„Parlamentas... smerkia ir pripažįsta genocidą, kurį XX amžiaus pradžioje armėnų atžvilgiu įvykdė Osmanų valstybė“, – pažymima parlamento pareiškime.

Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu.

Armėnų genocidą jau yra pripažinusios apie tris dešimtis valstybių.

Turkija griežtai neigia kaltinimus genocidu ir sako, kad per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo tiek armėnų, tiek turkų. Be to, Ankara aukų skaičių vertina šimtais tūkstančių.

Pastarosiomis savaitėmis Ankaros ir Damasko santykiuose tvyro įtampa dėl abiejų šalių kruvinų susirėmimų šiaurės vakarų Sirijoje per kuriuos, pasak Ankaros, žuvo 14 turkų karių.

Rusijos remiamos Sirijos vyriausybės pajėgos nuo gruodžio suintensyvino paskutinės opozicijos tvirtovės bombardavimą šiaurės vakarų Sirijoje, kur Ankara teikia paramą sukilėliams ir yra dislokavusi savo karių.

Dėl Idlibe, kur dominuoja džihadistai, vykdomo intensyvaus puolimo savo namus paliko beveik 700 tūkst. žmonių ir patraukė link Turkijos, skelbia Jungtinės Tautos.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį pagrasino smogti  Sirijos vyriausybės pajėgoms „visur“, jeigu turkų kariai vėl bus atakuojami.

Damaskas atsakė, kad jis yra „atitrūkęs nuo realybės“.

Turkija drauge su jos remiamomis pajėgomis atliko tris operacijas Sirijoje prieš džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ (IS) ir kurdų kovotojus, kuriuos Ankara laiko „teroristais“.

Po paskutinio įsiveržimo Turkija įsteigė vadinamąją „saugumo zoną“ – 120 kilometrų ilgio juostą Sirijos teritorijoje palei pietinę savo sieną.

Beveik 30 pasaulio valstybių parlamentai yra priėmę įstatymus ar rezoliucijas dėl armėnų genocido pripažinimo.

JAV Kongresas gruodį pripažino šias masines žudynes genocidu, tuo supykdydamas Turkiją. Tuo metu prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) administracija pareiškė su tuo nesutinkanti.

Per rinkimus, kuriuos Sirijos opozicija vadino „farsu“, prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) judėjimas „Baath“ ir jo sąjungininkės, susibūrę į „Nacionalinės vienybės“ koaliciją, pasiekė daugelio lauktą pergalę ir gavo 200 iš 250 vietų parlamente.

Sirijos nacionalinė rinkimų komisija paskelbė pavardes visų kandidatų, kurie gavo vietas per balandžio 13-osios balsavimą, pranešė Sirijos valstybinė naujienų agentūra SANA.

Laimėjo visi 200 kandidatų iš „Nacionalinės vienybės“ sąrašo.

„Iš 8 834 994 rinkėjų savo balsus atidavė daugiau kaip 5 milijonai“, – sakė komisijos pirmininkas Hishamas al Shaaras (Hišamas Šaaras).

Iš pradžių dalyvauti rinkimuose siekė rekordiškai daug kandidatų – 11 341.

Apie 3,5 tūkst. kandidatų liko šiose lenktynėse, o kiti pasitraukė, „sakydami, kad neturi jokių galimybių laimėti“, anksčiau žurnalistams sakė H.al Shaaras

„Baath“ Siriją griežta ranka valdė pastaruosius penkis dešimtmečius.

Trečiadienio balsavimas yra antri parlamento rinkimai nuo karo pradžios 2011 metais, bet Jungtinės Tautos (JT) sako, kad šių rinkimų nepripažins.

Vyriausybės kontroliuojamose teritorijose, apimančiose apie trečdalį šalies ploto, gyvena apie 60 proc. Sirijos žmonių.

Jose vykęs balsavimas sutapo su JT palaikomų taikos derybų Ženevoje antrojo rato pradžia. Per tas derybas siekiama užbaigti jau penkerius metus besitęsiantį konfliktą, o B.al Assado politinė ateitis yra vienas iš labiausiai ginčijamų klausimų.