjų aktyvumas kėlė nerimą saugumo tarnybos darbuotojams, todėl 1977-aisiais, kai į Šiluvą susirinkę pasauliečiai prašė tikėjimo, dorumo, blaivumo ir užtarimo Lietuvai, saugumiečiai apsiginklavo fotoaparatais ir filmavimo kameromis.

„Pačių saugumiečių nesimatė. Tik pro tamsintus langus kyšojo jų kameros, iš visų pusių filmuojančios žmones“, – R.Teresiūtė pasakojo, kad po eisenos ne vienas jos dalyvis buvo tardomas.

Dalis jaunų žmonių buvo išmesti iš ugdymo įstaigų. Pačiai Reginai taip pat buvo užtrenktos durys į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją.

„Dar po metų prieš eiseną mano namuose buvo atlikta krata, nes nuo 1977-ųjų aš išvažiavau į Šlavantus ir prisijungiau prie „Kronikos“ darbo. Žinote, paskelbti žinią, kad susirinktų žmonių, buvo savotiškas darbas“, – R.Teresiūtė džiaugėsi, kad jis tąkart pasiteisino ir viršijo lūkesčius.

Neteko teisių

1978-aisiais į Šiluvos atlaidus susirinko gerokai per 1 tūkst. tikinčiųjų, todėl 1979-ųjų rugpjūčiui saugumiečiai ėmė ruoštis iš anksto: nutraukė susisiekimą autobusais, baugino žmones, esą eisenos dalyviai neteks darbo. Deja, visos pastangos buvo bergždžios. Negana to, prie pasauliečių tais metais pirmą kartą prisijungė kunigas Kastytis Petras Krikščiukaitis, sovietmečiu aktyviai gynęs tikinčiųjų teises, organizavęs eisenas ir religines šventes.

„Iš vakaro susirinkome Tytuvėnų bažnyčioje. Ten ir nakvojome. Buvo šv.Mišios, giedojome“, – R.Teresiūtė prisiminė, kad didžioji dauguma eisenos dalyvių buvo gana jauni, maždaug 14–20 metų. Paskelbus intenciją už Lietuvos laisvę, atsivertimą, jaunimas išsirikiavo po keturis. Šonuose stovėjo vyrai su raudonomis vėliavėlėmis. Paskutiniai eisenos dalyviai nešė skiriamuosius ženklus. Tais metais po eisenos buvo suimta organizatorė sesuo Gema. Jai buvo skirti treji metai lagerio. Kitąmet eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą organizavimą ir koordinavimą į savo rankas perėmė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas Mečislovas Jurevičius ir dvasininkas, dėstytojas Vytautas Vaičiūnas. Tiesa, rugpjūčio šventei ruošėsi ne tik tikintieji, kurių tais metais susirinko jau apie 1,5 tūkst., bet ir saugumiečiai. Jie stabdė iš Tytuvėnų link Šiluvos einančią minią, reikalavo skirstytis, fotografavo ir gaudė žmones. Tačiau žmonės nieko nepaisė – ėjo paskui kryžių. Po šios procesijos buvo suimtas ir V.Vaičiūnas, ir M.Jurevičius. Abu jie buvo išvežti į Čeliabinską. Už savo neramų būdą ne sykį buvo pričiupta ir pati R.Teresiūtė. Už tai, kad savo žaliu žiguliuku vežė žmones į atlaidus, ji tris kartus neteko vairuotojo teisių. Pirmąjį – porai mėnesių, antrą – pusmečiui. Po trečio karto nuo moters automobilio saugumiečiai nukabino numerius.

Nesutramdoma asmenybė

Vieni įsimintinesnių – 1981-ieji, kai, baimindamasi dar vieno nesuvaldomo tikinčiojo antplūdžio į Šiluvą, valdžia paskelbė apie kiaulių maro protrūkį. Stabdydami galimą jo plitimą, saugumiečiai uždarė kelius, pastatė barikadas, išrikiavo milicininkus.

„Aišku, didžiajai eisenai visa tai sutrukdė, bet maldos iš širdies niekas neišplėšė. Į Šiluvos atlaidus plūdo minios, – R.Teresiūtė prisiminė save ir dar kelias dešimtis jaunuolių, slapčia planavusių patekti į Šiluvą. – Išėjome vidurnaktį, o paryčiais jau buvome prie Lyduvėnų tilto, saugomo kariuomenės. Ten mūsų kelionė baigėsi. Paėjus apie 30 km mus visus pagavo ir išvežė į Raseinius. Tampė, tardė.“

Vis dėlto vienam jaunuoliui pavyko atsiskirti nuo minios. Bridęs pelkėmis, ėjęs miškais, dabartinis Liškiavos klebonas Vidmantas Striokas pasiekė Šiluvą. Vėliau savo bendražygiams jis pasakojo, kad tąsyk nuo milicininkų kepurių raudonavo visa Šiluva. Sesuo Edita pasakojo mėginusi ir antrą kartą patekti į Šiluvą. Nepasisekęs bandymas tąkart jai kainavo keliolika parų areštinėje, tačiau jos entuziazmo neužgesino, tikėjimo nesutrypė.

„1981-aisiais per Šilines susirinko jaunimas ir keliais ėjo iš Bazilikos į koplyčią“, – nuo tada, anot R.Teresiūtės, rožinis pradėtas kalbėti kas mėnesį, o tikintieji į Šiluvą važiuoja ne tik per didžiuosius Švč.Mergelės Marijos Gimimo atlaidus, bet ir kiekvieno mėnesio 13 dieną.

Primins apie stebuklus

Švč.Mergelės Marijos Gimimo atlaidai tradiciškai vyks rugsėjo 7–15 d. Skaičiuojama, kad tomis dienomis miestelį, esantį Raseinių rajone, aplanko apie 100 tūkst. tikinčiųjų iš Lietuvos ir kitų pasaulio kampelių. Tradiciškai čia atvyksta delegacijų iš Lenkijos, Latvijos. Sulaukiama piligrimų iš Pietų Korėjos, Jungtinių Amerikos valstijų, Australijos, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos.

„Šiluva – žinoma vieta. Aišku, ne taip ryškiai kaip Fatima ar Lurdas, bet vis tiek tai yra viena iš Europos šventovių, kurią aplanko ne vienas, vykstantis į Rytų Europos pusę. Nuoširdžiai kviečiu visus tuos, kurie nėra buvę Šiluvoje, leistis į tą nuotykį ir atrasti unikalų ir įdomų mūsų krašto reiškinį – atlaidus, kuriuos aš vadinu tautos rekolekcijomis. – Darsyk paraginęs atvykti į Šilines, Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas priminė Šiluvos stebuklus, kuriuos čia neretai patiria žmonės. – Jie čia palieka stebuklų įvykio ženklų – vadinamųjų votų, jas kabina prie Marijos paveikslo. Dėl šios priežasties jis vadinamas stebuklinguoju.“

Idėja: atvykti į Šiluvą K.Kėvalas kviečia ne tik tikinčiuosius, bet ir tuos, kurie šiame krašte niekada nebuvo. (Laimučio Brundzos, A. Ufarto/BNS nuotr.)

Švenčiausioji Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608-aisiais – stovinčią ant akmens tąkart ją pamatė piemenėliai. Jos pasirodymas 1775-aisiais buvo oficialiai pripažintas Katalikų Bažnyčios ir laikomas seniausiu Europoje.

Šiluva – žinoma vieta. Aišku, ne taip ryškiai kaip Fatima ar Lurdas, bet vis tiek tai yra viena iš Europos šventovių.

Kelios ypatingos progos

Šiųmečiai atlaidai bus su specialia maldos intencija. Visi tikintieji melsis už taiką Ukrainoje, pasaulyje ir žmonių širdyse. Pirmą kartą Šiluvos istorijoje bus švenčiama graikų apeigų liturgija, tad tikintieji kviečiami pasidalyti šia žinia su Ukrainos karo pabėgėliais – rugsėjo 10 d., šeštadienį, 16 val. Apsireiškimo koplyčioje bus švenčiamos pamaldos ukrainiečių kalba. Kaip skelbia Kauno arkivyskupija, broliškas kvietimas siunčiamas lenkų bendruomenei Lietuvoje, Lenkijoje ir kituose kraštuose, kad jie atrastų Šiluvą kaip piligrimystės centrą.

Dar viena proga yra popiežiaus Pranciškaus neseniai išleista enciklika – laiškas viso pasaulio tikintiesiems „Fratelli tutti“. Išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Visi esame seserys ir broliai“. Tikinčiuosius, atvykusius į Šiluvą, šios enciklikos mintys lydės visas dienas.

„Be viso to, nuo ryto iki vakaro čia bus švenčiamos šv.Mišios, kalbamas rožinis, numatyta įvairių kultūrinių programų, knygų pristatymas, žmonių susitikimai, galimybė atlikti išpažintį, įsigyti mielą daiktą ir, pagaliau, pasivaikščioti po Šiluvos miestelį, kuris tomis dienomis labai atgyja ir prisipildo žmonių, – arkvyskupas K.Kėvalas atkreipė dėmesį į tai, kad per Šiluvos atlaidus ypatingas dėmesys bus skiriamas ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“, kuri pogrindyje pradėta leisti prieš 50 metų. – Kronikos projektas įspūdingai sėkmingas, nes galėtume sakyti – pažadino tautą, sugyvino viltį, kad Lietuva gali atgauti laisvę. Tai dar viena proga, kur dėkojame už Kronikos bendradarbius ir pačią iniciatyvą prisimenant redaktorių Sigitą Tamkevičių.“

Atsižvelgiant į Lenkijos ir Lietuvos istorijos sąsajas, šiais metais rugsėjo 9-ąją Šiluvos šventovėje mišios vyks ir lenkų kalba.

Šiluva yra pati pirmoji vieta Europoje, kurią palietė Marijos kojos.

Raseinių rajone prie Raseinių–Tytuvėnų kelio yra nedidelis Šiluvos miestelis.

XVI a. Reformacija plačiai užliejo Žemaitiją. Šiluvoje 1555 m. buvo įsteigta kalvinistų parapija.

Jai perduotos iš katalikų atimtos žemės, tačiau kol stovėjo senoji katalikų bažnyčia, žmonės keliaudavo ten į atlaidus.

Vėliau bažnyčia buvo nugriauta. Į geležimi kaustytą skrynią sudėtas bažnyčios vertybes ir dokumentus tikintieji užkasė laukuose, netoli bažnyčios, prie didelio akmens, iki geresnių laikų.

Katalikų bendruomenė pradėjo nykti. Žemaičių vyskupams ilgai nesisekė atgauti reformatų nusavinto turto, nes nebuvo rasta nuosavybės dokumentų.

Pasakojama, kad 1608-aisiais kaimo piemenėliai, ganydami bandą, pamatė ant didelio akmens nepaprasto grožio Mergelę, laikančią ant rankų Kūdikėlį ir graudžiai verkiančią.

Jie paklausė: "Mergaite, ko verki?" Ji jiems atsakė: "Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama."

Žinia apie Švenčiausiosios Mergelės Marijos pasirodymą greitai pasklido.

Teigiama, kad šimtametis aklas senelis, kuris žinojo apie prieš 80 metų paslėptą skrynią su dokumentais ir bažnytiniais daiktais, atvestas prie Apsireiškimo vietos, praregėjo.

Tuoj pat buvo rasta skrynia ir bažnyčios dokumentai, įrodantys katalikų teises į Šiluvos parapijos žemes, atrastas ir Mergelės Marijos paveikslas.

Atradus bažnyčios steigimo dokumentus, 1622 m. nuosavybė grąžinta katalikams.

Greitai čia iškilo medinė bažnytėlė, įvyko garsieji Šilinių atlaidai.

Stebuklais išgarsėjęs Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas buvo papuoštas iš gausių maldininkų padėkos votų nukaldintais apkaustais.

Carinės Rusijos valdžia, vėliau sovietų okupantai visaip stengėsi nuslopinti piligrimų, plūstančių į Šiluvą, maldingumą, bet per visas okupacijas Šiluva buvo ir išliko piligrimų traukos centru.

Liturginis Marijos garbinimas prasidėjo V a. Jeruzalėje. Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo iškilmės pradėtos švęsti rugsėjo 8 d., kai VI a. netoli Avių vartų Jeruzalėje buvo pastatyta Marijos Gimimo bažnyčia.

Nuo seno žmonės vyksta į šventas vietas, kad laimėtų atlaidus. Viena tokių šventovių yra Šiluvoje, kurioje netrukus melsis tūkstančiai piligrimų.

Pasak NKC pranešimo, penktadienį bus galima skiepytis Šiluvoje, Raseinių g. 7, prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Į Raseinių rajone, Šiluvoje, įsikursiančią mobilią vakcinacijos vietą NKC komanda planuoja atsivežti 1000 vakcinos dozių. Prireikus, šie kiekiai bus papildyti bet kuriuo metu, atgabenant papildomų vakcinų iš Vilniaus.

Atvykstančiųjų skiepytis akcijos organizatoriai prašo laikytis saugių atstumų, dėvėti veido apsaugos priemones, pasirūpinti patogia apranga, apsauga nuo lietaus, turėti vandens, jei prireiktų.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, įvertinę visą vasarą vykusios akcijos rezultatus ir žmonių aktyvumą skiepijantis, su partneriais nusprendėme tęsti turą per Lietuvą ir rudenį, bent jau rugsėjo mėnesį, priklausomai nuo to, kiek leis orai.

„Iki šiol mobili komanda paskiepijo daugiau nei 22 tūkst. žmonių, surengė daugiau nei 90 vakcinavimo išvykų visoje Lietuvoje. Rugsėjo mėnesį dar planuojama aplankyti 16 skirtingų vietovių, o spalį užbaigti turą Vilniuje. Už visokeriopą pagalbą ir žmonių kvietimą skiepytis esame labai dėkingi Lietuvos Katalikų bažnyčiai ir jos atstovams, kurie negailėdami laiko ir jėgų visuomet randa būdų padėti. Kaip ir šįkart – galimybę skiepytis Šiluvos atlaidų metu sudaryta, bendradarbiaujant su Bažnyčios atstovais“, – sako NKC vadovas.

Pasak jo, svarbu ir tai, kad žmonės nelieka abejingi ir neatlygintai kraujo donorystei. NKC palapinėje įsikūrusi kita mobili ekspertų komanda kviečia padėti gydymo įstaigose sveikstantiems pacientams ir aukoti visų grupių kraujo, kurio nuolat trūksta.

Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas džiaugiasi NKC iniciatyva atvykti į Šiluvos švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus ir čia padovanoti žmonėms galimybę pasidalinti gailestingumo tarnyste su broliais ir seserimis.

„Kviečiu atsiliepti į šią puikią progą ir padovanoti brangią dovaną – kraują tiems, kuriems jo gyvybiškai reikia. Taip pat kviečiu priimti galimybę pasiskiepyti dėl savojo saugumo ir dėl artimo meilės, siekiant mūsų Tėvynėje sukurti saugią aplinką nuo pandeminio viruso. Iš anksto dėkoju! Visų bendrai maldai laukiame Šiluvoje rugsėjo 8–15 dienomis“, – kviečia arkivyskupas K. Kėvalas.

Mobiliose komandose dirba didžiulę patirtį turintys sveikatos priežiūros specialistai, tarp jų ir medikai, o „Caritas“ savanoriai padeda reguliuoti atvykusiųjų skiepytis srautą. Šią iniciatyvą NKC įgyvendina su Vyriausybės kanceliarija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Sekmadienį Šiluvoje vyko pagrindinės Švenčiausiasios Mergelės Marijos gimimo atlaidų iškilmės. Tūkstančiai maldininkų  meldėsi už šeimas ir Lietuvos dvasinį atsinaujinimą. Šių metų Šilinės išskirtinės tuo, kad tikintieji mini pašvęstojo gyvenimo metus, skatindami visus gyventi taip, kaip pats Jėzus Kristus.

Rugsėjo 7-ąją prasidėjusiuose atlaiduose Šiluvoje kasdien meldžiamasi vis kita intencija – aukotos mišios už teisėsaugininkus, Lietuvos karius, partizanus, savanorius, šaulius, kunigus ir jų tėvelius. Mišiose taip pat prašyta Tikėjimo, vilties ir meilės ligioniams, Dievo malonės svetur gyvenantiems tautiečiams ir jų šeimoms, jaunimui. Šiandien Šiluvos atlaiduose – pagrindinės iškilmės – šeimų diena, sutuoktiniai kviesti atnaujinti santuokos sakramento, melstasi už dvasinį Lietuvos atsinaujinimą.

„Labai svarbu, kai šeimos nariai palaiko vienas kitą – vyras, žmona , vaikai, kurie saugiai gali augti. Rūpindamiesi tais žmonėmis, kurie dabar gyvena, ir Lietuvos ateitimi, nieko geresnio negalime pasiūlyti kaip palaikyti šeimą“, – sako Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas.

Kaip ir kasmet, Šiluvos atlaiduose – tūkstančiai maldininkų iš Lietuvos ir pasaulio. Kauno arkivyskupas sako, čia jaučiama bendrystė ir pagarba vieni kitiems.

Per visas atlaidų dienas Šiluvoje kasmet apsilanko iki 100 tūkstančių maldininkų. Čia jie keliauja jau nuo 17 amžiaus. Tikima, kad Šiluvoje anksčiausiai Europoje, 1608aisiais, apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Prieš 22ejus metus Šiluvą aplankė popiežius Jonas Paulius II. Šiluvos atlaidai baigsis antradienį.

Šiluvoje prasidėjo Švenčiausios Mergelės Marijos atlaidai, dar vadinami Šilinių atlaidais.

Kasmet į Šiluvą rugsėjo pradžioje maldininkai plūsta pėsti ir važiuoti, iš atokiausių šalies kampelių bei kaimyninės Lenkijos. Šiluviškių teigimu, apie pusę tūkstančio gyventojų skaičiuojanti Šiluva padidėja kone šimteriopai, todėl seniūnija ruoštis Šilinės atlaidams pradeda prieš mėnesį.

„Komunalinio ūkio padalinys turi papildomo darbo atlaidų metu, darbuotojų skaičius nėra padidintas, todėl dabai prasideda nuo 6 valandų ryto, kad ryte atvažiavę melstis maldininkai ir piligrimai rastų švarų ir tvarkingą miestelį“, – teigia Šiluvos seniūnas Juozas Šlepas.

Kauno arkivyskupija padėti aptarnauti į atlaidus besirenkančių maldininkų sukviečia savanorius. Jų atlaiduose dirba apie šimtą.

„Jie sustato beveik 2 tūkst. kėdžių, išneša klausyklas, kiekvieną dieną puošia altorius, daro tuos praktiškus darbus“, – vardija Kauno arkivyskupijos sielovados programų koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė.

„Mes darome viską, ko mūsų prašo: nuo šiukšlių rinkimo, šlavimo iki pagalbos liturgijoje, kunigus palydime, kurie dalina Komuniją, altorių papuošiame Mišioms, padarome takus žmonėms praeiti“, – pasakoja savanoris Mantas Kuraitis.

Kiekviena atlaidų diena skiriama vis kitam tikslui. Antradienį – kariuomenės diena. Atlaidų pradžioje maldininkų dar nedaug, daugiausiai jų suvažiuos sekmadienį.

„Tai yra vienintelė tokia vieta visoje Lietuvoje, mes ją esame pamėgę ir važiuojame padėkoti „iš dūšios“, kaip dzūkai sako, nes savo bažnyčioje tiek nepajauti, kiek pajauti atvažiavęs čia“, – tikina maldininkė iš Lazdijų Nijolė Vyšniauskienė.

Melstis į Šiluvą tikintieji plūsta nuo 1608 m., kai, pasak legendos, ant akmens piemenėliams pasirodžiusi verkianti Mergelė Marija. Tikima, kad pasimeldus galima pelnyti Marijos malonę, pasveikti, išprašyti palaimos sau ir savo šeimai.

Jau trečius metus iš eilės Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras į Šiluvą sukviečia garsius floristikos meistrus iš visos Europos. Ir šiemet per Švenčiausiosios Mergelės Marijos atlaidus – Šilines rugsėjo 7–15 d. vyks tarptautinis floristikos simpoziumas, kurio dalyviai savo darbais papuoš liturgines Šiluvos vietas.

Nors floristikos simpoziumas vyksta mažame miestelyje, tačiau savo amato meistrams erdvės kūrybai apstu. Floristai per kelias dienas trunkančias kūrybines dirbtuves turi papuošti keletą erdvių, išsiskiriančių savo architektūros stiliumi.

Kasmet tenka sukti galvą dėl naujų floristinių koncepcijų, kurios įsilietų ir pritaptų prie skirtingų parapijos vietų architektūros – nuo barokinės Švč. Mergelės Marijos bazilikos iki gana urbanizuotoje aplinkoje esančio lauko altoriaus. Floristai puošia ir lauko erdves, ir koplyčios bei bazilikos vidaus patalpas.

Floristikos meistrai savo kompozicijomis negali nukrypti nuo aplink matomo architektūros stiliaus – kuriant kompozicijas itin svarbu juo vadovautis.

Floristikos simpoziumo dalyviams iššūkiu tampa ne tik istorinės erdvės, kuriose tenka darbuotis. Floristikos simpoziumas vyksta rugsėjį, kai vasariniai augalai jau būna pražydėję, o rudeniniai dar nėra sužydę, todėl reikia gerokai pasistengti, kad augalų kompozicijos būtų išties stulbinamos.

Puošyboje populiarias chrizantemas pražydinti šiam renginiui specialiai ruošiama nuo pavasario. Natūraliai šios gėlės pradeda skleisti žiedus spalį.

Floristams reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad gėlės nenuvystų, išlaikytų savo formą per visą šventę. Tam labiausiai tinka tradiciniai, klasikiniai augalai: kalijos, rožės, lelijos, kardeliai, gvazdikai, gerberos, chrizantemos ar pelargonijos. Žinoma, floristikos meistrai turi vadovautis ir liturginėmis tradicijomis. Ne visos gėlės tinka puošiant šventorių, religinius reliktus.

Vis dėlto tarptautinis floristikos simpoziumas yra gerokai daugiau nei  šventoriaus puošimas. Tai mokymo, bendravimo, santykių užmezgimo platforma. Simpoziumas kasmet sukviečia daugybę meistrų iš visos Europos, taip sukuriama galimybė mokytis, dalytis išmintimi.

Šiemet simpoziume dalyvaus 20 svečių iš svetur. Vieni jų jau yra lankęsi Šiluvoje, kiti atvyks pirmą kartą. Renginio svečiai nėra susiję su lietuviškomis tradicijomis, tad jų indėlis, kitoks požiūris yra itin vertingas.

Floristikos meninės dirbtuvės kasmet turi ir savo temą, šiemet lektoriai iš Ispanijos skaitys paskaitas paralelinių technikų, augalų pozicionavimo kompozicijoje, tema. Keičiantis mokymo temoms, renginys įgauna dinamikos, tampa įdomus ne tik dalyviams, bet ir Šiluvos atlaidų svečiams.

"Šiluvoje daugybė žmonių turi galimybę pamatyti, kad floristika gali būti kitokia, kad tai nėra vien tik gėlių pardavinėjimas", – sako floristikos simpoziumo koordinatorius, lektorius Marijus Gvildys.