„Šiandien man 36. Ne kartą sakiau, kad turėjau ypatingai įdomų, linksmą ir nuotykių pilną gyvenimą. Rodos patyriau viską, ką galėjo patirti garsiai juoktis mėgstanti mergina, kurios jaunystė tęsėsi net 35 metus. Ir nors šeimoje vis dar esu jauniausia dukra, mažoji anūkė ar ta, kuri rodos niekada nesubręs, pastaraisiais metais jaučiau viena – esu pasiruošusi naujam gyvenimo etapui. Kuriame bus tiek pat juoko ir nuotykių, tik jais galėsiu džiaugtis nebe viena, o spalvingą pasaulį rodyti ir su juo pažindinti savo išsvajotą mažylį, kuris ėmė ir lyg Dievo dovana buvo atsiųstas man tam, kad šiek tiek sustočiau, galbūt mažiau dirbčiau ir turėčiau gyvenime ne valanda mažiau, tačiau bent minute daugiau. Per kurią galėčiau pastebėti dalykus, kuriems kažkada gal neturėjau laiko“, – socialiniame tinkle „Instagram“ mintimis dalijosi žinoma moteris.

„Instagram“ nuotr.

„Šiandien pirmasis su gimtadieniu mane pasveikino jau ūgtelėjęs ir aktyviai pilve besispardantis būsimas šios planetos gyventojas, kuris nubudo anksčiau už mane ir leido pasimėgauti tekančia saule, apšviečiančia Vilniaus senamiesčio bažnyčių stogus. Geresnės dovanos negalėčiau tikėtis. Nežinau, kas atsakingas už norų išsipildymą, tačiau turiu tik vieną prašymą: leisk mums būti sveikiems, stipriems ir laimingiems. Aš! Būsiu! Mama!“ – emocijų neslėpė S. Albavičiūtė.

Nežinau, kas atsakingas už norų išsipildymą, tačiau turiu tik vieną prašymą: leisk mums būti sveikiems, stipriems ir laimingiems.

Po laidų vedėjos įrašu socialiniame tinkle pasipylė žinomų žmonių ir gerbėjų komentarai. „Šiurpuliukai prabėgo, kaip gražiai išsakytos mintys.. Sveikinimai“, – rašė influencerė Inga Žuolytė.

„Pati nuostabiausia pavasario naujiena! Mažute, būsi nuostabi mama! Jeigu dabar pasaulis būtų laisvas, esu tikras, surengtum max teminę gimtadienio fiestą, kur visi dalyviai turėtų būti su pilvais! Nu kažką nurauto, kaip visada! Tai dar ir su gimtadieniu!“ – pakiliomis emocijomis dalijosi keliautojas, žurnalistas ir geras S. Albavičiūtės draugas Orijus Gasanovas.

„Sveikinu! Turėsi ištikimiausią draugutę / draugą šiame pasaulyje“, – rašė influencerė Ieva Mackevičienė.

Paliko komforto zoną

S.Albavičiūtė, daug kam žinoma Simonos Banditos slapyvardžiu, jau šių metų pradžioje nusprendė, kad keturiolika metų, praleistų radijo stoties ZIP FM eteryje, yra riba, kai laikas save išbandyti naujuose vandenyse.

"Keturiolika metų yra beveik pusė mano gyvenimo. Radijuje buvo labai geri laikai – 20 metų amžiaus merginai atsidurti tokiame darbe, turėti galimybę kurti ir įgyvendinti savo pačios idėjas! Man tai buvo geriausias darbas pasaulyje. Darbas radijuje atitiko mano charakterį, mano poreikius ir nuotaiką – kasdien bendravau su pačiais linksmiausiais Lietuvos žmonėmis, kurie buvo ne tik kolegos, bet tapo ir gerais draugais. Tačiau po keturiolikos metų aplankė jausmas, kad viską čia išmokau, viską padariau, todėl priėmiau sprendimą, kad laikas meilę radijui palikti tokią, kokia ji buvo, – didžiulę, ir pradėti naują etapą, tačiau jau už radijo durų", – atvirauja ji.

Apie autorinį televizijos projektą S.Albavičiūtė svarstyti pradėjo daugiau nei prieš metus – jau tada ji jautusi, kad atėjo laikas sukurti laidą apie XXI a. naujienas, modernius būdus. "Kai sukūriau savo radijo personažą Simoną Banditą, kuri gimė nuo žodžio bandyti, kiekvieną savaitę išbandydavau kažką naujo ir turėjau galimybę prisiliesti prie alternatyvios XXI a. informacijos. Pavyzdžiui, greitojo mokymosi būdu – kolibrio metodu – per savaitę išmokau groti gitara ir per ZIP FM naujo sezono pristatymo renginį prieš tūkstantinę minią koncertavau su grupe "Saulės kliošas". Dėl Simonos Banditos sukurto koncepto atsirasdavo vis daugiau įdomių žmonių. Taip kiekvieną savaitę sužinodavau vis daugiau įdomių būdų: kaip būti efektyviam, kaip geriau atlikti vieną ar kitą užduotį. Supratau, kad visa tai sudėjus į vieną vietą galima sukurti įdomų projektą", – dalijasi naujos LNK šeštadienio vakaro laidos autorė.

Jeigu turėtum visą įdomiausią pasaulio informaciją, kaip galėtum efektyviau, ramiau ir tiesiog laimingiau gyventi?

Kitoks pokalbių šou

Pirmosios "XXI amžiaus laidos" tema buvo skirta senėjimo problemoms gvildenti. Apie tai kalbėjo Los Andžele gyvenanti, atrodo, laiką sustabdžiusi žymiausia Lietuvos aktorė 85-erių Rūta Lee, savo nuomonę apie plastinę chirurgiją išrėžė ir vienuolikmetis Vytis, o psichologė-psichoterapeutė, socialinių mokslų daktarė Agnė Matulaitė laidos žiūrovams pateikė specialisto komentarą.

Darbas kuriant televizijos laidas S.Albavičiūtei nėra naujiena – prieš šešerius metus ji su bičiule Gintare Gurevičiūte pradėjo kurti laidą "Bus visko". Ją kuria ir šiandien. "Bus visko" formatas yra kitoks, tai  gyvenimo būdo laida apie konkrečių žmonių gyvenimo istorijas. Tačiau per jas mes taip pat stengiamės bent kažkiek edukuoti savo žiūrovus. "XXI amžiaus laida" – kitokio formato pokalbių šou. Daug pašnekovų, kurie viena ar kita tema išreiškia savo nuomonę, ir visi kalba apie konkrečią problemą bei siūlo jos sprendimo būdus", – idėją pristato laidos vedėja.

S.Albavičiūtė įsitikinusi – XXI a. klausimas yra labai paprastas, bet esminis: kaip būti lamingam? "Tai susiveda į kasdienes problemas: ar gerai išsimiegojai, ar tavo santykiai laimingi, kaip tu sugebi pažiūrėti į problemas, o svarbiausia – jas spręsti? Jeigu turėtum visą įdomiausią pasaulio informaciją, kaip galėtum efektyviau, ramiau ir tiesiog laimingiau gyventi?" – klausimus kelia ji.

Ką daryti, kad vyras nepabėgtų iš namų? Kaip nepasenti anksčiau laiko? Ir kur gauti pinigų? Apie tai kiekvieną šeštadienio vakarais kalbės žymiausi Lietuvos žmonės, savo sričių ekspertai, laidoje pasisakys ir skirtingų amžiaus grupių atstovai.

Kasdienybės pokyčiai

Pastaruoju metu S.Albavičiūtės dienos – labai užimtos. Naujas projektas reikalauja didelio įdirbio, daugybės minčių. "Ieškau būdų, kaip visa tai nuspalvinti. Daug laiko praleidžiu prie kompiuterio ir kalbindama savo charizmatiškuosius laidos herojus", – pasakoja laidos vedėja.

"Dabar – itin užimtas laikas. Persikraustėme į naujus namus, bet dėl darbų gausybės dar nėra laiko iki galo jais pasidžiaugti. Tačiau stengiuosi išgirsti savo sužadėtinio Andriaus patarimą: "Pasistenk mėgautis tuo, kas dabar vyksta, nes tai ypatingas laikas." Todėl pailsiu – ir vėl prie darbų, pailsiu – ir vėl prie darbų. Gyvenu kraustymosi ir naujų potyrių, kurių iš tikrųjų labai ir norėjau, nuotaikomis", – neslepia S.Albavičiūtė.

Radijo stotyje S.Albavičiūtė įgijo Simonos Banditos slapyvardį, kuris puikiai atspindėjo jos energiją. Ar šis slapyvardis vis dar lydi ją kasdienybėje? "Socialiniuose tinkluose vis dar esu Simona Bandita, o nauja laida gimė būtent iš jos. Tik šiandien visas patirtis TV ekrane perleidžiu ne per save, o per kitus žmones. Tačiau, kaip ir anksčiau, esu tokia pati smalsi ir džiaugiuosi gyvendama XXI a., kuriame tiek daug galimybių ir įdomios informacijos", – sako ji.

"XXI amžiaus laida" – šeštadieniais 17.25 val. per LNK

Šį šeštadienį LNK eteryje – naujas startas. Simona pristato savo autorinį televizijos projektą „XXI amžiaus laida“. Tai modernaus požiūrio televizijos šou, paremtas gyvenimą keičiančia informacija, o svarbiausia – su itin charizmatiškais laidos herojais. Projekto tikslas – kiekvienos laidos metu išspręsti kokią nors modernaus žmogaus problemą, su laidos žiūrovais pasidalyti alternatyviais sprendimo būdais.

Ką daryti, kad vyras nepabėgtų iš namų? Kaip nepasenti anksčiau laiko? Ir kur gauti pinigų? Apie tai kiekvieną šeštadienį 17.25 val. kalbės žymiausi Lietuvos žmonės, savo sričių ekspertai, laidoje pasisakys ir skirtingų amžiaus grupių atstovai: daug metų Amerikoje praleidusi itin šiuolaikiška 80 metų močiutė Vida, net Donaldo Trumpo klausimu savo aiškią nuomonę turintis vienuolikmetis Vytis. Išgirsite, kaip modernias problemas šiuolaikiškai sprendžia Lietuvoje gyvenantis argentinietis kunigas Domingo, veikli ir itin modernų požiūrį į save bei aplinką turinti Ieva, trijų vaikų mama Doloresa ir daugelis kitų.

Pirmosios „XXI amžiaus laidos“ tema – senėjimas. Apie tai kalbės Los Andžele gyvenanti žymiausia Lietuvos aktorė Rūta Lee. Rūtai – 85-eri. Tačiau žodžio „senatvė“ Rūtos žodyne nėra. Ji ne tik pasidalys savo jaunystės paslaptimi, tačiau ir įkvėps Lietuvos žmones nesenti. Tai pirmasis Rūtos interviu po vyro Websterio mirties.

Laidoje bus kalbama ir apie plastines operacijas – savo nuomonę išrėš ir 11 metų Vytis: „Esu buvęs baseine ir mačiau moterį su pripūstom lūpom. Aš tėčiui sakau – pažiūrėk, kokios pripūstos lūpos, ar tai gražu? Nu, ne. Nes pripūstos lūpos – tau atrodo gražu, tavo vyrui gražu, bet kitiems žmonėms tai nėra gražu. Jeigu tu visą laiką keisi odą, tai nebus tavo tikras kūnas. Tai bus dirbtinis kūnas”.

Šio šeštadienio laidos ekspertė psichologė-psichoterapeutė, socialinių mokslų daktarė Agnė Matulaitė pakomentuos: „Ar norėtume, kad mūsų seneliai būtų botoksiniai, barbiški? Norisi raukšlytę bučiuoti, o ne sakyti – ei, močiut, pasinaikink tą raukšlę. Apskritai botokso vartojimas priartina prie tos išvaizdos, kai gulite nugrimuotas karste. Ar tikrai norite pasiekti šią būseną?”

Laidos metu bus pateiktos rekomendacijos, kaip nepasenti, o visus Lietuvos žmones, kurie jaučiasi esantys našta, Agnė padrąsins: „Net jei nebevaikštote, galbūt šlubuoja atmintis ir jums atrodo, kad galėtumėte save išmesti į šiukšlių dėžę, noriu pasakyti, kad jūs esate pats vertingiausias šeimos narys. Nes esate liudytojas visų santykių, vaikučių ir viso gyvenimo. Ir ta švelni šypsena yra viskas, ko iš jūsų reikia. Galite net piršto nebepakrutinti, jūs vis tiek esate pats vertingiausias.“

Laidos kūrėja S. Albavičiūtė sako labai norinti, kad šią laidą pamatytų ne tik jaunos merginos, kurios svajoja niekada nepasenti ir nuo jaunų dienų į save įleidinėja visas įmanomas injekcijas, bet ir mūsų Lietuvos močiutės. Kurios galbūt yra vienišos, liūdnos. Senatvė gali būti graži, tereikia į ją pažvelgti kitomis akimis.

Apie tai – šį šeštadienį 17.25 val. per LNK.

Vienas iš laidos dalyvių – garsus operos solistas Merūnas Vitulskis. „Aš mėgstu dalyvauti pačiuose įvairiausiuose projektuose ir nerti į avantiūras. Taip susiklostė ir dabar. Tiesa, ši laida kiek kitokia, nei žiūrovai pripratę matyti eteryje, mat čia interakcija su paprastais žmonėmis iš tiesų didžiulė. Neslėpsiu – filmavimo metu labai jaudinausi. Jaučiausi nesavam kailyje“, – atviravo dainininkas.

Laidoje bus pačių įvairiausių žmonių reakcijų. „Supratau, kad Lietuvoje vis dar yra labai daug nelaimingų žmonių. Net atostogų metu daugelis lietuvių vaikšto paniurę, pikti. Tiesa, buvo ir smagesnė dalis. Mane labai nustebino jaunimas. Visi sako, jog mūsų jauni žmonės labai išpuikę, per daug drąsus. Dabar galiu pasakyti priešingai – žavingas kuklumas vis dar yra. O tai šiais laikais labai reta“, – sakė jis.

Šioje laidoje bus visai kitaip. Pagaliau eteryje išvysime tikras, nesuvaidintas tikrų žmonių reakcijas.

Į J. Nainio avantiūrą pasiryžo nerti ir jo kolegė Simona Albavičiūtė-Bandita. Tiesa, žymi moteris atviravo, kad iš pradžių viską įsivaizdavo kiek kitaip: „Galvojau, kad bus lengva, šiek tiek pajuokausim, ir tiek. Realybė buvo visai kitokia – iš tiesų buvo labai sunku provokuoti žmones ir elgtis taip, kaip tikriausiai gyvenime nesielgčiau.“

Radijo ir televizijos laidų vedėja tvirtino, kad projekte žiūrovai galės išvysti labai daug spalvų. „Buvau labai dėkingoje situacijoje, kuri tik kurstė fantaziją pačioms netikėčiausioms užduotims bei įvairiausioms emocijoms“, – pasakojo S. Albavičiūtė-Bandita.

Laidoje „Čia tai geras!“ dalyvauti sutiko ir Nijolė Pareigytė-Rukaitienė. Iššūkių nebijanti dainininkė sakė, jog jai toks laidos formatas nebuvo naujiena. „Aš nebijau nei iššūkių, nei iš savęs pasijuokti, nei kartais atrodyti kvailai ar juokingai. Eidama į šią laidą buvau pasiruošusi viskam. Man svarbiausia pozityvios emocijos, taigi būtent jomis siekiau užkrėsti ir visus aplinkinius“, – kalbėjo grupės „69 danguje“ narė.

Anot N. Pareigytės-Rukaitienės, ją nustebino geranoriški žmonės: „Bus daug juoko, kuriozinių situacijų ir netikėtumų. Tikiuosi visos šios emocijos bus perteiktos žiūrovams per televizijos ekranus.“

Kita laidos dalyvė – dainininkė Oksana Pikul-Jasaitienė. Garsios moters teigimu, jau pati pirminė laidos idėja jai sukėlė labai daug teigiamų emocijų ir minčių. „Aš esu žmogus, turintis humoro jausmą, man patinka pasilinksminti, pajuokauti, pabendrauti su žmonėmis, todėl tokiam projektui ryžausi nedvejodama. Ir tikrai dar ne kartą dalyvaučiau tokioje laidoje, nes man labai patiko“, – įspūdžiais dalijosi ji.

Projekto iššūkį priėmė ir Donalda Meiželytė. Dainininkė ir renginių vedėja sakė, kad ši laida jai sukėlė iki tol dar neišgyventų emocijų: „Filmavimo metu keletą kartų jaučiausi kaip kosmose. Man kilo jaudulys ir stresas, o dar laidos vedėjas Jonas Nainys su savo užduotimis... Galiu pasakyti, kad vedėjas buvo negailestingas ir kurstė beprotiškas situacijas. Tiesiog praradau orientavimąsi erdvėje, tad patikėkite – bus labai juokinga.“

D. Meiželytės teigimu, nauja laida bus įdomi savo formatu. „Mes pripratę televizijoje matyti tik Lietuvos įžymybes ir jų reakcijas. Šioje laidoje bus visai kitaip. Pagaliau eteryje išvysime tikras, nesuvaidintas tikrų žmonių reakcijas“, – kalbėjo dainininkė ir renginių vedėja.

LNK laidoje „Čia tai geras!“ žiūrovai galės išvysti ir daugiau žymių žmonių, tarp kurių – Radži, Vytenis Pauliukaitis, Aleksandras Ivanauskas-Fara, Liveta Kazlauskienė, Ingrida Martinkėnaitė, Donata Gutauskienė-Laisva ir dar daug kitų.

„Čia tai geras!“ – naujajame LNK sezone.

„Grožio procedūros puikus būdas puoselėti gerą ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą. Vienos norėdamos atsipalaiduoti renkasi manikiūrą ar pedikiūrą, kitos masažus ar veido odos priežiūros procedūras. O kartais savijautai pagerinti pakanka tiesiog naujos šukuosenos,“ – sako masažų, spa ir grožio paslaugų el. parduotuvės „Pasiutus Lapė“ atstovė Skaistė Tebelškienė.

Tokiam požiūriui pritaria ir nuolatiniame veiklos sūkuryje besisukanti „Zip FM“ radijo laidų vedėja ir didžėjė Simona Albavičiūtė–Bandita. Jos teigimu, moters išvaizda tiesiogiai priklauso nuo jos vidinės savijautos.

– Kas, tavo nuomone, yra graži moteris?

– Man graži moteris ta, kuri yra laiminga ir savimi patenkinta. Juk grožis nepriklauso nuo fizinės išvaizdos. Dažnai moterys išgyvena dėl priaugto svorio, bet juk yra daugybė gražių stambesnio sudėjimo žmonių. Graži moteris turi būti pailsėjusi, pasitikinti savimi ir tvarkingai atrodanti.

– Pasidalink savo grožio receptu.

– Pati svarbiausia grožio procedūra man yra miegas. Nes jei esi pavargęs, net nematai savęs veidrodyje. O kai esi pailsėjęs, tai norisi ir gražėti. Specialias procedūras atlieku pakankamai retai, bet labai mėgstu veido kaukes. Tačiau svarbiausia susitvarkyti savo viduje. Kai jautiesi gerai, tada ir esi graži.

– Kokias grožio procedūras renkiesi kasdien?

– Plaukams naudoju argano aliejų, o veidui drėkinamąsias kaukes. Pudros kasdien nenaudoju. Ją išsitraukiu tik tada, kai einu į kokį nors renginį.

– Ar išvaizda rūpiniesi pati, ar kreipiesi į grožio specialistus?

– Kasdienine savo išvaizda rūpinuosi pati, į specialistus kreipiuosi tik dėl rimtesnių procedūrų. Esu dariusi PRP – kraujo plazmos procedūrą veidui. Ji yra ilgalaikė, ir jos niekaip negalėčiau pasidaryti pati. Ši procedūra skaistina ir atjaunina odą. Taip pat turiu savo manikiūro ir pedikiūro specialistę, pas kurią nuolat vaikštau.

Išvaizdai ir grožiui įtaką daro ir gyvenimo būdas, tad aš renkuosi sveiką, gerą ir šviežią maistą. Mėgstu daržoves, žuvį ir jūros gėrybes. Geriu natūralų vandenį, o ne limonadus ar saldžius gėrimus. Žinoma, kartais mane irgi galima išvysti greito maisto restorane ar geriančią kolą, bet tai nėra dažnas atvejis. Pavalgiusi gero maisto, geriau jaučiuosi, nebūnu pavargusi ar apsnūdusi.

– Ką visada galima rasti tavo kosmetikos priemonių krepšelyje?

– Mano kosmetinėje visada galima rasti argano aliejaus plaukams. Nuo jo plaukai tampa švelnūs ir žvilgantys. Visada turiu ir veido prausiklį, drėkinamąjį kremą, serumą su hialurono rūgštimi, kuris drėkina ir apsaugo odą, bei kūno losjoną.

– Gyvenant įtemptu ritmu, svarbu atsipalaiduoti. Kas tau padeda tai padaryti?

– Geriausiai atsipalaiduoti padeda poilsis. Man svarbu turėti galimybę tiesiog praleisti dieną namuose. Labai mėgstu aplankyti savo šeimą. Laikas su artimaisiais tikrai padeda atsipalaiduoti. Taip pat labai mėgstu išsimiegoti. Galiu labai įtemptai gyventi ir miegoti vos po keletą valandų per parą, tačiau vėliau privalau skirti laiko sau ir sujungti visas mintis į vieną.

Merginos neslepia, kad kurti „Bus visko“ laidas jas paskatino noras nevaržomai keliauti. Jos tvirtina, kad kelionės visuomet kėlė susižavėjimą ne dėl architektūrinių statinių ar istorijų monumentų, bet dėl sutiktų žmonių bei galimybės bendraujant pažinti skirtingas kultūras.

Antroji priežastis paskatinusi kurti „Bus visko“ laidas buvo svajonė turėti laidą su daug spalvų ir pozityvumo. „Mes norime įkvėpti savo žiūrovus tikėjimu, kad gyvenimas gali būti gražus. Praėjusiame sezone stengėmės parodyti istorijas žmonių, kurie, atrodytų, gimė su marškinėliais, tokių, į kuriuos, žvelgiant iš šalies, galėtų susidaryti įspūdis, jog jiems viskas gyvenime patiekta ant lėkštutės. Visi jie atskleidė savo sėkmės istorijas, pasakojo, kokį sunkų kelią teko nueiti tam, kad šiandien galėtų vadintis sėkmingais“, – pasakojo Gintarė tvirtindama, kad kiekvienas turi galimybę paversti savo gyvenimą tokiu, apie kokį visuomet svajojo.

Jei pirmajame sezone vyravo gerai apgalvota turinio koncepcija „from zero to hero” (nuo nulio iki herojaus), kalbėdamos apie naują „Bus visko“ sezoną merginos sako, kad šįkart kelionėse sutikti žmonės bei jų istorijos patys padiktavo siunčiamą žinutę.

„Patyčios Lietuvoje tokios gajos, kad drąsiai būtų galima vadinti pastarojo meto socialiniu maru. Buvimas kitokiu garantuoja sunkią paauglystę, o gal net ir visą gyvenimą, tačiau pasaulyje kitoniškumas seniai pripažintas kaip viena didžiausių vertybių. Žmonės su kitokiu mąstymu diktuoja madas, kuria įrenginius, be kurių neįsivaizduojame savo kasdienybės ir valdo pasaulį, – sako G. Gurevičiūtė. – Tik parodydamas tikrąjį ir unikalų save gali pasiekti aukštumų ir būti pastebėtas itin konkurencingoje kasdienybėje. Tai patvirtina ir mūsų sutikti laidos herojai bei įspūdingos jų gyvenimo istorijos.“

Naujajame „Bus visko“ sezone bus galima pamatyti visko: nuo vaikystėje užguitos mergaitės, tapusios absoliučia mados ikona, iki didžiulės verslo imperijos vadovo, kuris vidury susirinkimo pradeda šokti.

Tūkstančiai „Bus visko“ įkvepiančių valandų – jau greitai per LNK.

Radijo, televizijos laidų vedėja, didžėja, renginių organizatorė, dizainerė Simona Albavičiūtė jos nepažįstantiems žmonėms neretai atrodo kitokia nei visi. Bet trisdešimtmetei neimponuoja tušti dalykai. Ji nėra ir banditė. Su tuo nieko bendro neturi jos slapyvardis – Simona Bandita.

– Radijas, televizija, įvairūs projektai, didžėjavimas, dizainas. Jaučiatės pasiekusi karjeros piką?

– Ne. Dabartinę situaciją vertinu ne kaip karjeros piką, bet kaip etapą, kuriame tiek daug darbo dar nesu turėjusi.

– Tai yra savęs ieškojimas, per kraštus besiveržiančios energijos išnaudojimas, noras viską patirti ar baimė likti vienai?

– Ne, ne, vienatvės baimės nėra. Naudojuosi situacija. Savaitgalį nedrybsau ant sofos, prie kompiuterio ar televizoriaus. Kartais dėl darbo keliuosi 5.30 val. ir dirbu iki vėlaus vakaro. Dabar toks laikas, kai reikia daug dirbti ir išnaudoti visas galimybes tam, kad po to galėčiau daugiau ilsėtis.

– Daugeliui Simona Bandita asocijuojasi su bandite. Žinau, kad daug ką gyvenime norinčios išbandyti Simonos pravardė gimė Vilniaus senamiestyje, po nakvynės pas Ugnę Skonsmanaitę.

– Taip, turėjau labai daug idėjų ir norėjau ryškaus personažo, kurio slapyvardis viską sujungtų. Neretai, kai žmonės dirba duetu, o po to pradeda savo solinę veiklą, juos vis dar vadina tos eksgrupės ar dueto nariu. Aš norėjau naujos pradžios. Tą rytą senamiestyje, kai pažadino automobilių gausmas, toptelėjo į galvą šis žodis, kurį, pakeitęs vieną raidę, pakoregavo kolega Orijus.

– Simona iš Pakruojo tapo Bandita iš Vilniaus. Ar žinote, kad vardo keitimas bioenergiškai keičia gyvenimą?

– Tikiu tais dalykais. Ir tai išties smarkiai pakeitė manąjį. Po septynerių metų darbo radijuje reikėjo apsispręsti, ar keisti darbo sritį. Išvažiavau į Afriką, rašiau dienoraštį,  bandžiau suprasti, ką moku ir noriu daryti.

– Kalbate apie kelionę į Ganą? Tai buvo bėgimas nuo savęs?

– Važiavau pakeisti aplinkos, nes tai – geriausias būdas suvokti, ko išties nori. Oro uoste Londone nusipirkau didelį sąsiuvinį ir nusprendžiau rašyti. Buvo minčių palikti radiją, tačiau tos kelionės metu supratau, kad nieko keisti nereikia, tiesiog reikia daryti kitokią, kupiną įspūdžių laidą ir drauge sujungti kitas man patinkančias veiklas.

– Koks ryškiausias šio dienoraščio įrašas?

– Prieš kelias dienas panorau rasti tą dienoraštį. Pamenu, kad buvo rašyta flomasteriu arba parkeriu, kai kur raštas išblukęs, sunkiai matomas. Nes rašydama daug laiko praleidau gamtoje, prieš saulę, paplūdimyje. Todėl kai kurie žodžiai tiesiog išdegė. Minčių buvo įvairių – dirbti dizaino srityje, kepti pyragus. Supratau, kad viską sujungs vienas žodis – Bandita.

– Kartais atrodo, kad gerai Pakruojyje besimokiusi, gerų tėvų, mokytojų, dukra savo gyvenimu tarsi maištauja prieš taisykles?

– Proveržių buvo visada. Iki 18 metų gyvenau su tėvais, namuose buvo labai daug taisyklių, kurias kartais sulaužydavau, nors, įvertinusi padarinius, dažnai to nedarydavau. Dabar nemaištauju. Man kaip tik atrodo, kad dabar gyvenu labai ramiai.

– Gal dar neatradote savęs? Žinote, ko atėjote į šį pasaulį?

– (Šypsosi) Aiškėja labai daug dalykų. Pastarieji penkeri metai buvo noras save pažinti, ir aš tai toliau darau. Tačiau į vieną klausimą atsakiau – mano pagrindinė sritis yra kūryba.

Per artėjančus metus viskas nusės, o peržengus 40 metų gali vėl keistis.

Po radijo laidos "SiSi" nusprendžiau, kad keičiuosi. Tada, išdirbusi eteryje septynerius metus, pajutau, kad nenoriu tuščiai kalbėti, noriu moralo. Pajutau didelę atsakomybę– manęs klausosi tiek daug vaikų. Todėl turiu jiems kažką svarbaus pasakyti.

– Ar nepernelyg skubate gyventi? Kalbate, kad po 40 metų viskas gali keistis, bet mes nežinome, kas bus rytoj.

– (Juokiasi) Žinau, kas bus rytoj. Daug susitikimų.

Sutinku, reikėtų šiek tiek daugiau laisvalaikio. Bet kas dirba mėgstamą darbą, dirba labai, labai daug. Taip, pavargstu, bet vieną dieną per savaitę skiriu poilsiui, pabūnu su šeima, nes didžiausia pramoga man – ramybė.

– Esate prisipažinusi, kad jūs šeimyniška, mokate gaminti valgį, labai mylite vaikus. Gal per dabartinius jūsų darbus vyrai susidaro kitokią nuomonę apie jus?

– Jei žvelgsi tik paviršutiniškai, matysi tik naktinius klubus. Bet yra daug žmonių, kurie žino, kokia yra Simona Albavičiūtė, ką ji myli, kokia ji yra namuose.

Nepulsiu pasakoti apie save, kad esu tokia ir tokia. Vienas žmogus man kartą pasakė: Simona, 85 proc. žmonių tikriausiai tavęs nesupranta, bet tie, kurie supranta, tu net neįsivaizduoji, kaip tave vertina. Ir man užtenka tų 15 proc.

– Kas jums yra gilūs dalykai? Apie ką prie arbatos ar kavos galėtumėte kalbėti iki išnaktų?

– Viskas prasideda nuo savęs pažinimo, sugebėjimo draugauti su savimi ir kontroliuoti save. Išmokau būti viena. Esu išgirdusi dar vieną  komentarą: "Man patinka, kad tu vaidini ekstravertę, bet iš tikrųjų esi intravertė." Tai priėmiau kaip komplimentą ir supratau, kad šis žmogus – vienas iš mano minėtųjų 15 proc. Juk ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

O apie ką galėčiau kalbėtis iki išnaktų? Keistas klausimas. Pokalbiai gali būti įvairūs – nuo rimtų gyvenimiškų situacijų iki penkių valandų trunkančio kvatojimo su drauge kepant bananų desertą. Labai mėgstu juoktis, tačiau galiu būti ir labai rimta. Man patinka įsigilinti į žmones ir į situaciją pažiūrėti iš jų pusės. Kažkada viešai nusistebėta, kad Simona tiek daug laiko leidžia, net atostogauja su mama. Žmonės per greitai padaro savo išvadas ir puola smerkti. Prieš ketverius metus mirė mano tėtis, todėl dar daugiau laiko skiriu mamai ir bent kartą per mėnesį pasimatau. Arba vykstu į Pakruojį, arba ji atvažiuoja pas mane, arba skrendame į Daniją pas mano seserį.

Neskubėkime daryti išvadų, geriau paanalizuokime, pabandykime suprasti kitus. Bet kokiu atveju, net ir be šio praradimo visada buvau arti šeimos ir jai skyriau daug dėmesio.

– Mes kažkam esame ir mokiniai, ir mokytojai. Ar jauniems žmonėms pristatomas tuščias, blizgantis pasaulis nėra iškreipta realybė? Tarkim,  jūsų laidos herojė, kuri pasakoja apie asmenukes ir giriasi botulino injekcijomis kas pusmetį?

– Nemanau, kad prisidedu prie blogo mokymo. Mano radijo laida turi moralą – būk smalsus, domėkis, skaityk, bandyk ir taip pažink save. Eteryje dalinuosi sėkmės istorijomis. Viena jų – apie KFC įkūrėją, kuriam tada buvo 63 metai, jis neturėjo nieko, tik baltą kostiumą ir puikų viščiuko receptą. Ir dvejus metus jį bandė kažkam parduoti. Daugiau nei tūkstantį kartų išgirstas "ne" jo nesustabdė. Ir ką mes turime šiandien? Vieną didžiausių tinklų pasaulyje. Nejaugi tai bloga įtaka?

Arba toji amerikietė iš Los Andželo – jaunųjų talentų medžiotoja. Tai jos gyvenimo istorija. Moralas? Nesvarbu, kur sėdi, mieste ar kaime, tu gali tapti interneto žvaigžde, pasaulis nesibaigia tavo vienkiemyje, tu gali rasti savo stipriąją pusę ir užsidirbti net būdamas savo kaime. O tai, kad ji leidosi botuliną, – jos gyvenimo istorija, kurią mes išklausėme.

– Mėgstate keliauti, aplankėte daug pasaulio kampelių. Kur dalis jūsų sielos?

– Dar nebuvau Pietų Amerikoje – tikiuosi, labai greitai ten nuvyksiu. Galėčiau gyventi visur. Keisčiausia, kad daugiausia, tačiau kartu ir mažiausiai patiko JAV. Po antros kelionės dar ryškiau užkliuvo žmonių netikrumas. Dar kartą norėčiau nuvažiuoti į Ganą – įsimintiniausia vieta. Nors kiekvienas vertiname pagal tuometę savo būseną.

– Pasiilgote Afrikos realizmo, natūralumo?

– Taip. Vykau pas žmogų, kuris turi stiprią gyvenimo filosofiją. Tai padarė didelį įspūdį ir paliko gilų pėdsaką. Ten nebuvo apsimetinėjimo, bandymų gražiau apsirengti. Buvau savimi, nors buvo sunku, reikėjo prisitaikyti prie kitokio mentaliteto. Iš pradžių buvo sunku suprasti, kas vyksta, išeiti iš savo komforto zonos. Tačiau susitaikiau su esama situacija, sužinojau daug dalykų ir smarkiai pasikeičiau.

– Šiam Ganos muzikantui jautėte meilę, aistrą?

– Ne, ne, ne.

– Esate kosmopolitė. Jums nesvarbu, kas būtų jūsų mylimasis – juodaodis iš Sudano, Islamo pasekėjas iš Irano ar indėnas iš Amazonės džiunglių.

– Ne, visai nesvarbu. Esu už toleranciją visomis prasmėmis. Esu už įdomius, savitus, spalvingus žmones.

– Kodėl Afrikoje buvo sunku būti savimi?

– Kita kultūra, mentalitetas. Be to, nuvykau į šeimą, kurios nepažinojau, o Emanuelį mačiau tik kartą gyvenime, nors bendravome labai ilgai. Kartais gali žmogų pažinoti seniai, bet jis neįkalbins kažkur važiuoti ar apsilankyti svečiuose, o kartais pajaučiu, kad galiu pasitikėti ir rasti bendrą kalbą. Jutau, kad jis nenuskriaus, kad turi kažką labai įdomus.

Ganą pasirinkau vietoj mano mėgstamo muzikos festivalio Meksikoje, kur būčiau patyrusi daug pramogų, įdomybių. Išvykau į Ganą, nors visi sakė: ką tu darai?! Bet tai  buvo teisingas sprendimas. Nors siautėjo maliarija...

– Vaistų negėrėte ir nesusirgote. Ir pajutote minties galią.

– Taip, taip... Galvojau, sergu, prakaitas ir šaltis mušė kartu. Emanuelis pasakė: tu sveika, tau nieko nėra. Galvok apie gražius dalykus ir pailsėk. Pridegiojo žvakių, atnešė vandens ir vaisių, o pats išėjo į studiją, palikęs mane gulėti kambaryje. Po poros valandų jau buvau sveika, maliarija taip ir nesusirgau.

Ten gyvenau su jo šeima. Afrikoje – poligamija, jis turi penkis vaikus nuo penkių skirtingų moterų. Gyvena su mama – buvusia prezidento patarėja. Labai rimta moteris.

Skurdžioje Ganoje Emanuelis gyvena dideliame, prabangiame name, važinėja prabangiu automobiliu, jo sesuo – Ganos televizijos žvaigždė. Su jais neįmanoma išeiti į gatvę – visi atpažįsta.

Jis Ganos herojus, kovoja už paprastų žmonių teises, atsisako materialių dalykų, gyvena paprasto Afrikos žmogaus gyvenimą, nors puikiai atrodo ir mėgsta gerus daiktus. Jis septynerius metus vaikšto be batų – pėdose visi organizmo taškai, kurie stimuliuojami apsaugo nuo ligų. Per tą laiką jis sirgo tik maliarija. Ir visur keliauja basas.

Patyriau daug gilių dalykų, apie kuriuos žinojau tik iš nuogirdų arba net nebuvau girdėjusi. Ganoje su jais susidūriau tiesiogiai ir, galiu teigti, išgyvenau virsmą.

– Virsmą? Kokia buvote iki to laiko?

– Išmokau valdyti mintis ir jaustis taip, kaip tą akimirką reikia jaustis. Išgyvenau ir tėčio mirtį, ir sirgau, bet toliau turėjau linksminti. Turiu savo principus, taisykles. Bet po tos kelionės supratau, kokia stipri minties galia, kas yra pozityvus mąstymas, supratau, kad galiu  nukreipti mintis tinkama linkme, išmokau nuo minties pasijusti geriau, nesusirgti. Pasidarė dar įdomiau, iš kur į tavo gyvenimą ateina vieni ar kiti žmonės. Kuo giliau lendi, tuo daugiau informacijos ateina.

– Turite atsakymą, iš kur žmones atėjo į šią žemę?

– Oi, jūs dar giliau klampinate... Skrisdama lėktuvu iš Los Andželo kažkodėl netyčia atsisėdau greta žmogaus, kurį, atrodo, pažinojau visą ar kelis savo gyvenimus. Nors tarp mūsų – 60 metų skirtumas.

– Gyvenime nėra atsitiktinumų?

– Taip, nėra. Ir tuo ne tik tikiu, bet ir žinau. Ir geri, ir blogi dalykai nutinka neatsitiktinai. Analizuok – kodėl?

– Televizija, radijas, didžėjaus pultas, jūsų garsiųjų kojinių ir skarelių kūrimas. Nuo ko  jūsų siela uždainuotų labiausiai?

– Hm. Nuo pianino skambesio gražioje žemės vietoje. Kur nors paplūdimyje arba ant kalno. O manęs grojančios klausytų mano šeima.

Nesu muziejų, istorijos gerbėja. Nebent istorija turi gerą siužetą. Man labai patinka gamta, muzika ir žmonės. Išbandau save, kai yra įvairios situacijos. Paskutinė – ilgai ieškotas vieno kūrinio autorius, į dainą įdėjęs saksofono partiją, kurią noriu išmokti. Pagaliau jis atsiliepė, todėl dainą išmoksiu groti gyvai, esu grojusi būgnais su gatvės muzikantais, grojau gitara, noriu vėl groti pianinu.

Man patinka natūralūs dalykai. Nuo gamtos, tikros odos iki muzikos garsų.

– Sau jau atsakėte į klausimą, kokią pamoką šiame gyvenime turi išmokti jūsų siela?

– Šiandien į šį klausimą atsakyti dar negaliu, nors kasdien kažką suprantu ir išmokstu.

– Mėgstate rašyti, kas šaus į galvą. Ką parašytumėte dabar, iškart po mūsų pokalbio?

– Šiandien dėkoju už kiekvieną situaciją. Labai, labai daug dirbu, pavargstu, kartais po sunkių savaitės darbų naktį važiuoju į kitą Lietuvos galą ir turiu groti, o ryte žinau, kad vėl laukia darbai. Bet kasdien dėkoju už visas galimybes.

– Tačiau basa dar nevaikščiojate? Labai sunku vaikščioti basomis betono džiunglėse?

– Ne, dar ne. Nors, jei negyvenčiau Lietuvoje, galėčiau vaikščioti. Afrikoje daug kur žmonės valgo rankomis – su tuo susidūriau pirmą kartą. Iš pradžių bijojau, kai vietiniai kalbindavo taip valgyti, atmesdavau pasiūlymą. Bet po to suvokiau – esu svečias, tai jų šalis, jų kultūra, turiu ją įsileisti, nes aš čia atvažiavau. Ir atsivėrus viskas pasikeitė. Pasidarė gera ir lengva. Supratau, kaip vienu sakiniu galiu gražiai atsakyti, neįskaudinti, kad būtų gera ir jam, ir man. Supratau, kad galima bendrauti atvira širdimi, valgyti rankomis ir lakstyti basai.

Jau labai greitai Kalėdiniai rūpesčiai girnapusės svoriu prispaus daugelio pečius. Ką dovanoti brangiausiems, artimiausiems žmonėms? Ir kaip susikurti šventę sau? Dovana be konkurencijos ir kontraindikacijų – kelionės. Kaip kad juokiasi televizijos ir radijo laidų vedėja Simona Albavičiūtė-Bandita, gavus kelionę tikrai nereikia ieškoti mandagaus veido dėkojant už dovaną. Tad belieka išsiaiškinti, kaip tokią dovaną – kelionę - padaryti ne tik smagią, bet ir įperkamą kuo daugiau žmonių.

1. Dovanokite lėktuvo bilietus. Kelionė – neabejotinai puiki dovana, tačiau jei suma už poilsinį ar pažintinį kelialapį – iš fantastikos srities, visuomet galima apsiriboti tik skrydžio bilietais. Taip ir padovanosite kelionės bei gero laiko pradžią, ir sykiu padengsite dalį keliausiančiojo išlaidų.

„Pavyzdžiui, jei turite draugę, kurios simpatija gyvena Amsterdame, tai jau vien bilietai į šį miestą bus puiki dovana. O ką nuveikti ir kur apsistoti nuvykus, manau, draugė lengvai sugalvos pati“, - sakė televizijos kelionių laidos „Bus visko“ viena iš vedėjų S. Albavičiūtė.

2. Rinkitės trumpas keliones. Net ir kelios dienos svetur suteiks įspūdžių ir atitrauks nuo įprastų rutinų. „Žinoma, kadangi tokia dovana kažkiek įpareigoja ir patį jos gavėją, geriausia įteikti neilgą savaitgalio išvyką – taip mažiau rizikuosite sujaukti kažkieno planus, - sakė psichologė, organizacijų konsultantė ir universiteto lektorė Aistė Mažeikienė. - Dovanojant kelionę, ypač jei dovanos gavėjui tai – staigmena, patartina vengti tokių skrydžių laikų, dėl kurių žmogui teks imtis atostogas. Išimtis galėtų būti nebent didelės piniginės vertės kelionė, pavyzdžiui, į Tailandą, visa šeima. Tačiau tokiu atveju reikėtų rinktis kuo tolimesnę kelionės datą, mažiausiai – po 6 mėnesių ar net vienerių metų nuo bilietų įteikimo“.

3 Pasirūpinkite dovana iš anksto. „Pavyzdžiui, šiuo metu į populiarius Europos ar Skandinavijos šalių miestus galima rasti pigių skrydžių ir už 10 eurų, - sakė kelionių specialistė Rasa Levickaitė. – Tiesa, sudėjus aptarnavimo, oro uostų ir kitus mokesčius, kaina kiek padidėja. Tačiau ir 40 eurų už bilietus į abi puses, pvz., į Liverpulį Didžiojoje Britanijoje, Milaną Italijoje ar Frankfurtą Vokietijoje – ne pernelyg kišenę draskanti suma, tiesa?“

4. Keliaukite kartu. Įgiję kelionės bilietus ne tik kitam, bet ir sau, įteiktos dovanos nauda mėgausitės ir džiaugdamiesi dėl kito, ir dėl savęs. „Kai mokame ir už savo kelionės bilietą, dovanos kaina automatiškai tampa tarsi mažesnė ar apskritai greičiau pasimiršta, nes juk ir patys laukiame kelionės ir pozityvios mintys nustelbia liūdesį dėl išsiskyrimo su pinigais“, - sakė A. Mažeikienė.

Tiesa, jei prie lėktuvo bilieto dovanos dar pridedate ir jūsų paties kompaniją, psichologė patarė būti objektyviems ir sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar žmogus, kuriam planuojate padovanoti antrą savo bilieto pusę ir tikrųjų norės keliauti kartu ir ar jis – ta kompanija, su kuria kelias dienas jausitės gerai patys? Nes kelionė - tai, dažniausiai, buvimas kartu.

Pavyzdžiui, S. Albavičiūtė dažnai savo kelionių kompanjone renkasi mamą. Mama ir dukra kartu keliavo į Barseloną, Maltą, Tenerifę. „Mamai esu dovanojusi keliones įvairiomis progomis – per Motinos dieną, per Kalėdas, per gimtadienį... Kai tik matau, kad yra galimybė, būtinai kur nors keliaujame. Labai gaila, kad nenufilmavau to momento, kai mama dovanų gavo kelionę į Barseloną – po mano pasakojimų apie šį miestą ji labai norėjo jį pamatyti... Kai dovanojate kelionę, reiktų pagalvoti, kur tas žmogus iš tikrųjų norėtų nukeliauti“, - patarė Simona.

5. Dovanai susidėkite drauge. Jei metai sukasi per greit ir kalėdinės dovanos atrodo netekę prasmės, dovanojimo džiaugsmą galima susigrąžinti padidinus dovanos vertę. Pavyzdžiui, užuot teikę vieniems mielus, o kitiems – bereikalingai dulkes namie renkančius niekučius, dovaną galima įteikti tik vienam žmogui iš visos kompanijos, žinoma, visiems prie tos dovanos prisidėjus. Tada ir dovana - įspūdingesnė, o kai ji – tik viena, išvengiama bereikalingo stumdymosi prieššventiniu periodu parduotuvėse.   

„Kartą, prieš vieną gimtadienį, esu pasakiusi draugams, kad geriausia dovana man būtų kelionė į Barseloną. Buvau joje jau daugiau nei 10 kartų ir tai – ne pabaiga. Buvau labai laiminga per gimtadienį gavusi lėktuvo bilietus! Kelionę dovanų esu gavusi ne kartą“, - pasakojo Simona.

6. Keliaukite didesniu būriu. Kalėdos – tai dalijimosi šventė. Tad kuo didesniu būriu švęsite, tuo daugiau pozityvumo bus išdalinta. Lygiai taip pat ir keliauti didesniu būriu yra smagiau. Žinoma, visuomet yra tokių kelionių, į kurias geriausia vykti tik dviese ar net vienam, ir visuomet yra tokių žmonių, kuriems išbūti didesnėje kompanijoje ilgesnį laiką yra sunku. Vis dėlto sėkmės atveju tokios kelionės ypač smagios ir suvienijančios - kiek primena gyvenimą komunoje su mums brangiais, mums patinkančiais žmonėmis.

„Jei vis dėlto baiminatės ilgesnį laiką likti be galimybės pabūti vienam, rinkitės trumpą savaitgalio kelionę – taip ir sumokėsite mažiau, ir ištverti nuolatinę kompaniją bus lengviau“, - patarė psichologė.

„Pačios Kalėdos nėra tinkamiausias metas kelionėms. Bilietai paprastai būna brangūs, sunku gauti viešbučius. O štai pošventinis periodas – sausis, vasaris leis pakeliauti pigiau. Lėktuvų, viešbučių ir paslaugų kainos būna mažesnės, vietos gyventojai - jau išleidę pinigus, todėl keliautojai – ypač laukiami“, - sakė R. Levickaitė.

7. Padovanokite kelionę sau. „Tiesa, planuojantiems keliones iš anksto ar storesnės piniginės savininkams šventinis periodas keliauti yra itin parankus dėl susilpnėjusios darbinės aplinkos. Būna daugiau laisvadienių, žmonės užsiėmę šventėmis, todėl rimti sprendimai priimami arba gerokai prieš šventes, arba jau atidedami į kitus metus. Tad daug kas pasinaudoja šiuo ne itin darbingu periodu ir iškeliauja. „Nes ir kitais metais vėl reikės daug kūrybinių ir fizinių jėgų, o jų neįgyjama prie šventinių stalų, kompiuterio ar televizoriaus ekranų“, - sakė A. Mažeikienė.

Asmenine patirtimi pasidalijusi psichologė sakė, jog dar prieš 6 metus visa A. Mažeikienės šeima yra nutarusi per žiemos šventes keliauti. „Jei kelionė per Kalėdas atrodo brangus malonumas, tiesiog paskaičiuokite, kiek pinigų išleisite dovanoms, kurios greitai nugula tolimiausiose namų lentynose, šventiniam stalui, namų puošimui, vizitams į svečius. Dar pridėkime sąskaitas už sporto klubus, kurių prireiks tilpti į mėgstamus džinsus po rymojimo prie šventinių stalų ir „sąmatą“ palyginkite su kelionės kaina, - šventės receptu dalijosi A. Mažeikienė. – O pasirinkus kelionę per šventes, viskas jau dažniausiai būna paruošta: laukia išpuoštos miestų aikštės, vyksta daugybė nemokamų šventinių renginių, tad ir bilietais į koncertus ar teatrus rūpintis nereikės“.

Artėjant šventiniam periodui, kelionę geriausia dovana laiko ir S. Albavičiūtė: „Dovanoju keliones ir kitiems, ir sau – vos tik atsiranda papildomų pinigų. Manau, kad joks daiktas negali atpirkti kelionių įspūdžių. Visada sakau, kad geriausia dovana – padovanoti įspūdžius, prisiminimus ir į tokią dovaną – kelionę – visa tai telpa“, - sakė S. Albavičiūtė. Mergina sakė svajojanti apie Meksiką, Tibetą.

JAV rengdamos siužetus LNK laidai „Bus visko“, Gintarė Gurevičiūtė ir Simona Albavičiūtė apsilankė sėkmingiausios visų laikų lietuvių kilmės Holivudo aktorės Rūtos Lee namuose. Garsioji moteris ne tik prisiminė prieš keletą metų gautą garbingąjį įvertinimą – savo vardo žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje, bet ir kitas malonias karjeros akimirkas bei pažintis su garsiausiais pasaulio žmonėmis – tokiais kaip Frankas Sinatra.

„Rūta Lee – be galo žavinga moteris, svajoju senatvėje spinduliuoti tokia charizma, jaunyste ir meile gyvenimui. Jos istorija be galo įkvepianti. Iš lietuvių pabėgėlių šeimos kilusi mergina siekė savo svajonės ir visiškų atsitiktinumų dėka tapo garsia aktore. Jei nebūtų atėjusi į F. Sinatros koncertą, nebūtų pakviesta į jo namus žiūrėti filmo, nebūtų gavusi didelio vaidmens, pakeitusio jos visą karjerą. Jei nebūtų vėlavęs lėktuvas, ji nebūtų sutikusi žmogaus, kuris gavo vietą lėktuve šalia savo būsimos žmonos, šiandien ji nesimėgautų keturiasdešimčia bendro gyvenimo metų santuokoje. Gyvenimas yra nuostabus žaidimas ir Rūtos istorija primena, kad negalima jo švaistyti, turim keliauti, bendrauti, siekti savo svajonių. Kai apima niūrios mintys, prisimenu šią nuostabią moterį ir iškart pasidaro šviesiau“, – sako istoriją apie R. Lee šį sekmadienio vakarą laidoje „Bus visko“ papasakosianti G. Gurevičiūtė.

Rodydama savo prabangius namus, R. Lee prasitarė, kam paliks visą savo turtą po mirties. Deja, pora taip ir nesusilaukė bendrų vaikų, tačiau yra giminaitė Marytė, kurią garsioji aktorė vadina savo dukra. Kas ji tokia, kaip Rūta susipažino su dabartiniu savo vyru ir kokiomis mintimis gyvena dabar, sulauksi aštuoniasdešimties, paaiškės jau šį sekmadienį 16 val. laidoje „Bus visko“ per LNK