Skalbyklos technologas išgyveno tris infarktus – tai ir paskatino jį domėtis, kas galėtų pacientams padėti laiku atkreipti dėmesį į savo sveikatos būklę ir kreiptis į gydymo įstaigą. „Pirmą kartą aš nesupratau, kad man – infarktas, o į gydytojus kreipiausi tik tada, kai jaučiausi jau visiškai prastai,  – atvirauja vyras. – Sunku suprasti, ar jau reikia kreiptis pagalbos, nes širdies skausmas ir rankų tirpimas gali pranešti ir apie kitą ligą. Kol žmogus dvejoja, laikas, per kurį būtų galima jį išgelbėti, senka.“

Norėdamas padėti kitiems atpažįstant pirmuosius infarkto simptomus, Gediminas sugalvojo marškinėlius, kuriuose įmontuotas kardiografas. „Šis prietaisas ištisą parą fiksuoja informaciją apie paciento širdies veiklą ir elektrokardiografijos duomenis, kurie siunčiami į gydytojo kardiologo kompiuterį. Gydytojas nuotoliniu būdu mato šią informaciją ir pastebėjęs pakitimus, gali pacientą laiku paraginti kuo greičiau vykti į ligoninę“, – pasakoja dr. G. Mikulėnas.

Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius mano, kad marškinėliai – paprastas ir patogus būdas, leidžiantis nuolat stebėti ir vertinti pacientų širdies būklę. „Dalis pacientų gali nejausti ūminio prieširdžių virpėjimo. Kartais šie sutrikimai būna trumpalaikiai ir savaime praeinantys, o tai sunkina gydytojų kardiologų darbą nustatant teisingą diagnozę, – sako profesorius. – Nediagnozuotas ir tinkamai negydomas ūminis prieširdžių virpėjimas ne tik blogina pacientų savijautą ir fizinę būklę, bet ir lemia insulto ar infarkto išsivystymą.“

Tikimasi, kad marškinėliai, fiksuojantys pacientų širdies darbą, leis sutaupyti laiko tiek gydytojams, tiek pacientams. „Nors šie marškinėliai dar laukia išsamaus vertinimo, ar yra tinkami stebėti pacientų širdies veiklą, džiaugčiausi, jei ateityje jie prisidėtų prie pacientų sveikatos išsaugojimo ir realiu laiku suteiktų svarbią informaciją gydytojams“, – teigia Gediminas.

„Neabejoju, kad išmanieji marškinėliai galėtų būti medicininis proveržis ir įrankis, leidžiantis nuotoliniu būdu įvertinti ir sukaupti duomenis apie paciento širdies ritmą. Tai padėtų lengviau diagnozuoti įvairius širdies ritmo sutrikimus“, – antrina prof. R. Kubilius.

Dr. G. Mikulėnas neslepia, kad kuriant tokius marškinėlius reikėjo suderinti net kelias skirtingas sritis. „Dvejus metus internete rinkau informaciją apie naujausius išradimus, galinčius fiksuoti širdies darbą. Kadangi esu pabaigęs taikomosios matematikos studijas, reikėjo tik prisiminti, kaip apdorojami įvairūs signalai, – apie iššūkius kalba Gediminas. – Vėliau reikėjo parinkti tinkamą tekstilę, o aš kelis metus buvau Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos narys, todėl pravertė ir ten įgyta patirtis.“

Šiuo metu marškinėliai jau visiškai sukurti, o Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba patvirtino, kad į juos įmontuoti įrenginiai yra saugūs ir tinkami naudoti. Gediminas teigia, kad sulaukus įvertinimo, ar šie marškinėliai gali būti naudojami sekant pacientų širdies veiklą, beliks išradimą užregistruoti kaip medicininį įrenginį.

Pasiimkite vartojamus vaistus

Keliavimas žmonėms suteikia gerų emocijų, o tai savaime teigiamai veikia širdį. Tačiau, anot VUL Santaros klinikų gydytojos-kardiologės docentės daktarės Jolitos Badarienės, jeigu sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, būtinai įvertinkite savo būklę. Anot ekspertės, pavyzdžiui, jei pacientas turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, prieš leidžiantis į kelionę visų pirma prireiks jį sureguliuoti.

„Jei spaudimas 180 ir 100 gyvsidabrio stulpelio milimetrų (mmHg) arba 180 ir 90 mmHg, tai žmogus turėtų kreiptis į gydytoją, kuris paskirs gydymą ir tik vykstant gydymui pacientas galės keliauti su savimi pasiimdamas vartojamus vaistus ir, jei įmanoma, kraujospūdžio matavimo aparatą. Jei spaudimas bus sureguliuotas, kelionėje pacientai turėtų jaustis visiškai gerai“, – sako gydytoja-kardiologė.

Prisiminkite, kad nėra ribojimų, draudžiančių rankiniame bagaže vežti medikamentus. Dėmesys atkreipiamas tik į skysčio pavidalo vaistus. Tačiau, jeigu skysti vaistai jums yra gyvybiškai svarbūs vartoti kelionės metu, tokiu atveju nebus taikomi rankiniame bagaže gabenamų skysčių ribojimo reikalavimai ir vaistų nereikės pakuoti kartu su kitais skysčiais į 1 l talpos maišelį. Einant pro aviacijos saugumo patikrą, šiuos vaistus reikės atskirai pateikti patikrinti darbuotojui. Tokių vaistų kiekis lagamine nėra ribojamas. Tiesa, norint pagrįsti vaistų reikalingumą, rekomenduotina turėti reikalingiausių vaistų receptų kopijas.

Gydytoja J. Badarienė tvirtina, kad paskirtų vaistų vartojimas keliaujant būtinas ir praeityje patyrus miokardo infarktą. Ji atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai svečioje šalyje tikėdamiesi pailsėti ir patirti gerų emocijų, kai kurie pacientai nusprendžia širdžiai skirtus vaistus palikti namuose, taip darydami didelę klaidą.

Dar vienas iššūkis, kuriam derėtų pasiruošti – širdies ritmo sutrikimai, ypač, jei keliautojas jais skundėsi dar iki kelionės. Tokiu atveju, jei laukia ilgesnė išvyka, keliautojui gali būti rekomenduota pradėti gerti vaistus ir keliauti tik sureguliavus ritmą. Tad šiuo atveju taip pat rekomenduotina konsultacija ir padėties įvertinimas su šeimos gydytoju arba kardiologu.

Ką daryti ištikus miokardo infarktui?

Ūminiai atvejai, kai kelionės metu žmonės patiria miokardo infarktą – išskirtinės ir labai retai pasitaikančios situacijos, tačiau gydytoja J. Badarienė tvirtina, kad praktikoje tokių atsitikimų būna. Tiesa, laiku aptikus, ūminės ligos galima išvengti. Pajutus stiprius skausmus krūtinėje arba įvykus miokardo infarktui, būtina kuo greičiau kreiptis į specialistus arba į greitosios pagalbos gydytojus.

Jeigu nemalonius širdies simptomus pajautėte būdami oro uoste, atminkite, kad visada galite kreiptis į aptarnaujantį personalą, o lėktuve – į įgulą. Darbuotojai skubiai reaguos į situaciją ir priims reikalingus sprendimus.

Oro uostuose – širdies defibriliatoriai

Lietuvos oro uostų Keleivių patirties skyriaus vadovė Rasa Petraitienė primena, kad visuose šalies oro uostuose keleiviams yra pasiekiami širdies defibriliatoriai, juos rasti nesudėtinga, nes jie yra specialiai pažymėti tiek įrengimo vietose, tiek oro uostų planuose. Aparatai yra įrengti šalia aviacijos saugumo patikros postų. Vilniaus oro uoste papildomas defibriliatorius yra ir ne Šengeno sektoriuje, iškart už pasų kontrolės postų. 

Lėktuve, kurio patalpa kondicionuojama, netenkama daugiau skysčių, tad vandenį reikėtų gerti nuolatos.

„Naudotis defibriliatoriais nėra sudėtinga, nes įrašyta programa žingsnis po žingsnio paaiškina, ką reikia daryti. Kaip elgtis, ištikus tokio pobūdžio sudėtingoms situacijoms yra apmokyti ir Lietuvos oro uostų darbuotojai“, – sako R. Petraitienė.

Svarbu prisiminti, kad žmogui pasijutus blogai, aplinkiniai taip pat turi sureaguoti nedelsiant ir kuo greičiau informuoti oro uosto darbuotojus. Kol bus atneštas širdies defibriliatorius ir atvyks profesionali medikų pagalba, blogai pasijutusio žmogaus negalima palikti vieno. Jį reikia skubiai paguldyti ant kieto pagrindo ir atlikti išorinį širdies masažą – apatiniame krūtinkaulio trečdalyje per minutę padaryti apie šimtą gilių paspaudimų. Po efektyvaus išorinio širdies masažo gali atsigauti smegenys ir kiti organai, žmogui gali būti išsaugota gyvybė.

Gerkite vandens, venkite alkoholio

Visgi, jei širdis sveika arba jei keliautojas kaip paskirta vartoja vaistus, širdies darbas neturėtų išsiderinti. Tačiau keliaudami visada galite pasirūpinti, kad širdžiai būtų sukurtos geros sąlygos, ypač, jei laukia ilgas, daugiau nei 4-ias valandas trunkantis skrydis ar jei stipriai keisis paros režimas – diena keis naktį ir atvirkščiai.

„Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims keliaujant lėktuvu nerekomenduojama gerti alkoholio. Pirmenybė teikiama arbatai ar vandeniui. Lėktuve, kurio patalpa kondicionuojama, netenkama daugiau skysčių, tad vandenį reikėtų gerti nuolatos“, – pataria J. Badarienė.

Beje, keliautojai, išvykstantys iš sostinės oro vartų, savo asmenines gertuves ar buteliukus gali pripildyti vandeniu. „Sostinės oro uoste veikia trys nemokamo geriamojo vandens stotelės. Dvi Šengeno ir viena – ne Šengeno zonoje“, – primena Lietuvos oro uostų atstovė R. Petraitienė.

Išlikite aktyvūs

„Kelionės metu pacientams taip pat patarčiau kiek įmanoma laikytis subalansuoto režimo. Palaikykite fizinį aktyvumą, nepraleiskite progos pasivaikščioti. Tik pajuskite savo ribas. Jei per dieną savo šalyje nueinate 5 km, tai 30 km svečioje šalyje gali būti per daug, galite pradėti justi dusulį“, – atkreipia dėmesį VUL Santaros klinikų gydytoja-kardiologė docentė daktarė J. Badarienė.

Kad ir kokia intensyvi kelionė jūsų lauktų, prisiminkite, kad sveikata – pati svarbiausia, todėl skirkite pakankamai laiko poilsiui ir miegui. Kiek įmanoma keliaudami palaikykite įprastą gyvenimo ritmą, kurį turėjote ir Lietuvoje. 

1. Širdies ligomis serga tik vyresnio amžiaus žmonės

Daugelis mano, kad savo sveikata reikia susirūpinti tik sulaukus pensinio amžiaus. Bet širdies ligos neatsiranda staiga, kaip gripas, o vystosi veikiant rizikos veiksniams dešimtis metų, kol žmonės yra aktyvūs ir darbingi, bet nepaiso sveikos gyvensenos principų. Ilgalaikių nematomų procesų pasekmė – širdies ligų pasireiškimas (kartais tai staigios mirtys) brandžiame amžiuje. Be to, širdies problemos būna įgimtos arba atsiranda gimimo metu, o jauniems žmonėms širdies sutrikimai gali išsivystyti dėl nutukimo ar antro tipo diabeto. Dabar šie ir kiti rizikos veiksniai tampa vis dažnesne problema net ir jauname amžiuje.

2. Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyrai

Vienas iš mitų, kad moterims susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis mažesnė tikimybė nei vyrams. Deja, širdies ligų rizika moterims gerokai padidėja po menopauzės. Higienos instituto duomenimis, 2017 m. širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 proc. vyrų ir net 63,4 proc. moterų mirčių. Taigi, svarbiausias moterų priešas – širdies ligos. Dabar stebima tendencija, kad šių ligų rizikos amžius kasmet jaunėja.

3. Normalu turėti aukštą kraujo spaudimą, jei esi vyresnis

Kraujospūdžio svyravimas yra normalus dalykas, o kuo žmogus vyresnio amžiaus, tuo labiau kraujo spaudimas linkęs pakilti. Tačiau tokia tendencija nereiškia, kad tai yra gerai širdžiai – aukštas kraujo spaudimas vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes iš pradžių galima ir nejausti jokių požymių. Vyresniems žmonėms padidintas kraujospūdis toks pat kenksmingas kaip jaunesniems. Senstant kraujagyslių sienelės praranda elastingumą, tampa standesnės, todėl aukštas kraujo spaudimas – hipertenzija – gerokai padidina insulto bei infarkto riziką. Vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų nuolat matuoti kraujospūdį ir jį koreguoti.

4. Cholesterolio kiekis gali padidėti tik senatvėje

„Man nereikia tikrintis cholesterolio kiekio kraujyje, nes esu jaunas“, – taip mano dažnas. Tačiau medikai rekomenduoja pradėti tikrinti cholesterolio kiekį jau nuo 20 metų amžiaus ir kartoti kas penkerius metus. Rekomenduojama pradėti tikrintis dar anksčiau, jei jūsų artimieji sirgo širdies ligomis – jums didesnė rizika susirgti jaunesniame amžiuje. Cholesterolis reikalingas žmogaus organizmui, tačiau didelė jo koncentracija kraujyje užkemša kraujagysles. Ir nors prevencija – sveika mityba ir judėjimas – itin svarbu, tačiau, jau turint didesnį nei nustatyta norma cholesterolio kiekį kraujyje, kol kas vieninteliai vaistai – statinai – padeda reguliuoti jo lygį, nekenkdami kitiems organams. Šie vaistai sumažina cholesterolio kiekį kraujyje ir dažnai išgelbėja gyvybę.

5. Statinai gali sukelti diabetą

Amerikos medikų asociacijos tyrimų duomenimis, žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, statinai teikia netgi daugiausiai naudos. Jie mažina širdies priepuolio, insulto ir mirties riziką, kurią diabetikai turi kur kas didesnę. Nors statinai kartais gali padidinti cukraus kiekį kraujyje, vis dėlto bendra jų teikiama nauda tai kompensuoja. Jei sergate diabetu ir vartojate statinus, stebėkite savo cukraus kiekį, sutvarkykite mitybą ir reguliariai mankštinkitės.

6. Jei širdies ligos paveldimos, jų negalima kontroliuoti

Jei širdies ligomis yra sirgusi ne viena karta šeimoje, rizika jomis sirgti ir jums iš tiesų didesnė. Tačiau tai nereiškia, kad negalite nieko padaryti, kad užkirstumėte ligai kelią. Su gydytojo pagalba kontroliuokite cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, sveikai maitinkitės, valdykite kraujo spaudimą ir svorį, gyvenkite aktyvų gyvenimo būdą ir nerūkykite. Svarbu ne tik laikytis šių nurodymų, bet ir reguliariai tikrintis sveikatą – prevencija padės sumažinti širdies ligų riziką ir laiku imtis atitinkamų priemonių. Pasinaudokite Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių prevencijos programa, kuri apima 40–55 m. vyrus ir 45–60 m. moteris.

7. Statinai gali sukelti raumenų skausmus

Statinai pasaulyje vartojami nuo 1988 metų. Per daugiau nei 30 metų su statinais buvo atlikta daug įvairiausių tyrimų, kurie parodė kad statinai sumažina miokardo infarkto ir staigios mirties riziką. Ir tik labai mažai daliai pacientų jie sukėlė minimalius šalutinius poveikius (pvz., raumenų skausmus). Dauguma tyrimų rodo, kad tik itin nedidelis pacientų skaičius iš tikrųjų nustoja vartoti statinus dėl šalutinio jų poveikio. Dažniau pasitaiko, kad žmogus, pasiskaitęs vaisto informacinį lapelį, pradeda lyg jausti šalutinį vaisto poveikį, nors iš tikro šalutinio poveikio nėra. Tai vadinama nocebo efektu. Todėl svarbu neapsigauti ir nenutraukti vaisto vartojimo savarankiškai, neprarasti efektyvios apsaugos nuo mirtinų ligų. Visais iškylančiais klausimais reikėtų pasitarti su gydytoju.

Šie ir daugelis kitų mitų, kuriais vis dar tikima, yra rimta kliūtis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai bei gydymui Lietuvoje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pirmiausia turėtume pasikliauti gydytojo nuomone, o ne mitais ar nuogirdomis, ypač kai tai susiję su sveikata ir gyvybe.