Šiaurės Sumatros provincijoje esančio ugnikalnio išsiveržimas truko apie 12 minučių, pranešė vietos geologijos agentūra.

„Vulkaninė medžiaga pasiekė 4 500 metrų aukštį ; [išsiveržimas] tęsėsi gana ilgai“, – naujienų agentūrai AFP sakė šios agentūros stebėsenos posto Sinabunge vadovas Armenas Putra.

Agentūros paskelbtoje nuotraukoje matyti tirštų tamsių dūmų stulpas, kylantis iš kraterio.

Kaip pranešama, pelenų ir dūmų debesys nuslinko apie kilometrą nuo viršukalnės.

Evakuacija nebuvo paskelbta, nes vulkaninė medžiaga nepasiekė artimiausių kaimų. Taip pat nebuvo pranešimų apie kokius nors sutrikdytus lėktuvų skrydžius.

Tačiau tarnybos paragino žmones vengti būti arčiau kaip 5 km nuo kraterio. Ši zona jau daug metų negyvenama, ugnikalniui suaktyvėjus.

2 460 metrų aukščio Sinabungas šimtmečius snaudė, bet 2010 metais nubudo. Per tą išsiveržimą žuvo du žmonės.

Jis vėl išsiveržė 2013 metais ir nuo to laiko išliko itin aktyvus.

Per 2014 metų išsiveržimą žuvo mažiausiai 16 žmonių, o 2016 metais išsiveržimas nusinešė septynias žmonių gyvybes.

Daugiau kaip iš 17 tūkst. salų sudaryta Indonezija turi beveik 130 veikiančių ugnikalnių.

Šalis patenka į Ramiojo vandenyno „ugnies žiedą“ – tektoninių plokščių susidūrimo zoną, pasižyminčią dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu.

Po ankstesnių ugnikalnio išsiveržimų netoli jo buvę kaimai yra perkelti, todėl dabar nauja evakuacija nevykdoma, apie nukentėjusius žmones nepranešama. Žmonėms patariama laikytis mažiausiai 5 km atstumu nuo išsiveržusio Sinabungo kraterio ir saugotis krintančių pelenų bei vulkaninių medžiagų nuošliaužų.

Sinabungo aktyvumas didėja; pastarąją savaitę buvo užregistruota bent 15 mažesnių išsiveržimų, sakė ugnikalnio stebėsenos posto pareigūnas Armenas Putra.

„Išsiveržimo tikimybė didelė... Artimiausioje ateityje bus daugiau išsiveržimų“, – sakė jis.

Sinabungas yra tarp aktyviausių ugnikalnių Indonezijoje; per pastaruosius kelerius metus maždaug 30 tūkst. žmonių turėjo palikti netoli šio kalno esančius namus.

Iš viso šalyje yra daugiau kaip 120 veikiančių ugnikalnių. Indonezija priklauso Ramiojo vandenyno „ugnies žiedo“ sričiai, pasižyminčiai aktyvia seismine ir vulkanine veikla.

Dėl ugnikalnio išsiveržimo, išprovokavusio nerimą dėl galimų lavos srautų, buvo paskelbtas įspėjimas lėktuvams. 

Tai buvo bent aštuntas Sinabungo išsiveržimas per trumpesnį nei savaitės laikotarpį. Pranešimų apie nukentėjusius žmones ar rimtesnę žalą negauta.

Pareigūnai paskelbė įspėjimą virš to rajono skrendantiems lėktuvams. 

Pastarąjį kartą gyvybių pareikalavęs Sinabungo išsiveržimas įvyko 2016-aisiais. Tąsyk žuvo septyni žmonės. 

„Gali būti daugiau išsiveržimų, todėl oro bendrovių prašoma būti budriomis“, – sakė Nacionalinės nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros atstovas spaudai Raditya Jati (Raditija Džatis).

Kraterio grėsmės lygis išlieka antras pagal pavojingumą.

R. Jati sakė, kad pareigūnai aplink Sinabungą penkių kilometrų spinduliu nustatė zoną, į kurią draudžiama patekti, taip pat įspėjo apie galimus lavos srautus.

„Vietos gyventojams patariama išėjus iš namų dėvėti kaukes, kad išvengtų ugnikalnio pelenų poveikio sveikatai“, – pridūrė jis. 

Pirmadienį Sinabungas išspjovė iki 5 km aukščio pelenų debesį. Kelis kaimus, nutolusius nuo kraterio iki 20 km, užklojo storas pelenų sluoksnis. Prieš tai ugnikalnis buvo išsiveržęs savaitgalį.  

Per pastaruosius kelerius metus šio ugnikalnio išsiveržimai priversdavo evakuotis apie 30 tūkst. žmonių.

Sinabungas, vienas iš dviejų šiuo metu Indonezijoje besiveržiančių ugnikalnių, snaudė keturis šimtmečius iki 2010 metų, kai per sprogstamą išsiveržimą žuvo du žmonės. Kelerius metus snaudęs jis vėl išsiveržė 2013-aisias ir nuo tada yra labai aktyvus.  

2014 metais Sinabungo išsiveržimas pareikalavo 16 žmonių gyvybių.

2018 metų pabaigoje įvykęs tarp Javos ir Sumatros salų esančio kito ugnikalnio įsiveržimas sukėlė povandeninę nuošliaužą ir cunamį, nusinešusį daugiau kaip 400 gyvybių.  

Šioje Pietryčių Azijos valstybėje, turinčioje daugiau kaip 17 tūkst. salų, yra beveik 130 veikiančių ugnikalnių.

Indonezija priklauso Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“ – aktyvia seismine ir vulkanine veikla pasižyminčiai zonai, kur susiduria tektoninės plokštės.

Prieš išsiveržimą ir po jo darytose nuotraukose matyti, kad kalno viršūnėje trūksta didžiulio gabalo, pranešė Indonezijos Vulkanologijos ir geologinių pavojų mažinimo centras.

Vulkanologas Devy Kamilas Syahbana (Devis Kamilas Sjahbana) antradienį sakė, kad dingusio gabalo - lavos kupolo - tūris buvo mažiausiai 1,6 mln. kub. metrų.

Šiaurės Sumatroje esantis ugnikalnis po keturis šimtmečius trukusio snaudulio atsibudo 2010-aisiais. Tąsyk per išsiveržimą žuvo du žmonės. Kitas Sinabungo išsiveržimas 2014 metais nusinešė 16 gyvybių, o 2016 metais žuvo septyni žmonės.

Vėl jis išsiveržė pirmadienį, kai išspjovė didžiulį pelenų stulpą, o vulkano šlaitais iki 4,9 km nuo kraterio nusirito įkaitusių pelenų debesys.

Į dangų išmesti vulkaniniai pelenai pasiekė Lhoksemavės miestą už daugiau kaip 260 km į šiaurės vakarus.

Žmonės per šį incidentą nenukentėjo. Filmuotoje medžiagoje matyti vaikai, bėgantys iš mokyklos netoli uždraustos zonos aplink ugnikalnį, fone į dangų kylant pelenų stulpui.

Sinabungas yra vienas iš daugiau nei 120 veikiančių ugnikalnių Indonezijoje.

Indonezija patenka į vadinamąjį Ramiojo vandenyno ugnies žiedą, pasižymintį dideliu tektoniniu aktyvumu, todėl šalyje dažni žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.

Per pirmadienį ryte įvykusį išsiveržimą žmonės nenukentėjo, informavo Nacionalinė stichinių nelaimių padarinių likvidavimo agentūra.

Sinabungas, vienas iš trijų šiuo metu besiveržiančių Indonezijos ugnikalnių, po keturis šimtmečius trukusio snaudulio atsibudo 2010-aisiais. Tąsyk per išsiveržimą žuvo du žmonės.

Kitas Sinabungo išsiveržimas 2014 metais nusinešė 16 gyvybių, o 2016 metais žuvo septyni žmonės.

Nacionalinė stichinių nelaimių padarinių likvidavimo agentūros atstovas spaudai Sutopo Purwo Nugroho (Sutopas Purvas Nugrohas) sakė, kad per pastarąjį įsiveržimą išspjauti įkaitusių pelenų debesys nukeliavo 4 900 metrų pietų kryptimi.

Australijos Darvino mieste veikiantis regioninis vulkaninių pelenų patariamasis centras paskelbė „raudonąjį įspėjimą“ oro bendrovėms.

Pastaraisiais metais dėl Sinabungo aktyvumo savo namus buvo priversti palikti 30 tūkst. jo apylinkėse gyvenusių žmonių.

Sinabungas yra vienas iš daugiau nei 120 veikiančių ugnikalnių Indonezijoje.

Indonezija patenka į vadinamąjį Ramiojo vandenyno ugnies žiedą, pasižymintį dideliu tektoniniu aktyvumu, todėl čia dažni žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.

Pastarosiomis dienomis Sumatros saloje esantis Sinabungo ugnikalnis jau ne kartą išsiveržė, o jo išmesti įkaitusių dujų debesys kilo į 3 km aukštį, pranešė stichinių nelaimių valdymo agentūra.

Pelenų debesis užtemdė dangų Šiaurės Sumatros provincijoje, bet vienos netoli ugnikalnio esančios mokyklos vaikai tebežaidė lauke.

Vietos pareigūnai tvirtino, kad šiai mokyklai pavojus negresia, nes ji nepatenka į 7 km spindulio zoną, kurioje draudžiama lankytis.

Nuo 2013 metų Sinabungo ugnikalnio išsiveržimai tęsiasi beveik nepaliaujamai.

Aplinkinių kaimų gyventojai irgi jau pripratę prie savo neramaus kaimyno. Prasidėjus vulkaninių pelenų lietui jie tiesiog užsideda kaukes ir eina apsipirkti arba rūpintis savo pasėliais.

Pastaraisiais metais iš Sinabungo apylinkių evakuota per 2 tūkst. šeimų. Daugelis jų ilgą laiką praleido laikinose prieglaudose ir artimiausiu laiku bus perkeltos į naujus kaimus.

Apie 400 metų snaudęs Sinabungas 2010-aisiais pirmąkart audringai nubudo. Po to išsiveržimo ugnikalnis trejus metus ramiai kaupė jėgas, o vėliau prasidėjo iki šiol trunkanti išsiveržimų virtinė.

Pernai gegužę vienas Sinabungo išsiveržimas pareikalavo septynių žmonių gyvybių. 2014-ųjų vasarį per išsiveržimą žuvo 16 žmonių.

Vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui priklausanti Indonezija turi apie 130 ugnikalnių.

Vakarų Indonezijoje ketvirtadienį išsiveržė vienas ugnikalnis, kuris išspjovė aukštą pelenų stulpą, kai aplinkinių kaimų gyventojai buvo pradėję grįžti namo po ankstesnio išsiveržimo prieš kelias savaites, pranešė pareigūnai.

Per sprogimą Sinabungo ugnikalnyje, esančiame Šiaurės Sumatros provincijoje, pelenų stulpas pakilo į trijų kilometrų aukštį. tačiau kol kas negauta jokių pranešimų apie nukentėjusius žmones arba padarytą žalą, sakė Nacionalinės stichinių nelaimių grėsmės mažinimo ir valdymo tarybos atstovas Sutopo Purwo Nugroho (Sutopas Purvas Nugrohas).

Pasak jo, kaimus, ūkius ir medžius aplink 2 600 metrų aukščio griaudėjantį kalną padengė storas pelenų sluoksnis, o pareigūnai evakavo daugiau nei 3,3 tūkst. žmonių. Dauguma jų gyvena dviejuose kaimuose, esančiuose arčiau nei už trijų kilometrų nuo ugnikalnio Karo rajone.

Lava iš kraterio nesiliejo, o ant šlaitų neįvyko nuošliaužų ir griūčių. Aplinkiniams miesteliams ir kaimams pavojus negrėsė, tačiau pareigūnai perspėjo turistus laikytis atokiai nuo pavojingos zonos 1,5 kilometro spinduliu aplink kraterį, sakė S.P.Nugroho said.

Praeitą mėnesį daugiau nei 15 tūkst. žmonių buvo priversti evakuotis, kai pabudo ši trejus metus snaudęs ugnikalnis, išmetęs pelenų ir dūmų debesį, o ant jo šlaitų įsiplieskus gaisrams.

Paskutinis didelis Sinabungo išsiveržimas įvyko 2010 metų rugpjūtį ir rugsėjį, kai ugnikalnis pabudo po beveik 100 metų ramybės – tąsyk žuvo du žmonės, o dar 30 tūkst. gyventojų evakavosi. Tas išsiveržimas mokslininkams buvo netikėtas, nes kalnas maždaug keturis šimtmečius nerodė beveik jokios vulkaninės veiklos.

Sinabungas yra vienas iš daugiau nei 120 veikiančių ugnikalnių Indonezijoje. Ši salų valstybė yra vadinamajame Ramiojo vandenyno ugnies žiede, kuriame dažnai vyksta žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.