Šaknys – padalijime
Ilgalaikė įtampa tarp Indijos ir Pakistano pradėjo kauptis Kašmyro pasienio regione. Ši Himalajuose esanti teritorija yra padalyta ir valdoma tiek indų, tiek pakistaniečių, tačiau abi šalys norėtų visą Kašmyrą susigrąžinti į savo įtakos sferas.
Šių metų pradžioje ginčijamoje teritorijoje teroristinis išpuolis lėmė rimčiausias karines eskalacijas per daugiau nei dešimtmetį, o šie įvykiai situaciją regione stebinčius ekspertus privertė sunerimti dėl abiejų branduolinių ginklų turinčių valstybių potencialios rimtesnės konfrontacijos.
Visai neseniai paskelbta SIPRI ataskaita atkreipė dėmesį į tai, kad bendras branduolinių užtaisų skaičius pasaulyje per pastaruosius metus sumažėjo, tačiau mums žinomos devynios barnduolinės valstybės modernizavo savo arsenalus. Kai kurios iš jų – būtent Pakistanas, Indija, Kinija – net padidino.
Žvelgiant retrospektyviai, susidaro įspūdis, kad branduolinė Pakistano politika buvo sukurta lyg atsakas galingesnės kaimynės Indijos ambicijoms. Politologai teigia, kad, norint suvokti Indijos ir Pakistano priešpriešą, reikėtų žvelgti į 1947 m. Tais metais britams padalijus Indiją buvo sukurtos nepriklausomos Indijos ir Pakistano tautos. Tada viskas ir prasidėjo.
Religija ir karai
Šį padalijimą daugiausia lėmė religija: Pakistanas tapo daugiausia musulmonišku, o Indija liko daugiausia induistine valstybe.
Naujų sienų atsiradimas pakeitė 14 mln. žmonių gyvenimus ir sukėlė smurtą tarp įvairių sektų, kurių tuo metu netrūko. Kovose žuvo 1 mln. žmonių, nuo to laiko abi šalys kovojo trijuose pagrindiniuose karuose – du iš jų vyko būtent padalytame Kašmyre.
Šiandien Indiją ir Pakistaną skiria 740 km de facto siena, vadinama kontrolės linija. Tai viena iš labiausiai militarizuotų zonų pasaulyje. Pati Kašmyro teritorija yra beveik tokio pat dydžio kaip ir Jungtinė Karalystė.
Pakistano lyderiai visada matė Indiją kaip egzistencinę grėsmę, o kai kurie tiki teorijomis, kad Indija tikisi pakeisti nusistovėjusias sienas – žinoma, savo naudai.
Pati Indija teigia, kad Pakistanas teikia karinę parama teroristams, kurie smūgiuoja jos teritorijoje.
Teroristų rėmėjai?
Kad Pakistanas remia terorizmą, tvirtina ir JAV. Amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas 2018 m. nesuteikė anksčiau žadėtos 2 mlrd. JAV dolerių paramos, kuri buvo skirta Pakistano saugumo srities vystymui, sakydamas, kad ši šalis suteikė prieglobstį teroristams. Pastaruosius, Jungtinių Valstijų teigimu, jų kariai medžioja Afganistane – taip pat ir Talibano sukilėlius.
"Lashkar-e-Taiba" grupuotės lyderiai, atsakingi už 2008 m. surengtus mirtinus išpuolius Mumbajuje, taip pat gyvena Pakistane, kaip ir 2011 m. sučiuptas ir nukautas buvęs "Al-Qaeda" vadovas Osama bin Ladenas.
Dabartinis Pakistano ministras pirmininkas, buvusi kriketo žvaigždė Imranas Khanas pažadėjo kovoti su karinėmis grupėmis, iš kurių kai kurios, pavyzdžiui, "Haqqani" tinklas, devintajame dešimtmetyje išaugo iš JAV remiamos kovos prieš sovietus Afganistane.
Tačiau Pakistano generolai kaltinami netiesioginiu Indijos karių persekiojimu. Manoma, kad taip šalis bando užkirsti kelią Afganistanui papulti į Indijos įtakos sferą. Mintis, kad Pakistanas gali būti apsuptas Indijos įtakos, jam kelia paniką.
Didžiosios pasaulio galybės JAV ir Kinija palaikymą konkuruojančioms šalims dalija savaip. Indija pastaraisiais metais akivaizdžiai priartėjo prie JAV, nors neseniai D.Trumpas ir piktinosi, kad Indija nesąžiningai padidino muitus daugybei amerikietiškų prekių.
JAV atidžiai stebi augančią Kinijos įtaką Azijoje, o Pakistanas tapo vienu didžiausių Pekino inciatyvos "Vienas diržas, vienas kelias" naudos gavėjų, pritraukęs apie 60 mlrd. JAV dolerių investicijų, įskaitant Pakistano administruojamo Kašmyro dalį.
Branduolinės varžybos
Pakistano kaiminystėje – Iranas, kuris šiomis dienomis pliekiasi su JAV, jau minėtos Kinija, Indija ir Afganistanas. Šiose šalyse apstu skirtingų saugumo problemų, todėl Pakistano branduolinis arsenalas ir doktrina nuolat kinta – kaip teigia šalis, kad atitiktų kintančias grėsmes.
Šiuo metu Pakistanas bando sukurti savo branduolinę triadą, kad šis arsenalas būtų atsparus ir pajėgus suduoti reikiamą atsaką.
Šalies branduolinė programa vystytis pradėjo praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, pirmosiomis šalies varžybų su Indija dienomis. Tuometinis prezidentas Zulfikar Ali Bhutto 1965 m. viešai pareiškė: "Jei Indija sukurs bombą, mes valgysime žolę ar lapus, netgi alksime, bet mes pasigaminsime saviškę."
Branduolinė programa tapo dar svarbesniu prioritetu po to, kai, įsikišus Indijai, 1971 m. rytų Pakistanas atsiskyrė ir tapo Bangladešu. Ekspertai mano, kad žeminantis teritorijos praradimas daug daugiau nei pranešimai, kad Indija intensyviai ruošėsi branduoliniams bandymams, paspartino Pakistano branduolinę programą.
1974 m. Indija išbandė savo pirmąją bombą. Ją pavadino "Besišypsančiu Buda". Ilgai ruošęsis šiam žingsniui 1998 m. savo pirmąją bombą išbandė ir Pakistanas.
Griežta apsauga
Šiandien ekspertai teigia, kad Pakistano branduolinės atsargos nuolat auga. 1998 m. buvo apskaičiuota, kad šalis turi nuo penkių iki dvidešimt penkių branduolinių ginklų, priklausomai nuo to, kiek prisodrinto urano telpa į kiekvieną bombą.
Vienintelės musulmoniškos šalies pasaulyje, kuri turi branduolinius ginklus, kontrolė priklauso valstybiniam karinių strateginių planų skyriui.
2015 m. Carnegie tarptautinis taikos fondas ir Stimsono centras įvertino, kad ši šalis kasmet gali pasigaminti dvidešimt prietaisų, o tai, be esamo atsargų skaičiaus, gali Pakistaną greitai paversti trečia pagal dydį branduolinės energijos valstybe pasaulyje. Tačiau ne visi stebėtojai sutinka su tokiais skaičiavimais ir sako, kad šalis artimiausioje ateityje gali sukurti 40 ar 50 dislokuojamų kovinių galvučių.
Vienintelės musulmoniškos šalies pasaulyje, kuri turi branduolinius ginklus, kontrolė priklauso valstybiniam karinių strateginių planų skyriui. Arsenalas daugiausiai saugomas Pandžabo provincijoje, o 10 tūkst. Pakistano karių ir žvalgybos darbuotojų saugo šiuos ginklus.
Pakistanas teigia, kad ginklus būtų galima panaudoti tik žinant atitinkamą kodą ir visiškai užkertant kelią nesąžiningiems panaudojimo scenarijams. Tai Pakistanas nuolat tvirtina, atsakydamas į tarptautinės bendruomenės susirūpinimą, kad branduolinius ginklus galėtų perimti teroristinės organizacijos, pavyzdžiui, šalyje aktyviai veikiantis Talibanas.
Augančios ambicijos
SIPRI ataskaitoje sakoma, kad Pakistanas turi 150–160 branduolinių ginklų, galinčių taikinius pasiekti oru ar sausuma. Šalis ir toliau sodrina uraną kariniams tikslams, o jo bendras atsargų kiekis 2014 m. buvo 2,7–3,5 t.
Pakistanas turi ilgesnio nuotolio branduolinius ginklus, tokius kaip "Shaheen 3" raketas. Tai branduolinio ginklo tipo raketa, galinti pasiekti Indijos Andamano salas netoli Pietryčių Azijos.
Toje pačioje SIPRI ataskaitoje rašoma, kad Indija turi 130–140 branduolinių ginklų arsenalą. Manoma, kad Indijos branduoliniai ginklai pagaminti plutonio pagrindu. Apskaičiuota, kad 2015 m. Indijos ginkluotės plutonio atsargos galėjo svyruoti nuo 570 iki 600 kg.
Ši šalis neslepia planų statyti šešis greitai besiplečiančius reaktorius, kurie gerokai padidins plutonio pagrindu grįstų ginklų gamybos pajėgumus.
Praėjusiais metais pradėjo veikti ir Indijos branduolinis balistinių raketų povandeninis laivas "INS Arihant". Dabar indai gali paleisti branduolinius ginklus tiek sausuma, tiek oru, tiek jūra.
Valstybė taip pat kuria ilgo nuotolio balistines raketas, kurios gali pasiekti taikinius, pavyzdžiui, visoje Kinijoje.
Kas pultų pirmas?
Indija vadovaujasi politika nesinaudoti branduoliniais ginklais pirmai, o tai reiškia, kad ji pasižada niekada nepulti pirma – nebent suduoti atsakomuosius smūgius, kurie atbaidytų užpuoliką.
Tačiau Pakistanas nepatvirtina savo branduolinių ginklų politikos nepulti pirmam. Daugybė kitų šios šalies doktrinos detalių nežinomos.
Vašingtone įsikūrusios Amerikos mokslininkų federacijos vyresnysis specialistas Ankit Panda mano, kad, kalbant apie abiejų šalių branduolinius pajėgumus, svarbu suprasti, kad abi šalys viena kitą laiko pažeidžiamomis.
"Tai reiškia, kad branduolinis konfliktas Pietų Azijoje būtų pražūtingas. Šalys gali smūgiuoti viena kitos pagrindiniams urbanistiniams centrams", – priduria jis.
Šalys gali smūgiuoti viena kitos pagrindiniams urbanistiniams centrams.
Mokslo darbuotoja Grace Liu iš James Martino centro, kuris specializuojasi branduolinio ginklo neplatinimo studijų srityje, mano, kad, susidarius aplinkybėms, vis dėlto Pakistanas pirmasis suduotų branduolinį smūgį Indijai. Nepaisant to, kad šalis kuria įvaizdį, jog branduolinės politikos plėtrą vykdo tik dėl Indijos atgrasymo.
Tačiau reikia pastebėti, kad pats Pakistanas niekada viešai neatskleidė savo pozicijos.
Kai kurie ekspertai sako, kad net jei ir Indija deklaruoja, jog nepradėtų puolimo pirma, niekas nežino, kaip, susiklosčius aplinkybėms, gali keistis šalies retorika. Pasak analitikų, situaciją galima sukonstruoti ir taip, kad viskas atrodytų lyg atsakas į provokaciją.
Nusiginklavimas lėtėja, modernizacija greitėja
Šiaurės Korėja gąsdina pasaulį savo branduoliniais bandymais, tačiau, SIPRI skaičiavimais, ši šalis teturi 20–30 branduolinių ginklų. Pakistano arsenalas – daugiau nei septynis kartus didesnis.
Rusija ir JAV vis dar turi didžiausias pasaulyje branduolinių ginklų atsargas: kartu sudėjus abi šalys turi daugiau nei 90 proc. viso pasaulio branduolinių ginklų.
2019 m. pradžioje visos devynios žinomos branduolinės valstybės – JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistnas, Izraelis, Šiaurės Korėja – turėjo iš viso apie 13 865 branduolinius ginklus.
Nors didžiosios branduolinės valstybės vis labiau nusiginkluoja, palyginti su praėjusiu dešimtmečiu šis procesas lėtėja.
2010 m. JAV ir Rusija pasirašė Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį. Ji numato abiejų šalių dislokuojamų kovinių galvučių didžiausio skaičiaus apribojimą, taip pat yra susijusi su pasenusių Šaltojo karo laikų ginklų utilizavimu. Tačiau SIPRI atkreipia dėmesį, kad START sutartis nuo 2021 m. nebegalios ir tada situacija gali pasikeisti.
SIPRI neslepia susirūpinimo ir dėl kai kurių branduolinių valstybių skaidrumo trūkumo ir riboto informavimo apie tam tikras branduolinių ginklų ar jų testavimo detales.
Be to, valstybės juda link savo branduolinių arsenalų modernizavimo. Tai įrodo 2018 m. JAV Gynybos departamento parengti naujų branduolinių ginklų ir jau esamų modifikavimo planai. Karo strategai deda pastangas, kad šie ginklai galėtų suvaidinti išplėstinius karinius vaidmenis ir įgyvendintų platesnio masto misijas.
Kitų valstybių branduoliniai arsenalai yra gerokai mažesni, tačiau visos jos rengia arba jau diegia naujas ginklų sistemas arba bent jau paskelbė apie savo ketinimą tai padaryti.
Šalys branduolinius ginklus kuria prisodrinto urano arba plutonio pagrindu.
