Į World Athletics kalendorių įtrauktose varžybose bus rungiamasi ne tik dėl šalies čempiono titulų, bet ir dėl kelialapių į kovo 2–5 dienomis Stambule (Turkija) vyksiantį Europos uždarų patalpų čempionatą, kur normatyvus kol kas yra įvykdę 3 Lietuvos lengvaatlečiai: Jogailė Petrokaitė (šuolis į tolį), Modesta Justė Morauskaitė (400 m, praleis čempionatą dėl traumos) ir Tomas Keršulis (400 m, praleis čempionatą dėl studijų). Visgi, vos prieš kelias dienas 2 Lietuvos rekordus pagerinęs 21-erių metų sprinteris vasarą sportuos ir varžysis Lietuvoje.

Lietuvos čempionate dalyvausiantis daugiakovininkas Edgaras Benkunskas neslėpė, jog sezono pradžia yra labai patenkintas: „Jau sausio viduryje vykusiame Lietuvos daugiakovių čempionate, septynkovėje, pavyko pasiekti asmeninį rezultatą, todėl jaučiau, kad esu pasiruošęs geresniems rezultatams.“

Lengvaatletis ne tik iškovojo Lietuvos daugiakovių čempiono titulą, bet vėliau ir gerino asmeninį rekordą Kauno miesto suaugusių varžybose (60 m barjerinio bėgimo rungtyje). Galiausiai Taline (Estija) vykusiose daugiakovių turo sidabrinio lygio varžybose E. Benkunskas pagerino 15 metų nejudintą Lietuvos septynkovės rekordą.

„Dirbame gera linkme, o pasiekti rezultatai – sunkaus darbo vaisiai. Žinoma, sporte egzistuoja ir sėkmės elementas“, – pasakojo 23-ejų metų daugiakovininkas.

Nors lengvaatletis Lietuvos čempionatui aukštų tikslų nekelia, vilties patekti į Europos uždarų patalpų čempionatą nepraranda.

1500 m ir 3000 m bėgimo rungtyse startuosiantis Simas Bertašius dar trečiadienį dalyvavo Belgrade (Serbija) vykusiose World Athletics turo sidabrinio lygio varžybose (1500 m – 3 min. 44,27 sek.). Visgi, vidutinių nuotolių bėgikas patvirtino, jog dažni startai nėra problema: „Atsistatymui laiko užtenka, o dažniausiai, kai tenka bėgti dvi dienas iš eilės, su treneriu paskirstome jėgas.“

Praeitos žiemos rezultatais pasidžiaugęs lengvaatletis teigė, kad rezultatų norėtųsi geresnių, tačiau visos viltys dedamos į vasarą. „Šią žiemą stengiuosi įsivertinti savo galimybes, treniruotes ir pasiekti optimalią formą prieš vasarą, kadangi tada Budapešte (Vengrija) vyks pasaulio čempionatas, o liepos mėnesį atsidarys normatyvų ir reitingų sistema į 2024 metais vyksiančią Paryžiaus (Prancūzija) olimpiadą“, – pasakojo S. Bertašius.

„Lietuvos čempionate tikslas – dvi pergalės, o jeigu gerai bėgsis, bandysiu siekti ir aukštesnio rezultato“, – sakė 1500 m rungties nacionalinis rekordininkas.

Atkakliausios kovos Lietuvos čempionate tikimasi sekmadienį vyksiančioje moterų trišuolio rungtyje, kadangi čia turėtų startuoti visos pajėgiausios šalies trišuolininkės: Aina Grikšaitė, Diana Zagainova ir Dovilė Kilty. Šuolio į aukštį rungtyje bus galima išvysti Airinės Palšytės ir Urtės Baikštytės dvikovą. Taip pat Lietuvos čempionate turėtų startuoti garsiausi šalies ėjikai – Artur Mastianica, Brigita Virbalytė-Dimšienė ir Marius Žiūkas. Be jau išvardintų lengvaatlečių varžybose planuoja startuoti Ieva Zarankaitė (rutulio stūmimas), Jogailė Petrokaitė (šuolis į tolį), Gediminas Truskauskas (60 m) ir kiti.

Varžybų pradžia šeštadienį – 13 val., sekmadienį – 11 val.

Nors ir kaitino saulė, netrūko asmeninių rekordų. Kai kuriose rungtyse ilgamečiai čempionai pratęsė savo dominavimo tradicijas.

Disko metimas

Įspūdingą pasirodymą surengė 19-metis disko metikas Mykolas Alekna. Jis įrankį trečiu bandymu švystelėjo lygiai 69 metrus. Tai – asmeninis sportininko rekordas bei penktas sezono rezultatas pasaulyje.

Antrą vietą užėmė 2017 metų pasaulio bei 2018 metų Europos čempionas Andrius Gudžius, diską numetęs 65,21 m. Trečią vietą iškovojo Aleksas Abromavičius – 59,93 m.

Moterų varžybose Ieva Zarankaitė (59.42) dešimtą čempionatą iš eilės užbaigė su medaliu: 2013-2017 m sidabras, 2018-2022 m auksas. Ant antro apdovanojimų pakylos laiptelio lipo Paulina Stuglytė (48.90), ant trečio – Eglė Zarankaitė (48.73).

Rutulio stūmimas

Klaipėdietis Šarūnas Banevičius aukso medalį laimėjo aštuntą kartą iš eilės, devintą per visą istoriją (17.54). Vytenis Ivaškevičius liko antras (17.42), Simonas Bakanas – trečias (16.82).

Geriausią Lietuvos sezono rezultatą (16.83) parodžiusi I.Zarankaitė penktą kartą iš eilės laimėjo šios rungties čempionatą, šeštą – per visą karjerą. Urtė Bačianskaitė liko antra (14.39), Eglė Zarankaitė – trečia (12.85).

100 m bėgimas

Sprinto čempiono titulą apgynė Gediminas Truskauskas (10.53/-1.2, atrankoje 10.35/3.0), aplenkęs Kostą Skrabulį (10.89, atrankoje 10.69/1.4) ir Dovydą Jocių (10.89, atrankoje 10.70/2.9).

Moterų 100 m sprinte triumfavo Eva Misiūnaitė (12.00/-2.8, atrankoje 11.73/3.5). Jai tai antras Lietuvos čempionatų medalis šioje distancijoje, pernai buvo antra.

Antrą vietą iškovojo Lukrecija Sabaitytė (12.05, atrankoje 11.66/2.0), trečią – Karolina Deliautaitė (12.10, atrankoje 12.02/0.4).

400 m bėgimas

400 m bėgimo distancijoje greičiausias antrus metus iš eilės buvo Tomas Keršulis. 46.45 – tai ir asmeninis rekordas, ir geriausias Lietuvos sezono rezultatas.

Kiti du prizininkai taip pat užfiksavo asmeninius rekordus: antras atbėgo Lukas Sutkus (47.57), trečias – Dariuš Križanovskij (48.05).

Čempione tapusi Agnė Šerkšnienė pelnė jau dvyliktą čempionatų medalį bėgant 400 m – 9 aukso, 3 sidabro (54.66).

Ema Sarafinaitė džiaugėsi asmeniniu rekordu ir antra vieta (55.95), Roberta Žikaitė užėmė trečią vietą (58.13).

1500 m bėgimas

1500 m bėgimo rungtyje Simas Bertašius šalies čempionu tapo septintą kartą iš eilės (3:48.69). Šįkart ant apdovanojimų pakylos kartu lipo Arnas Gabrėnas (3:50.82), užfiksavęs asmeninį rekordą, bei Eduardas Rimas Survilas (3:58.34).

Asmeninį rekordą pasiekusi Vytautė Budavičienė čempione tapo pirmą kartą (4:24.87). 2017 ir 2021 metais ji buvo laimėjusi sidabro, 2020 metais – bronzos medalius. Kitos dvi prizininkės taip pat užfiksavo geriausius asmeninius rezultatus – Eglė Vaitulevičiūtė (4:26.39) ir Andra Tamašauskaitė (4:32.06).

10000 m bėgimas

Justinas Beržanskis šioje distancijoje buvo laimėjęs tik sidabrą prieš 11 metų, tačiau šįkart pelnė čempiono titulą (31:39.32). Jaunius Strazdas pasiekė asmeninį rekordą (32:02.61) ir užėmė antrą vietą. Trečias – Evaldas Gustaitis, taip pat užfiksavęs geriausią karjeros rezultatą (32:06.56).

Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė šioje distancijoje čempione tapo antrą kartą, prieš tai – 2020 metais. Jos laikas (36:13.31) – geriausias Lietuvos sezono rezultatas. Antrą vietą Diana Banienė užėmė su geriausiu asmeniniu karjeros rezultatu (36:49.14).

Barjerinis bėgimas

110 m barjerinio bėgimo rungtį laimėjo Edgaras Benkunskas (14.52), pernai džiaugęsis bronza. Antrą vietą iškovojo Domas Gailevičius (14.88), trečią – Matas Vilinauskas (15.93).

Moterų 100 m barjeriniame bėgime nugalėjo Gabija Klimukaitė (14.28/-1.7). Jai tai pirma pergalė Lietuvos čempionate – 2019-2021 metais buvo sidabro medalininkė. Šįkart sidabras atiteko asmeninį rekordą užfiksavusiai Nedai Lasickaitei (14.56), bronza – Olivijai Vaitaitytei (14.81).

3000 m kliūtinis bėgimas

Marijampolietis Giedrius Valinčius užfiksavo geriausią Lietuvos sezono rezultatą (9:07.66) ir penktą čempionatą paeiliui atsidūrė tarp medalininkų (2018-2019 m – sidabras, 2020-2022 m – auksas).

Airidui Bendaravičiui asmeninis rekordas atnešė antrą vietą (10:02.49), trečias finišavo Matas Baura (10:37.95).

Greta Karinauskaitė distanciją įveikė per 9:50.26 – tai asmeninis ir Lietuvos čempionatų rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas. Sportininkei tai antras čempionės medalis kliūtiniame bėgime. Regvita Gackaitė užfiksavo asmeninį rekordą ir liko antra (11:34.10).

Šuolis į aukštį

Šuolių į aukštį sektoriuje aukščiausiai kilo Juozas Baikštys (2.20). Šis sportininkas iki šiol šalies čempionatuose buvo laimėjęs tik bronzos medalį 2015 metais.

Mantas Liekis (2.15) pakartojo asmeninį rekordą ir Lietuvos vicečempionu tapo ketvirtą kartą. Adrijus Glebauskas (2.15) dešimtą kartą paeiliui tapo prizininku, šįkart tenkindamasis bronza (5 kartus buvo pirmas, 2 – antras, 3 – trečias).

Šuolis su kartimi

Osvaldas Gedrimas parodė geriausias Lietuvos sezono rezultatą (4.90) ir šeštą kartą iš eilės (septintą iš viso) tapo šalies čempionu. Lukas Kolpakovas liko antras (4.60), Nikodemas Laurynas – trečias (4.60).

Rugilė Miklyčiūtė tris kartus – 3.95 m, 4.00 m, 4.10 m – gerino Lietuvos moterų, U20, U18, 19-mečių, 18-mečių ir 17-mečių rekordus, įvykdė pasaulio jaunimo čempionato normatyvą ir pelnė antrą karjeros aukso medalį Lietuvos čempionatuose. Už jos liko Elzė Kudulytė (3.50, asmeninis rekordas) ir Kamilė Petrauskaitė (3.40).

Šuolis į tolį

Marius Vadeikis penktą kartą tapo čempionu (7.53/0.6). Tai jis buvo padaręs ir 2009, 2016, 2018, bei 2019 metais. Artūrui Raklevičiui prireikė ameninio rekordo (7.49/-0.2), kad būtų antras, o Tomas Lotužis liko trečias (7.47/-0.9).

Jogailė Petrokaitė užfiksavo asmeninį rekordą ir geriausią Lietuvos sezono rezultatą (6.76/0.0). Jai tai ketvirtas Lietuvos čempionatų aukso medalis. Luka Garšvaitė užėmė antrą vietą (6.12/-0.3), Eivilė Cemnolonskytė – trečią (5.97/-0.1, asmeninis rekordas).

4×100 m

Kaunas sprinteriai (Tomas Sabašinskas, Edgaras Benkunskas, Domantas Dobrega, Kristupas Seikauskas) pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą (41.59).

Antra vietą užėmė kita Kauno komanda (Lukas Šermukšnis, Einius Trumpa, Domas Gailevičius, Nedas Talalas, 41.91) trečią – šiauliečiai (Dangiras Grušas, Dominykas Urbonas, Nojus Navickas, Airidas Zabaras, 43.57).

Moterų estafetėje triumfavo Šiaulių bėgikės (Airūnė Čegytė, Marija Fausta Rimkevičiūtė, Gerda Kirkytė, Ema Rupšytė), užfiksavusios geriausią Lietuvos sezono rezultatą (47.27).

Jos aplenkė dvi Kauno komandas: Karolina Talalaitė, Aistė Unskinaitė, Greta Zalatoriūtė, Andrė Ožechauskaitė buvo antros (47.35), o Evelina Savickaitė, Austė Macijauskaitė, Urtė Kščenavičiūtė, Akvilė Jonauskytė – trečios (47.50).

28 metų lietuvis yra daugkartinis šalies rekordininkas, bet pasaulio čempionate jam nebuvo paprasta.

Ketvirtajame atrankos bėgime šeštadienį jis iš pradžių bėgo paskutinis.

Nors galiausiai pavyko aplenkti Sudano ir Libijos bėgikus, S.Bertašius liko tolokai nuo lyderių, o iki finalo jam trūko 10 sekundžių.

Jis įveikė distanciją per 3 min. 48,48 sek., savo bėgime finišavęs šeštas.

Iš šio atrankos bėgimo į finalą pateko Kenijos bėgikas Abelis Kipsangas (3 min.37,77 sek.) ir australas Oliveris Hoare (3 min. 38,43 sek.).

S. Bertašius galutinėje įskaitoje liko 26-as tarp 30-ies bėgikų.

Lietuvai pasaulio čempionate Serbijoje atstovavo tik du sportininkai.

Penktadienį 400 m bėgime startavusi Modesta Morauskaitė užėmė 10 vietą ir taip pat į finalą nepateko.

28-erių lengvaatletis distanciją įveikė per 3 min. 38,32 sek. ir net 3,74 sek. pagerino sau pačiam priklausiusį rungties Lietuvos uždarų patalpų rekordą.

Bėgikas taip pat įvykdė kovo 18-20 dienomis Belgrade (Serbija) vyksiančio pasaulio uždarų patalpų čempionato normatyvą, kuris lygus 3 min. 39 min.

„Nebuvo plano, kad sezonas užtruks iki pat pasaulio čempionato. Tačiau norėjosi pagerinti savo asmeninį pasiekimą: pernai to padaryti nepavyko, pritrūkdavo vos kelių dešimtųjų, šimtųjų, tad tas rekordas toks pat liko nuo 2020-ųjų, – komentavo S.Bertašius. – Bėgimas pagal planą, „pacemaker‘is“ (tempą diktavęs bėgikas – lengvoji.lt) žadėjo 2 min. 24 sek. pirmam kilometrui, panašiai ir buvo. Bėgau grupės gale, bėgimas buvo tikrai greitas.“

Finišo liniją varžybose Čekijoje lietuvis kirto ketvirtas. Nugalėtoju tapo britas Elliotas Gilesas (3 min. 35,93 sek.), o tarp jo ir mūsiškio įsiterpė belgas Ismaelis Debjani (3 min. 36,38 sek.) bei norvegas Ferdinandas Kvanas Edmanas (3 min. 37,39 sek.).

Beje, iki šių varžybų S.Bertašius manieže neatliko nė vienos treniruotės. Iš kelias savaites trukusios stovyklos Portugalijoje jis grįžo tik šį pirmadienį.

„Šiais metais net nebuvau įėjęs į jokį maniežą, nedariau nė vienos treniruotės. Tris savaites treniravausi Portugalijoje ir pratinausi prie stadiono. Bet jei bėgi gerame manieže, nėra didelio skirtumo. Tai, kad nebuvau dar bėgęs manieže, įnešė nežinomybės. Grįžęs iš Portugalijos turėjau treniruočių dieną, bet pasirinkau bėgtakį, bėgimą šaligatviais. Covid-19 atvejų skaičius nedžiugina ir nevilioja eiti į maniežą“, – teigė S.Bertašius.

Lietuvio užfiksuotas rezultatas šį sezoną pasaulyje yra aštuntas. Pagal „World Athletics“ taškų skaičiavimo lentelę mūsiškio laikas įvertintas 1180 taškų, o tai pranoksta net ir jo geriausią pasiekimą stadione (3 min. 37,38 sek. – 1142 tšk.).

„Ar šis rezultatas geresnis nei pasiektas vasarą? Be abejo. Nežinau, kaip sudarinėjami normatyvai, bet į pasaulio čempionatą Belgrade galima patekti dvejopai – arba 3 min. 39 sek. bėgti viduje, arba 3 min. 33 sek. stadione. Skaičiai labai gražūs, džiaugiuosi, kad pavyko įvykdyti normatyvą ir prisijungti prie negausios komandos, – sakė S.Bertašius. – Gal per mėnesį niekas nepasikeis ir čempionate startuosiu geros sportinės formos. Žiema nėra labai svarbi, tačiau norisi į savo reitingą įsitraukti keletą gerų startų ir ramiau laukti vasaros.“

Beje, bėgiko pasirengimą žiemos sezonui sujaukė kelio trauma, dėl kurios jis neišvyko į suplanuotą treniruočių stovyklą Maroke.

„Pasiruošimą šiek tiek stabdė mini trauma, mėnesį buvau iškritęs iš pastovių treniruočių, dominavo krosai, lengvi pasibėgiojimai. Didžiausią ačiū reikia sakyti treneriui, kuris sužinojęs apie traumą pasakė „ko pergyveni, pailsėjęs bėgi dar geriau“. Taip ir gavosi, specialistų dėka pavyko susiremontuoti ir ekspromtu, federacijos dėka, išvykti į kitą stovyklą. Tai davė rezultatą“, – sakė Juozapo Garalevičiaus auklėtinis.

Tai – jau trečias olimpinės rungties Lietuvos uždarų patalpų rekordas šią žiemą. Sausį 200 m rekordą pagerino Gediminas Truskauskas (21,25 sek.), vakar – 400 m bėgusi Modesta Morauskaitė (52,02 sek.).

Jau pirmoje antros varžybų dienos rungtyje pergalę į Lietuvos komandos taupyklę įrašė Brigita Virbalytė. Mažiau nei prieš savaitę iš Tokijo olimpinių žaidynių grįžusi ėjikė 5000 m distanciją nužingsniavo per 22 min. 18,28 sek. bei artimiausią varžovę pranoko daugiau nei pusantros minutės.

„Po pernai metų sugrįžimo į Baltijos čempionatą pajutau tą komandinę dvasią ir šiemet dar prieš olimpines žaidynes pasakiau, kad dalyvausiu būtent šiose varžybose. Po kelionės iš Tokijo, po varžybų, tų emocijų buvo visokių ir labai daug. Galvojau, kad norėtųsi keletą dienų pailsėti, nes turėjau problemų su savo kūnu. Taip, tikėjausi šiandien geresnės savijautos, bet labai džiaugiuosi, kad dalyvavau Baltijos šalių čempionate ir apgyniau čempionės titulą. Savijauta nebuvo labai bloga, bet tiesiog negalėjau eiti greičiau“, – komentavo B.Virbalytė.

Tiesa, sportinio ėjimo varžybos vyko Valmieros stadione pliaupiant lietui.

„Ryte pamačiusi lietų tikrai neapsidžiaugiau. Tos kelios savaitės Tokijuje pripratino mus prie karšto oro, norėjosi bent 20 laipsnių, kad būtų komfortiškai šilta. Tas lietus erzino, bet tai, ką patyrėme Tokijuje – ledo vonios, šaltas vanduo per visas varžybas – buvo kažkas panašaus“, – šyptelėjo ėjikė.

Pirmąsias vietas iškovojo jėgos rungčių atstovai: kūjo metime triumfavo geriausią Lietuvos sezono rezultatą pasiekęs Tomas Vasiliauskas (69,82 m), disko metime – Zinaida Sendriūtė (53,79 m), o Ieva Zarankaitė prie antros pozicijos disko metime pridėjo pergalę rutulio stūmime (15,48 m).

Čempiono titulu neįprastoje sau rungtyje džiaugtis gali Simas Bertašius – jis laimėjo 800 m bėgimą, pasiekęs asmeninį rekordą. Šį sezoną Europos čempionato finalininkas tarp lietuvių buvo greičiausias 800 m, 1500 m bei 5000 m distancijose.

Valmieroje 800 m jis įveikė per 1 min. 48,48 sek.

„Rezultatu tikrai patenkintas, tai mano asmeninis rekordas. Taip susiklostė, kad sezono lyderiai dalyvauti šiandien negalėjau ir vieną likusią vietą užėmiau aš. Džiaugiuosi, jog pavyko komandai iškovoti maksimalius taškus ir pagerinti asmeninį rekordą“, – sakė S.Bertašius.

Pasak vidutinių distancijų bėgiko, derinti šią ir savo pagrindinę 1500 m rungtį jis neplanuoja – tam trukdo dabartinė reitingų sistema.

„Šiandien jaučiausi gana stipriai ir likus 300 metrų spurdėjau, norėjau persijungti ir bėgti dar greičiau. Bet nauja distancija, nelabai pažįstu konkurentus, nežinau, ką jie gali, tad šiek tiek pasitaupiau ir viską atidaviau finišo tiesiojoje. Manau, kad bėgti galėčiau ir greičiau, bet daugiau tokių startų turėti neleidžia reitingų sistema, nes reitingo taškus reikia rinkti savo pagrindinėje rungtyje“, – paaiškino S.Bertašius.

Pergales lietuviai iškovojo 200 m rungtyse, kur triumfavo Akvilė Andriukaitytė (23,80 sek.) bei Tokijo olimpinių žaidynių dalyvis Gediminas Truskauskas (21,01 sek.). Geriausia praėjusio Baltijos čempionato lengvaatletė Jogailė Petrokaitė ir vėl buvo nepralenkiama šuoliuose į tolį (6,41 m), o Paulius Svarauskas laimėjo trišuolį (15,40 m).

Per kelias valandas aukso ir sidabro medaliais pasidavimo barjerininkas Rapolas Saulius. 110 m rungtyje jis finišavo pirmas (14,05 sek.), o 400 m barjerinio bėgimo distancijoje – antras (52,48 sek.). Beje, sportininko sezoną sudarė vos dvejos varžybos, kadangi LLAF taurės varžybose jis įveikdamas barjerą krito bei susilaužė ranką.

„Realiai nesitikėjau, kad dar startuosiu šį sezoną, nes ranka gija ne taip greitai. Bet kelias savaites pailsėję užsidėjome įtvarą ir nusprendėme pradėti sportuoti nedideliu krūviu – su nedideliais svareliais, rankos mankštomis. Po truputį pavyko atsistatyti. Žinoma, nesu geriausios sportinės formos, dar toli iki to, bet labai džiaugiuosi 400 metrų rungties rezultatu – pritrūko tik 0,03 sek. iki asmeninio rekordo“, – teigė R.Saulius.

Lūžusi ranka trukdė atlikti daugumą pratimų, skirtų vadinamos sprogstamosios jėgos didinimui, tad greitas lengvaatlečio grįžimas į varžybas bei iškovoti medaliai Baltijos čempionate prilygsta stebuklui.

„Iš pradžių negalėjau atlikti nei stūmimų nuo krūtinės, nei atsispaudimų, nei užsimetimų su štanga – labai daug pratimų. Bet treneris pratimus pakeitė kitais ir tai padėjo man atsistatyti“, – paaiškino R.Saulius.

Dieną pradėję pergale Lietuvos lengvaatlečiai ją baigė taip pat: paskutinėje rungtyje – 4x400 m estafetėje – čempionų titulą išplėšė vyrų ekipa, kurią sudarė Einius Trumpa, Danielius Golovackis, Lukas Sutkus bei Dariušas Križanovskis. Distanciją mūsiškiai įveikė per 3 min. 13,44 sek. bei vos 0,21 sek. pranoko latvius ir 0,32 sek. – estus.

Komandinėje įskaitoje ne stipriausios sudėties Lietuvos ekipa liko trečia (250 tšk.), varžybas laimėjo Estijos lengvaatlečiai (295 tšk.), o latviai užėmė antrą vietą (257 tšk.).

Geriausiais lengvaatlečiais pripažinti latvių šuolininkas su kartimi Marekas Arentas ir lygiai taškų tarp moterų surinkusios estų barjerininkė Grit Šadeiko ir Lietuvos trišuolininkė A.Grikšaitė. Vakar vykusioje trišuolio rungtyje ji nušoko 13,78 m, pasiekdama antrą karjeros rezultatą.

Antros dienos varžybų rezultatai:

Vyrai.

200 m. 1(1).Gediminas Truskauskas 21.01/-3.0, 6(6).Dariuš Križanovskij 22.42/-3.0, 7.Nojus Budavičius 22.99/-3.0.

800 m. 1(1).Simas Bertašius 1:48.48 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, 7-as rezultatas Lietuvoje per visą laiką), 5(5).Arnas Gabrėnas 1:51.67 (geriausias asmeninis sezono rezultatas), 10.Rokas Ašmena 1:56.52, 11.Justinas Laurinaitis 1:57.02, 13.Osvaldas Vrubliauskas 1:57.77 (geriausias asmeninis sezono rezultatas), Tadas Petravičius DNF.

3000 m kl. 1(1).Kaur Kivistik (EST) 8:57.70, 4(4).Lukas Tarasevičius 9:06.71 (asmeninis rekordas), 8(6).Airidas Bendaravičius 10:25.65.

110 m b/b. 1(1).Rapolas Saulius 14.05/-1.5, 4(4).Rokas Ickys 14.61/-1.5, 5.Martynas Vrašinskas 14.78.

400 m b/b. 1(1).Dmitrijs Lašenko (LAT) 52.30, 2(2).Rapolas Saulius 52.48 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 6(6).Martynas Vrašinskas 57.44.

Aukštis. 1(1).Karl Lumi (EST) 2.10, 3-4(3-4).Augustas Bukauskas 2.04, 5(5).Edgaras Benkunskas 2.00.

Trišuolis. 1(1).Paulius Svarauskas 15.40/1.2, 5(5).Gustas Griška 15.07/0.5.

Diskas. 1(1).Martin Kupper (EST) 58.52, 3(2).Armandas Miliauskas 54.52, 8(6).Dominykas Čepys 41.39 (asmeninis rekordas).

Kūjis. 1(1).Tomas Vasiliauskas 69.82 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 5.Lukas Simonavičius 58.12, 7(6).Gustas Pritulskis 56.30.

10000 m ėjimas. 1(1).Arnis Rumbenieks (LAT) 41:06.12, 4(3).Deimantas Kukis 47:24.63 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 6.Deividas Balevičius 48:08.73 (asmeninis rekordas), -(-).Tadas Šuškevičius DQ.

4×400 m. 1(1).LTU (Einius Trumpa, Daniel Golovacki, Lukas Sutkus, Dariuš Križanovskij) 3:13.44 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas).

Moterys.

200 m. 1(1).Akvilė Andriukaitytė 23.80/-1.0, 3(3).Eva Misiūnaitė 24.30/-1.0.

1500 m. 1(1).Agate Caune (LAT) 4:29.37, 4(4).Eglė Vaitulevičiūtė 4:40.11 (geriausias asmeninis sezono rezultatas), 7(6).Vytautė Pabiržytė-Budavičienė 4:42.44 (geriausias asmeninis sezono rezultatas).

5000 m. 1(1).Jekaterina Patjuk (EST) 16:17.96, 2(2).Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė 17:07.12, 6(6).Viktorija Varnagirytė 17:30.34.

100 m b/b. 1(1).Grit Šadeiko (EST) 13.41/0.1, 5(5).Marija Fausta Rimkevičiūtė 15.04/0.1, 6(6).Neda Lasickaitė 15.15/0.1.

400 m b/b. 1(1).Marielle Kleemeier (EST) 59.97, 3(3).Kamilė Gargasaitė 1:04.08, 6(6).Hanna Zikejeva 1:07.76.

Kartis. 1(1).Marleen Mülla (EST) 3.80, 3(3).Rugilė Miklyčiūtė 3.70 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, 3-5-as rezultatas Lietuvoje per visą laiką, Lietuvos jaunių, 16-mečių ir 17-mečių rekordas), 5(5).Elzė Kudulytė 3.25.

Tolis. 1(1).Jogailė Petrokaitė 6.41/1.9, 7.Emilija Strupaitė 5.52/-0.5, 9(6).Austė Macijauskaitė 5.45/1.2.

Rutulys. 1(1).Ieva Zarankaitė 15.48, 5(5).Agnė Jonkutė 13.38 (geriausias asmeninis sezono rezultatas).

Diskas. 1(1).Zinaida Sendriūtė 53.79, 2(2).Ieva Zarankaitė 53.31, 6.Agnė Jonkutė 44.75.

5000 m ėjimas. 1(1).Brigita Virbalytė 22:18.28.

4×400 m. 1(1).EST 3:46.33, 3(3).LTU (Kamilė Gargasaitė, Hanna Zikejeva, Viktorija Ivickytė, Ema Sarafinaitė) 4:00.86.

Pirmadienį Nansi (Prancūzija) vykusiose „World Athletics“ Kontinentinio turo varžybose S. Bertašius 1500 m rungtyje finišavo trečias, distanciją įveikęs per 3 min. 37,75 sek. bei 0,07 sek. pagerinęs sau pačiam priklausiusį Lietuvos rekordą. Sportininkas iškovojo 1182 reitingo taškus, kurie bus svarbūs kovojant dėl kelialapio į Judžine (JAV) kitąmet vyksiantį pasaulio lengvosios atletikos čempionatą.

Varžybose triumfavo Boazas Kiprugutas iš Kenijos, nuotolį nubėgęs per 3 min. 36,15 sek.. Antras finišavo Alžyro atstovas Samiras Keddaras, kurio laikas – 3 min. 36,90 sek.

„Tai turbūt vienas greičiausių bėgimų karjeroje, dar prieš startą mačiau, kad laukia puiki kompanija, o „pace maker‘io“ (tempą diktuojančio bėgiko – aut. past.) darbą atliks lenkas Adamas Czerwinskis, atliekantis šias pareigas tiek auksinio turo varžybose, tiek Deimantinėje lygoje. Bėgimo metu bėgau grupės gale, žiūrint retrospektyviai – nelabai protingai. Vis stengiausi ištrūkti iš paskutinės pozicijos, aplenkti varžovus, bet visi bėgo greitai ir glaudžiai, tad mano bandymai lenkti baigdavosi tuo, kad posūkius įveikinėdavau plačiai, pirmo takelio išorinėje dalyje“, – pasakojo S. Bertašius.

Tai buvo trečias lietuvio startas Kontinentinio turo varžybose šį sezoną. Pirmus du sykius – Graikijoje ir Čekijoje – mūsiškis iškovojo pergales, o distanciją abu kartus įveikė greičiau nei per 3 min. 38 sek. Vis dėlto durų į dar aukštesnio lygio varžybas pirmosios vietos ir Lietuvos rekordas neatvėrė.

„Šiek tiek pikta, kad per svarbiausią mėnesį, birželį, turėjau tik du aukšto lygio startus. Žinoma, suprasčiau, jei tų varžybų nelaimėčiau ir nerodyčiau aukštų rezultatų. Nežinau... Manau, reitingo sistema iškreipia konkurenciją, galbūt vieni vadybininkai turi daugiau galių savo žmones „prastumti“ į aukšto lygio varžybas, nepaisant jų rezultatų, o kiti neturi tokių sugebėjimų ir pažinčių. Pikta, nes žinau, kad jei būčiau turėjęs vieną kitą aukštesnio lygio startą, galbūt būčiau galėjęs įšokti į olimpinį traukinį. Yra kaip yra“, – teigė S. Bertašius.

Atrankos į Tokijo olimpines žaidynes reitinge Juozapo Garalevičaus auklėtinis liko ketvirtas už brūkšnio. Varžydamasis su pagrindiniais konkurentais S. Bertašius šį sezoną nepralaimėjo nė vienam varžovui iškovojusiam teisę dalyvauti žaidynėse.

„Tą pačią dieną, kai sužinojau, jog nepatekau į olimpines žaidynes, norėjosi energiją nukreipti tinkama linkme ir bandyti rodyti aukštus rezultatus varžybose per likusį vasaros sezoną. Norisi pagerinti savo asmeninį rekordą iki tokio rezultato, kuris atvertų daugiau durų, kad kitą sezoną būtų paprasčiau rinkti reitingo taškus“, – sakė S. Bertašius.

Sekmadienį Lietuvos lengvaatletis dalyvaus Sotevilyje (Prancūzija) vyksiančiose Kontinentinio turo varžybose.

A. Šerkšnienė Maglingene (Šveicarija) laimėjo 200 m bėgimą, pasiekusi asmeninį uždarų patalpų rekordą – 23,59 sek. 60 m rungtyje nuotolį ji nubėgo per 7,55 sek., nuo savo geriausio karjeros rezultato atsilikusi vos 0,02 sek. Tuo tarpu savo pagrindinėje rungtyje, 400 m bėgime, ji triumfavo pasiekusi geriausią Lietuvos sezono rezultatą – 52,98 sek.

Panašius rezultatus sportininkė demonstravo ir pirmuose 2019-ųjų startuose: tą žiemos sezoną ji baigė pasiekusi Lietuvos rekordą bei Europos čempionate iškovojusi ketvirtą vietą.

„Laikai panašūs. Dėl to džiaugiuosi, bet žinau, kokių dar yra trūkumų. Kadangi tų trūkumų yra, sezonui įsibėgėjus turėtų būti geriau. Pirmi startai neblogai, labiausiai džiaugiuosi 200 m rezultatu, nes jis parodo, kad greitis grįžta. O 400 m rungtyje dar reikia padirbėti“, – savaitgalio startus apibendrino A. Šerkšnienė.

Už 400 m rezultatą sportininkė pelnė 1138 taškus ir atnaujinus atrankos į Tokijo olimpines žaidynes reitingą iš 50 pozicijos pakils į 45-46-ąją. Patekimą į žaidynes garantuotų 48-oji vieta, liepos pirmą savaitę sustabdžius reitingą.

„Žiema yra svarbi, galima įsidėti nemažai taškų į reitingo krepšelį, bet vasara yra svarbesnė. Tačiau vasarą atrankos laikotarpis truks tik truputį daugiau nei mėnesį, tad nesinori visko palikti paskutinei minutei. Reitingas man atrodo nepatikimas, nes iki paskutinės minutės nebūsi užtikrintas, ar patekai, ar ne. Labiau norėtųsi daryti normatyvą, o jį realu įvykdyti tik vasarą“, – sakė A. Šerkšnienė.

Dortmunde (Vokietija) vykusiose „World Athletics Indoor Tour“ serijos varžybose penktą vietą užėmė S.Bertašius, 1500 m įveikęs per 3 min. 42,23 sek. Šis rezultatas tik 0,17 sek. prastesnis už šalies rekordą, kurį bėgikas pasiekė praėjusių metų vasarį Belgrade.

„Rezultatas tikrai džiugina, juolab, kad pagrindinės varžybos tik už mėnesio ir iki jų dar bus galima patobulinti savo formą. Retai dalyvauju komercinėse varžybose žiemą, todėl kiekvieną šansą norisi išnaudoti kuo geriau. Šį kartą bėgau kiek atsargiau, laikiausi grupės gale, o antroje distancijos pusėje artėjau prie lyderių. Manau, kad rezervo dar tiktai turiu, labai norėtųsi ir šią žiemą pagerinti asmeninį rekordą“, – teigė S. Bertašius.

Bėgikas pelnė 1148 taškus bei iš 38 vietos reitinge turėtų pakilti į 36-ąją. Tokijuje varžysis 45 šios rungties bėgikai.

„Neskaičiuoju taškų. Žinoma, pasidomiu į kokio lygio varžybas važiuoju, bet savo asmeninės įskaitos neseku. Manau, kad man tai tik sukeltų papildomos įtampos. Stengiuosi koncentruotis į pagrindinį savo tikslą – rezultato gerinimą. Jei jis gerės, tada ir reitingo sistemoje pavyks išlaikyti turimas pozicijas“, – sakė S.Bertašius.

Tiek A. Šerkšnienė, tiek S. Bertašius Europos uždarų patalpų čempionato normatyvus įvykdė dar pernai. Svarbiausias žiemos sezono varžybos – žemyno pirmenybės – vyks kovo 4-7 dienomis Torunėje (Lenkija).

Planai – pagal galimybes

"Ketinome vykti į Turkiją, kaip ir kiekvieną rudenį, bet jau vasarą žinojome, kad greičiausiai nevažiuosime dėl koronaviruso. Šiuo metu Palangoje – antra stovykla, dar turbūt gruodį arba sausį reikės nulėkti į pajūrį, nes norisi išbandyti Klaipėdos maniežo dangą", – sakė debiutuoti Tokijo žaidynėse besitikintis Adrijus Glebauskas.

Šuolininkas į aukštį – vienas iš nemažos lietuvių grupės, pamėgusios sporto kompleksą "Gloria" Turkijoje. Stovyklas ten iš pradžių planavo ir Europos čempionas disko metikas Andrius Gudžius, taip pat nusprendęs bent kurį laiką likti Lietuvoje.

Vilniečiams galvos skausmą kelia užsitęsusi maniežo rekonstrukcija. Planuojama, kad aukšto meistriškumo sportininkai žiemą jau galės treniruotis atnaujintoje sostinės sporto bazėje.

"Sausį–vasarį norėtume į Portugaliją. Kol kas neaišku, kaip bus, gal liksime sportuoti Lietuvoje, – kalbėjo ieties metikas Edis Matusevičius. – Namuose irgi įmanoma pasiruošti olimpinėms žaidynėms, jei geros sąlygos, nešalta žiema, o jei šalta – svarbu, kad įleistų į maniežą."

Sėkmė: B.Virbalytė jau turi kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes. (Mindaugo Astrausko nuotr.)

Bėgikas ruošiasi kelionei

Į Ispaniją išvyko su šios šalies specialistu Rafaeliu Blanqueru Alcantudu dirbančios trišuolininkė Diana Zagainova ir bėgikė Modesta Morauskaitė.

Užsienyje gyvenančios Dovilė Kilty ir Agnė Šerkšnienė pasiruošimą naujam sezonui tęs atitinkamai Didžiojoje Britanijoje ir Šveicarijoje.

Išvykti į treniruočių stovyklą užsienyje lapkričio pabaigoje planuoja ir daugkartinis Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius.

Jis pernai treniravosi Zakopanėje (Lenkija), o žiemą pagerino šalies 1 500 m bėgimo uždarose patalpose rekordą.

Pavasarį kone tris mėnesius, įskaičiavus beveik visą karantino laikotarpį, lengvaatletis praleido Slovakijoje. Darbas svetur buvo efektyvus – krito 1 500 m ir mylios bėgimo Lietuvos rekordai.

"Slovakija – netoli, galima nuvažiuoti automobiliu, nereikia būti priklausomam nuo skrydžių. Pernykštė stovykla Zakopanėje buvo labai sėkminga, o šiemet nusprendėme vykti truputį tolėliau", – sakė  S.Bertašius.

Aplinka: Lietuvos ieties metimo rekordą E.Matusevičius pasiekė ne užsienyje, o pernai Palangoje. (Roberto Trakio nuotr.)

Australai neįsileis?

Ėjikai Marius Žiūkas, Tadas Šuškevičius Brigita Virbalytė pastaruosius ketverius metus žiemą praleisdavo Australijoje. Tačiau jau aišku, kad šįkart svečių australai neįsileis.

Esu pasiryžusi nors ir dešimt kartų per dieną atlikti COVID-19 testus, kad tik galėčiau dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

"Po Naujųjų visada traukdavome į šiltesnius kraštus, bet esame įsitikinę, kad šis scenarijus neįmanomas, nes Australija svarsto galimybę 2021-aisiais apskritai neįsileisti užsieniečių. Šiandien nežinau, koks yra planas, nes situacija labai keičiasi. Europoje epidemiologinė situacija prastėja, bet aš ir mano kolegos vis tiek trokštame kitąmet kažkur išvykti", – sakė B.Virbalytė.

Pasak ėjikės, blogiausiu atveju ruoštis olimpiniam sezonui galima ir Lietuvoje, tačiau, norint pasiekti aukštų rezultatų Japonijoje vyksiančiose žaidynėse, būtina organizmą pripratinti prie laukiančių karščio ir drėgmės sąlygų.

"Idealiausia būtų pasitreniruoti Pietų Afrikos Respublikoje, Meksikoje ar kitose šalyse, kuriose sausį–vasarį – karštymetis. Manau, apribojimai daugelyje šalių profesionaliems sportininkams yra kur kas švelnesni. Vis dėlto mūsų planas labiau nerealus nei realus", – dėstė B.Virbalytė.

Jos šiemetinė treniruočių stovykla Australijoje nebuvo sklandi, dėl šalyje siautusių gaisrų teko persikelti iš Kamberos į Melburną.

Optimizmo – daugiau

"Bus, 100 proc.!", – paklaustas, ar tiki, kad Tokijo olimpinės žaidynės kitąmet vis dėlto vyks, tarė E.Matusevičius.

Ūpą sportininkams kelia vis didesnis tarptautinių varžybų skaičius: net ir šią vasarą vyko Deimantinės lygos etapai, spalį buvo surengtas pasaulio pusės maratono bėgimo čempionatas.

"Buvau tarp skeptikų, kad olimpiada išvis neįvyks, bet dabar tikiu, kad kitąmet žaidynės tikrai bus surengtos. Daugybės didelių pasaulio sporto renginių organizatoriai rado išeitį. Esu pasiryžusi nors ir dešimt kartų per dieną atlikti COVID-19 testus, kad tik turėčiau teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse", – šyptelėjo olimpinį normatyvą jau įvykdžiusi B.Virbalytė.

"Jei galvočiau, kad nevyks tos ar kitos aukščiausio lygio varžybos, būtų sunkiau nusiteikti darbui. Pasaulis mokosi ir išmoks gyventi ekstremaliomis sąlygomis. Gal ir nenugalėsime koronaviruso iki olimpinių žaidynių, bet prisitaikysime", – svarstė S.Bertašius.

Dėlioja būsimus startus

Kitąmet Lietuvos lengvaatlečių laukia ne vien olimpinės žaidynės, bet ir pasaulio bei Europos čempionatai.

Europos uždarų patalpų čempionatas numatytas kovo 5–7 d. Torūnėje (Lenkija), o planetos – kovo 19–21 d. Nandzinge (Kinija). Pasaulio jaunimo (iki 20 m.) čempionatas turėtų vykti rugpjūčio 17–22 d. Nairobyje (Kenija).

Europos lengvosios atletikos federacija patvirtino, kad Senojo kontinento čempionatas atvirame stadione 2022 m. vyks Miunchene (Vokietija), o 2024 m. – Romoje (Italija).

2022-ųjų pasaulio čempionatą planuojama surengti JAV.

26-erių iš Raseinių kilęs sportininkas distanciją įveikė per 3:38,01 min.

Ankstesnis jo rekordas buvo 3:39,01 min. – jį S.Bertašius užfiksavo prieš dvejus metus Vilniuje vykusiose „Cosma“ taurės varžybose.

2018 m. vasarą Lietuvos rekordą jis gerino net tris sykius.

Tiesa, į šipulius sudaužytas šalies rekordas prizinės vietos lietuviui neatnešė – Juozapo Garalevičiaus auklėtinį aplenkė trys sportininkai.

Pirmąją vietą iškovojo britas Piersas Copelandas 3:37,51 min., antrąją – čekas Filipas Sasinekas (3:37,68 min.), o trečiąją – lenkas Marcinas Lewandowskis (3:37,71 min.).

Buvęs rekordas – 4 min. 4,6 sek. – dar nuo 1957 metų priklausė legendiniam šalies bėgikui Jonui Pipynei. Įdomu tai, kad S. Bertašius netapo pirmuoju lietuviu, įveikusiu mylią greičiau nei per 4 minutes. 2011 metais šią distanciją per 3 min. 59,71 sek. buvo nubėgęs pasaulio jaunimo triatlono čempionas, JAV lietuvis Lukas Veržbickas. Tiesa, tada prašymo fiksuoti šalies rekordą lengvaatletis nepateikė.

„Šią distanciją bėgau pirmą kartą. Tikrai geri jausmai, geros emocijos, kad pavyko aplenkti ir legendinį J. Pipynę, ir Luką Veržbicką, kuris būdamas tų pačių metų gimimo, kaip ir aš, rodė labai įspūdingus rezultatus. Vėl iš naujo įsirašyti į Lietuvos istoriją reiškia labai daug“, – rekordu džiaugiasi S. Bertašius.

Varžybų komentatorius stadione po kiekvieno įveikto rato pranešinėjo tarpinius laikus. Sportininkas, norėdamas išbėgti iš 4 minučių, kiekvieną ratą turėjo įveikti greičiau nei per minutę.

„Planas ir buvo, kad pirmą ratą, kuris kiek ilgesnis, 409 metrai, išbėgti iš minutės, tada šiek tiek sulėtinti ir vėl pagreitėti paskutiniame rate. Pirmi ratai gavosi gana tolygūs, paskutinis irgi panašus, kaip ir visi kiti, tik tiek, kad finišo tiesiojoje buvo labai stiprus vėjas ir kiekvieną kartą teko kovoti su juo“, – pasakojo S. Bertašius.

Juozapo Garalevičiaus auklėtiniui jau priklauso trys šalies rekordai – 1500 m, 1500 m uždarose patalpose bei šiandieninis mylios bėgimo rungtyje. Beje, Simo užfiksuotas laikas geriausių šio sezono pasaulio rezultatų sąraše yra devintas.

„Buvo šiek tiek to spaudimo prieš varžybas, kad nepavesti, nenuvilti, bet kai išbėgau pirmus metrus ir pamačiau, kad visi palaiko, šaukia, tai emocijos buvo geros. Jokio spaudimo, tik paskata bėgti greičiau“, – teigė S. Bertašius.

Tiesa, geriausiu varžybų lengvaatlečiu tapo ne jis, o šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas. Lengvaatletis įveikė 221 cm aukštį, po to kartelę kėlė į 226 cm. Visi bandymai buvo artimi, tačiau padrebėjusi kartelė galop nukrisdavo.

„Sportinė forma yra tikrai gera, tik visada turiu tą pačią problemą, nesvarbu, ar pandemija, karas ar dar kažkas: įsibėgėjant neina sujungti pradžios ir pačio galo, todėl gaunasi, kad šoku vos ne iš trijų žingsnių. Bėgimas visiškai nesilipdė ir yra toks rezultatas, koks yra, – komentavo A. Glebauskas. – Asmeniškai man šis rezultatas yra arčiau gėdingo. Tikslas buvo atakuoti 230 cm, pasidaryti sezono rekordą. Šiai dienai nesu patenkintas rezultatu.“

Geriausia lengvaatlete tarp moterų tapo praėjusį savaitgalį Baltijos šalių čempionate suspindėjusi Jogailė Petrokaitė. Tiek šuolininkė į tolį, tiek A. Glebauskas LLAF taurės varžybose laimėjo po 600 eurų. Visas sporto renginio prizinis fondas – 2,5 tūkst. eurų.

J. Petrokaitė šuolių į tolį varžybose nušoko 6,27 m. Baltijos čempionate pasiektas jos asmeninis rekordas yra 30 centimetrų geresnis.

„Po Baltijos čempionato sakiau, kad tikiuosi atsistatyti iki kitų varžybų, bet matyt, kad ne visai atsistačiau. Bėgimą jaučiau, bet atsispyrimo metu nieko neįvykdavo. Tiesiog nesišoko, – teigė J. Petrokaitė. – Tačiau sezoną vertiname gerai, norėjosi užbaigti šiek tiek geriau. Nesigavo, Dievas ir organizmas matyt dar nenori, kad šokčiau toliau. Šiaip tikrai džiaugiuosi sezonu, žinome, koks jis buvo keistas šiais metais.“

Sėkmingai sezoną baigė asmeninį rekordą pagerinęs ir sporto meistro vardą iškovojęs disko metikas Mykolas Alekna. 17-metis sportininkas, nedalyvaujant Andriui Gudžiui, vos 70 cm nusileido nugalėtoju tapusiam Aleksui Abromavičiui. Mykolo rezultatas – 57,68 m.

„Džiaugiuosi, išties smagu. Dviejų kilogramų disko šiemet neteko daug sykių mėtyti, šiandien buvo tik trečios varžybos, tad tikėjausi pagerinti rezultatą, norėjosi sezoną baigti aukštai, – pasirodymu džiaugėsi M. Alekna. – Nustebinau save, kad užėmiau antrą vietą. Galbūt varžovams šiandien buvo ne ta diena, jiems ne taip pasisekė, o aš džiaugiuosi. Smagu gauti sporto meistro ženkliuką, vienas laiptelis užliptas, keliauju toliau.“

Vilniuje pasiektas M. Aleknos rezultatas iki 20 metų amžiaus grupėje šiemet pasaulyje yra penktas. Tiesa, lietuvis geriausiųjų penketuke yra jauniausias.

Su šiomis varžybomis baigėsi stadioninių rungčių vasaros sezonas Lietuvoje. Rugsėjį į trasas išlįs ėjikai – vyks sportinio ėjimo varžybos Birštone, Druskininkuose ir Alytuje.

Rezultatai:

Vyrai

100 m. Gediminas Truskauskas (Vilnius) 10.65/-1.9

300 m. Dariuš Križanovskij (Vilnius) 35.02

1 mylia. Simas Bertašius (Raseiniai/Vilnius) 3:59.25 (Lietuvos rekordas)

3000 m. Lukas Tarasevičius (Alytus/Švenčionys) 8:39.09

Aukštis. Adrijus Glebauskas (Kaunas/Kėdainiai) 2.21

Tolis. Tomas Lotužis (Skuodas/Vilnius) 7.17/0.2

Rutulys. Ashinia Miller (JAM) 19.56

Diskas. Aleksas Abromavičius (Vilnius) 58.38

Kūjis. Tomas Vasiliauskas (Vilnius/Marijampolė) 64.82

Moterys

100 m. Akvilė Andriukaitytė (Panevėžys/Šakiai) 12.11/-1.0 (atrankoje 12.0/-1.1)

300 m. Eva Misiūnaitė (Kaunas) 39.66

1 mylia. Viktorija Varnagirytė (Šiaulių r., Vilkaviškis) 4:57.33

Tolis. Jogailė Petrokaitė (Raseiniai) 6.27/0.1

Rutulys. Ieva Zarankaitė (Utena) 16.13

Diskas. Ieva Zarankaitė (Utena) 59.14