„Kelionės mus veda į tolius, į plačius vandenynus, neatrastus horizontus, į siekius ir norus dar kažko neregėto, nepajausto ir neištyrinėto. Žmogaus gyvenimas – kelionė, kiekvienas žingsnis – kažko link, rutinos suspaustas, kasdienybės rūpesčių vejamas, o gal svajingai panardinantis į svajones ir gundantis nukeliauti mintimis į Tolimuosius Rytus, o gal nuskristi ten, kur...

Šioje parodoje eksponuojamas mano darbų ciklas „Kelionės laike“ susideda iš aplankytų šalių, kuriose gyvai tapiau miesto peizažus, dykumas, jūras, tolimus horizontus, vaizdų. Tapymas iš natūros „čia ir dabar“ darbams suteikia daugiau gyvumo, kiekvienas potėpis, spalvų gama, kompozicija turi būti pasverti profesionaliai. Visas dailininko patyriminis pasaulis, jo pasaulėjauta, kaip jis mato daiktus, kaip supranta peizažo motyvą, jo turinį, viskas atsiskleidžia drobėje per liniją ir spalvą.

Tai akimirkos, kai bandai užkonservuoti drobėje to peizažo kvapą, orą.

Kelionės įspūdžiai man asmeniškai palieka įsimintiniausius pojūčius, kai perteikti per spalvą, tos vietos būdingiausius bruožus, charakterį. Tai akimirkos, kai bandai užkonservuoti drobėje to peizažo kvapą, orą. Kas neapsigyvena drobėje, ant popieriaus lapo netikėtai virsta eilėraščiu“, – dalijosi mintimis apie savo kūrybą tapytojas S. Žaltauskas.

S. Žaltauskas (gim. 1980 m. Klaipėdoje) Vilniaus dailės akademijoje (VDA) 2007 m. įgijo tapybos magistro laipsnį. 2004 m. dalyvavo Erasmus mainų programoje Castilla La Mancha universitete, Vizualiųjų menų fakultete (Cuenca, Ispanija). Nuo 2008 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 2011 m. – VDA Klaipėdos fakulteto dėstytojas. Aktyviai dalyvauja jungtiniuose projektuose, rengia personalines parodas Lietuvoje ir kitų šalių parodinėse erdvėse – Stokholme, Londone, Kardife ir kt., dalyvavo 29 bendrose meno parodose. Už kūrybą menininkas yra pelnęs įvairių stipendijų, premijų, apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. Už lietuvių koloristinės tapybos tradicijos tęstinumą ir plėtrą 2003 m. tapytojas apdovanotas Viktoro Vizgirdos premija, buvo įvertintas Antano Gudaičio premija ir garbės diplomu. Šis kūrėjas atviras iššūkiams: 2018 m. gegužę kartu su pianistu iš JAV Alexanderiu Paley dalyvavo aštuonias valandas trukusiame klasikinės muzikos maratone. Keturių koncertų metu žiūrovų akivaizdoje jis nutapė penkis įspūdingo dydžio paveikslus. Menininkas yra išleidęs ne vieną poezijos rinkinį.

S. Žaltausko tapybos paroda „Kelionės laike“ Naujojoje Klaipėdos galerijoje (Herkaus Manto g. 22) vyks iki rugpjūčio 10 d.

Visi tapybos darbai, eksponuojami parodoje, buvo sukurti skambant gyvai klasikinei muzikai, atliekamai pasaulinio garso muzikantų. Ši tapybos ir muzikos simbiozė leido autoriui sukurti išskirtinę tapybos darbų kolekciją, kuri tarsi užkonservavo E. Griego, S. Rachmaninovo, F. Schuberto, A. Vivaldi, J. S. Bacho ir kitų kompozitorių kūrinių skambesį.

„Tapyba – nebylios formos meno reiškinys, prieinamas tik regintiems. Muzikos garsai paliečia platesnę auditoriją, jie įsismelkia į žmonių širdis, sukeldami individualius potyrius. Vaizdinė kalba žmogaus sąmonėje sukuria platesnį suvokimo lauką, taip sustiprindama išgyvenamas patirtis“, – savo pasirinkimą jungti dvi meno sritis komentavo S. Žaltauskas.

Menininkas priklauso tai kategorijai kūrėjų, kuriems labai svarbi grožio, estetikos išraiška: „Paprastai sakoma – žmogaus gyvenimas neįmanomas be grožio. Ir toks pasakymas nekelia abejonių. Tačiau grožio ir meno prigimtis bei reikšmė yra sunkiai nusakomos ir daugeliui lieka paslaptis. Gal todėl filosofai ir menininkai imasi plunksnos, norėdami išsiaiškinti, kas yra grožis, o vėliau savo požiūrį išdėstyti kitiems. Ne tik menininkai ir filosofai domisi estetika. Ja domisi ir visi tie, kuriems grožis gyvenime daug reiškia.”

S. Žaltauskas gimė 1980 m. Klaipėdoje. 1998–2000 m. mokėsi Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykloje, 2000–2001 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje (VDA) meno istoriją ir teoriją, 2001–2005 m. – tapybos specialybę, gavo bakalauro laipsnį, 2005–2007 m. – magistro laipsnį. 2004 m. dalyvavo „Erasmus“ mainų programoje Castilla La Mancha universiteto Vizualiųjų menų fakultete (Cuenca, Ispanija). Nuo 2008 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 2010 m. – VDA Klaipėdos fakulteto dėstytojas. Aktyviai dalyvauja parodose, surengė 25 autorines parodas Lietuvoje ir užsienyje – Stokholme, Londone, Kardife, dalyvavo 30 jungtinių meno parodų. Menininko kūryba buvo įvertinta įvairiomis stipendijomis, premijomis ir apdovanojimais Lietuvoje ir už jos ribų. 2012 m. už lietuvių koloristinės tapybos tradicijos tęstinumą ir plėtrą jam įteiktas Antano Gudaičio garbės diplomas. Menininkas yra išleidęs ne vieną poezijos rinkinį.

Paroda vyks iki birželio 11 d.

Šįvakar 19 val. Klaipėdos koncertų salėje bus surengtas tarptautinio Klaipėdos violončelės konkurso laureatų paskelbimas ir koncertas. Aukščiausius komisijos įvertinimus pelnę violončelininkai ne tik bus apdovanoti, bet ir pasirodys kaip solistai su Klaipėdos kameriniu orkestru, diriguojamu Martyno Staškaus. Koncerte gros ir praėjusio konkurso I premijos bei kitų svarių konkursų laureatas violončelininkas Rustemas Khamidulinas iš Rusijos. Koncerto klausytojų laukia staigmena – ypatingo jaunojo atlikėjo iš Šveicarijos pasirodymas.

Nakties koncerte padvelks šviežio vėjo gūsis: 21.30 val. „Švyturyje BHouse“ vyks Mikk Kaasik ir C–JAM projektas. C-JAM – tai keturi talentingi estų violončelininkai, laužantys stereotipus ir naikinantys ribas tarp skirtingų muzikos žanrų. Charizmatiškasis penkiolikmetis solistas Mikkas Kaasikas yra laimėjęs ne vieną nacionalinį ir tarptautinį dainų konkursą. Energingieji atlikėjai publiką nuo kėdžių privers pakilti gerai žinomų grupių melodijomis bei savo originaliomis kompozicijomis.

Šio projekto metu klaipėdietis dailininkas Simas Žaltauskas, įkvėptas koncerte tvyrančios nuotaikos, perkels savo įspūdžius ant 2 kv. m. drobės.

17 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje solo rečitalį atliks vienas žymiausių Suomijos violončelininkų Martti Rousi. Jis yra įvairių tarptautinių konkursų laureatas, koncertuojantis su iškiliausiais Skandinavijos, Europos bei JAV orkestrais. M. Rousi šiemet yra ir tarptautinio Klaipėdos violončelės konkurso komisijos narys. Jam koncerte fortepijonu talkins latvė Lelde Tīrele.

14 val. Klaipėdos koncertų salės konferencijų salėje vyks seminaras „Jazz ir bluegrass stiliai. Atlikimo subtilybės“, kurį ves pašėlęs violončelininkas amerikietis Rushadas Egglestonas.

„Vienu žodžiu šio talentingo atlikėjo apibūdinti tiesiog neįmanoma. Jis – modernios violončelės virtuozas, revoliucinis muzikantas, kompozitorius, poetas–filosofas ir komikas, džiazo ir bluegrass stilių ekspertas“, – pasakojo festivalio meno vadovas Mindaugas Bačkus.

Kino mėgėjams penktadienį ir šeštadienį 19 val. kino teatre "Forum Cinemas" Klaipėda bus rodoma kino juosta „Hilari ir Džeki“. Filme pasakojama tragiška pasaulinio garso violončelininkės Jacqueline du Pré istorija, papasakota jos sesers, fleitininkės Hilary du Pré-Finzi.

„Šeštadienį, paskutinę festivalio dieną dedikavome amžinąjai klasikai. Išgirsime du amžinos klasikos, klasicizmo ir romantizmo šedevro kūrinius“, –  pristatė M. Bačkus.

19 val. įvyksiantis baigiamasis koncertas Klaipėdos koncertų salėje vainikuos visą šešias dienas trukusį festivalį. Jo programą atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Modesto Pitrėno.

Pirmoje dalyje skambės didžiojo Vienos klasiko Ludwigo van Beethoveno Trigubas koncertas, parašytas trims solistams – smuikui, violončelei ir fortepijonui bei simfoniniam orkestrui. Jo solo partijas atliks  trys pasaulyje Lietuvos vardą garsinančios klasikinės muzikos asmenybės: smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, pianistas  Petras Geniušas ir violončelininkas Vytautas Sondeckis.

„Antroje baigiamojo koncerto dalyje skambės čekų romantizmo epchos kompozitoriaus Antoníno Dvořáko koncertas, bene dažniausiai atliekamas violončelės koncertas pasaulyje. Grieš įvairių tarptautinių konkursų laureatas, violončelininkas armėnas Narekas Hakhnazaryanas“, – pasakojo M. Bačkus.

Paskutinis festivalio akcentas – 21.30 val. Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje vyksiantis koncertas „Džiazo stygų kokteilis“. Jame duetas „Deep strings“, kurį sudaro Anne-Christin Schwarz  (vokalas, violončelė) ir Stephan Braun (violončelė, elektronika). atliks savo kompozicijas kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru. Atlikėjai publiką  žada stebinti spontaniškumu ir improvizacijomis.

17 val. Klaipėdos pilies muziejaus Friedricho poternoje solinę programą „Vien tik Brittenas“ violončele grieš Alexanderis Rammas iš Rusijos.  „Netikėta yra tai, kad šis violončelininkas turi ir lietuviško kraujo, o jo mama gyvena Palangoje. A. Rammas atliks Benjamino Britteno suitas vilončelei solo. B. Bittenas – yra vienas iš nedaugelio XX a. britų klasicizmo kompozitorių, kuris rašė muziką solo violončelei. Visas koncertas – tai gurmaniška programa, skirta XX a. klasikinės muzikos mylėtojams“, – teigė M. Bačkus.

12 val. Klaipėdos koncertų salėje koncerte „Auginti meile...“ pasirodys violončelininkas ir pedagogas Valdas Povilaitis kartu su savo vadovaujamu Suzuki violončelių orkestru. Suzuki metodas remiasi unikaliu esminiu principu – kiekvienas vaikas gali išmokti, būdamas mylinčioje ir lavinančioje aplinkoje.

11, 11.30, 12 val. visi kviečiami į Klaipėdos senąjį turgų, kur netikėtą gyvos muzikos ir šokio performansą „Čia ir dabar“ surengs Šeiko šokio teatras, festivalio violončelininkų ansamblis bei Klaipėdos senjorai. Jo metu dailininkas Simas Žaltauskas žiūrovų nutapys paskutinį šio festivalio paveikslą. 19 val. Klaipėdos koncertų salėje Baigiamojo koncerto pertraukos metu jis pristatys visus festivalio metu sukurtus kūrinius.

„Miesto dėmesys dailininkams ir dailininkų dėmesys miestui - tokia manau šio sėkmingo plenero pagrindinė idėja. Klaipėda su savo virsmais, istorijos turtu yra verta daugybės drobių ir dar daugiau tokių plenerų. Čia tiršta emocijų ir istorijos, čia dera nuostabi architektūra ir laisvė, kurios dermę sunku kur kitur atrasti“, - sakė dailininkas, plenero dalyvis Juozas Vosylius.

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuotame projekto „Klaipėdos miesto ir jūrinis peizažas mene“ plenere dalyvavo Klaipėdos miesto dailininkai ir svečiai iš kitų Lietuvos miestų: klaipėdiečiai dailininkai Simas Žaltauskas, Aurimas Eidukaitis, Algirdas Vadoklis, Dalia Skridailaitė, Rytis Martinionis, Juozas Vosylius, Petras Lukošius, Romas Klimavičius, vilniečiai  Arvydas Kašauskas, Viktoras Binkis, Mykolė Ganusauskaitė Jencienė ir kaunietis Šarūnas Šarkauskas.

Klaipėda - unikalus miestas su išskirtine miesto istorija, architektūra ir  gamta. Pleneras vyko ypatingu metų laiku - pavasario ir vasaros sandūroje, kuomet ypač palankus metas dailininko vaizduotei, piešinio, spalvų ir pustonių pagalba  drobėje įamžinti Klaipėdos miesto grožį. Čia atsiskleidžia plenero intriga: susibūrę skirtingų Lietuvos miestų, skirtingų kartų tapytojai per savo kūrybos prizmę skirtingai žvelgė į Klaipėdos  urbanistinį peizažą, jūros, uosto vaizdus. Drobėse  Klaipėdos didybė ir kasdienybė susijungusios į   vieną  visumą,  leidžia žiūrovui iš naujo pažinti miestą.

Ši kilnojamoji paroda bus eksponuojama viešbučiuose, kitose parodinėse erdvėse Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose. Projektas tęsis iki metų pabaigos. Projektas parengtas taip, kad klaipėdiečiai galėtų iš arti susipažinti su dailininkų kūryba: išdidinti ant tentų (5x4 metrų) meno kūriniai, sukurti plenero metu, jaukiai įsikurs miesto erdvėse. Miestiečiai, miesto svečiai galės betarpiškai grožėtis dailininkų kūryba.

Paroda iki liepos 6 d. veiks „Klaipėdos galerijos“ filiale, mados ir verslo centre „Herkaus“ galerijoje, Herkaus Manto 22.

S.Žaltauskas kelerius metus kruopščiai studijavo mikroorganizmų pasaulį, kurį išraiškingomis formomis bei koloristine gama perkėlė į didelio formato drobes.  Šiuo tapybos darbų ciklu „Cells“ („Ląstelės“) autorius parodo neformalų požiūrį į šiuolaikinės kasdienybės nematomą pasaulį, išskirtinumą ir svarbą – mokslo ir meno sintezę laike ir erdvėje.

„Ląstelė – gyvų organizmų struktūrinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti, vystytis, daugintis. Skirtingos ląstelės (pelėsio, grybo, lapo, vėžio, vandens) turi užkoduotą savo formą, spalvų gamą. Laikui bėgant kinta jų struktūra ir spalvinė gama. Mikroskopu įmanoma perteikti milijoną kartų padidintą vaizdą. Didelius drobių formatus pasirinkau neatsitiktinai – sąmoningai, kad pabrėžčiau mažos ląstelės sandarą, struktūrą ir kad tai, kas nematoma, taptu matoma. Atiduodu duoklę vėžiniais susirgimais sergančių žmonių įvairiems metastaziniams dariniams, norėdamas parodyti šios ligos vidinį spalvos pasaulį. Mano paveiksluose sustoja laikas“, – teigė parodos autorius.

S.Žaltauskas gimė 1980 m. Klaipėdoje. Baigė tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje (VDA), kurioje dabar dėsto pats. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, aktyviai dalyvauja profesionalaus meno gyvenime.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) viena iš veiklos sričių yra meno rezidentūros programa. Nuo 2007 m. KKKC bendradarbiauja su Ahrenshopo mieste (Vokietija) įsikūrusiais  Menininkų namais „Lukas“. Kovo 2–30 d.  šiuose namuose vieši tapytojas Rolandas Marčius (Klaipėda).

Rolandas Marčius (g. 1974) studijavo Vilniaus dailės akademijoje tapybą. 11 metų gyveno ir kūrė JAV. Parodose dalyvauja nuo 1999 m. Nuo 2012 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Gyvena ir kuria Klaipėdoje.

R. Marčiaus kūryboje skleidžiasi chirurgiškai apnuoginanti rentgeno estetika. Menininkas ieško jungčių tarp emocinės būsenos, prigimties ir fizinio kūno, atmesdamas lyties, rasės, amžiaus, sveikatos būklės klausimus. Kuriama daugiaplanė iliuzija, gylis, pasitelkiant poodinę struktūrą, tai, ko negalima matyti plika akimi. Tomografinių nuotraukų plokšti paviršiai drobėje įgauna tūrio, o išnarstyta anatomija veikia neapčiuopiamą fizinę realybę ir atvirkščiai.

Kūryboje R. Marčius siekia minties daugiasluoksniškumo, netikėtumo, spalvos gylio ir dermės, kad kūriniai žiūrovui keltų skirtingas asociacijas. Neatsitiktinai visi darbai be pavadinimų, taip paliekama erdvė žiūrovui, neribojama minties eiga: kiekvienas, matydamas kitaip bei remdamasis savo asmenine patirtimi, idėjomis, vaizdiniais, gali susikurti savo asmeninį naratyvą.

Antrasis menininkas, šiemet vyksiantis pagal kultūrinių mainų programą į rezidenciją Vokietijoje ‒ tapytojas Simas Žaltauskas. Jis Menininkų namuose „Lukas“ viešės balandžio 7 d.‒ gegužės 3 d.

Simas Žaltauskas gimė 1980 m. Klaipėdoje. Baigė tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2008 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Aktyviai dalyvauja akademinės visuomenės veikloje, dėsto piešimą, tapybą Lietuvos dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino fakultete, dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dailininku dekoratoriumi.

Pagrindinė S. Žaltausko kūrybos inspiracija – sąlytyje su aplinka, joje vykstančiais reiškiniais išgyvenamos būsenos, kurios nuolat kinta, vietą užleisdamos vis naujoms. Be socialumo ir stilių įvairovės, jo kūryba išsiskiria subtilia šiuolaikiškumo ir klasikos derme. Į įprastus miesto simbolius pažvelgiama kitomis akimis, jų reikšmės ir net formos transkribuojamos. Klasikinis potėpis, spalva S. Žaltausko peizažuose tampa „ekolendais”, su ironijos gaidele pristatančiais pastaraisiais metais itin populiarią ekotematiką.

S. Žaltauskas dalyvauja parodoje „3+6 – jaunas trijų šalių menas“, kuri gegužės 3 d. bus atidarytas Vokietijoje, vėliau paroda bus perkelta į Klaipėdą ir Malmę.

Menininkų namai „Kunstlerhaus Lukas“ įkurti 1994 metais ir yra skirti Baltijos ir Šiaurės šalyse kuriančių menininkų kūrybai pristatyti bei sklaidai. „Lukas“ meno sklaidos platforma skaičiuoja dvidešimt pirmuosius savo veiklos metus. Šioje vietoje Paulas Muller-Kaempffas prieš 121-erius metus įkūrė menininkų koloniją. Šios dvi iniciatyvos tapatinamos neatsitiktinai. Šiandienė menininkų rezidencija įsikūrusi tose pačiose Diuseldorfo tapybos mokyklos atstovo atrastose ir suformuotose erdvėse.

Penktadienį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose atidaroma tęstinė piešinio paroda „Emocija I“ bei 5-oji Lietuvos rašto meno ir kaligrafijos paroda.

Parodos „Emocija I“ pavadinimas sufleruoja, kad šis projektas bus tęstinis. Jį rengiantis Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyrius bei kuratorius Simas Žaltauskas siekia neįprastu kampu pažvelgti į piešimą kaip kūrybinį procesą bei piešinį kaip šio rezultatą. Parodos koncepcija – lakoniška, neperkrauta naratyvinio daugiasluoksniškumo bei akademizmo ir atvira dailininkų fantazijai renkantis medžiagas bei išraiškos priemones.

Po penkerių metų pertraukos žiūrovus kviečia ir tradicinė, šįkart – jau penktoji tarptautinė Lietuvos rašto meno ir kaligrafijos paroda, dedikuota Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejui ir spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimo 110-osioms metinėms. Ją LDS Klaipėdos skyrius rengia kartu su Klaipėdos dailininkų fondu.

Penktojoje rašto meno parodoje dalyvauja per 40 autorių iš įvairių šalių nuo Danijos iki Rumunijos: tiek žymių profesionalų, tiek jaunų eksperimentuojančių studentų. Tarptautinis pobūdis ir tematika itin atviri kūrybiniams bei tarpkultūriniams netikėtumams, tad publikos laukia nemažai įdomių kūrinių: kaligrafai iš Izraelio atsiuntė darbų ivrito rašmenimis, kolegos iš Baltarusijos išrašė K. Donelaičio tekstus baltarusių kalba.

Parodos kuratorė – dailininkė Lidija Kuklienė, kūrybinė grupė – menotyrininkė Goda Giedraitytė ir dailininkas Mindaugas Petrulis, ekspozicijos autorius – M. Petulis.

Pirmoji Lietuvos rašto meno paroda įvyko 1992 m. Klaipėdoje, šviesios atminties profesoriaus Algio Kliševičiaus iniciatyva.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė. Rengėja dėkingi už paramą ir bendradarbiavimą leidybos grupei „Druka“, Klaipėdos dizaino centrui ir bendrovei „Verslo reklama“.

Laikas: liepos 18 d., penktadienį, 18 val.

Vieta: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). 

Parodos veiks iki rugpjūčio 18 d. Parodų rūmų darbo laikas – trečiadienį–sekmadienį, 11–19 val.