Ir dėl erkių

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Hospitalizacijos klinikos Palangoje Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje per parą sulaukiama iki 60 žmonių, tarp jų – ir vaikai.

Pasak Bendrosios terapijos skyriaus vedėjos Laimutės Ežerinskienės, šią vasarą poilsiautojai į ligoninę labai dažnai kreipiasi dėl širšių, bičių ar vapsų įkandimų ir jų sukeltų alerginių reakcijų.

„Ledai, vaisiai, saldūs gėrimai vilioja bites ir širšes. Į paliktą atidarytą tarą įskrenda širšė, sugelia burnos ertmę, nosies sritį ar net galvą. Įgėlus vabzdžiams dalį žmonių ištinka alerginės reakcijos. Kai kuriems – labai stiprios, įvyksta anafilaksinis šokas. Įgelta vieta gali stipriai ištinti, skaudėti“, – pasakojo gydytoja, pasak kurios, per dieną į ligoninę kreipiasi 6–8 vabzdžių sugelti asmenys.

L. Ežerinskienė pastebėjo, kad nemažai žmonių į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvykta dėl erkių įkandimo.

Vyrauja traumos

Medikės teigimu, į ligoninę kurorto gyventojai ir svečiai dažnai atvyksta patyrę įvairių traumų. Kreipiamasi tiek dėl paprasčiausių nubrozdinimų, sumušimų, patempimų, tiek dėl rimtų sužalojimų, skeveldrinių lūžių.

„Traumos – kurorto specifika. Poilsiautojai susižaloja važiuodami paspirtukais, riedučiais ar dviračiais, šokinėdami ant batutų ar mėgaudamiesi vandenlenčių sportu. Kai kurie jūroje niksteli koją ar pajūryje užlipa ant stiklų. Pasitaiko ir galvos traumų, smegenų sutrenkimų ar sukrėtimų. Dalis traumas patyrusių – neblaivūs asmenys“, – vardijo L. Ežerinskienė.

Specialistė pastebėjo, kad Palangoje žmonės neretai persistengia mėgaudamiesi saule. Dėl to kiekvieną vasarą į ligoninę plūsta žmonės, patyrę odos nudegimų ar šilumos smūgį.

Paūmėja lėtinės ligos

Nemažai poilsiautojų skubios pagalbos į pajūrio medikus kreipiasi dėl paūmėjusių lėtinių ligų ir negalavimų: hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo, kuriuos provokuoja karščiai.

„Atostogų metu gali paūmėti lėtinės ligos. Pasitaiko, kai žmonės, atvažiavę ilsėtis, taip atsipalaiduoja, kad net pamiršta išgerti vartojamus ir būtinus vaistus, nesilaiko savo gydytojų nurodymų, režimo. Dėl to dažnai sulaukiame pacientų, besiskundžiančių širdies ritmo sutrikimais, hipertenzija, stenokardija, patyrusių infarktą ir insultą“, – pastebėjo L. Ežerinskienė.

Pateikė rekomendacijas

Bendrosios terapijos skyriaus vedėjos teigimu, ypač pavojingos sveikatai kaitrios vasaros dienos. Medikė karščiui jautriems žmonėms pataria vengti saulėkaitos aktyviausiu jos metu – 11–15 val. rekomenduoja būti pavėsyje, vartoti daug skysčių (geriausiai – geriamojo vandens, vengti alkoholio ir kofeino), vengti didelio fizinio krūvio, prisidengti galvą apdangalais ir nepamiršti naudoti apsauginio kremo, rengtis šviesiais, laisvais drabužiais.

„Dirbdami, sportuodami per karščius dvigubai apkrauname širdį ir tai nepraeina be padarinių. Karštis veikia iš lėto ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje“, – pastebi specialistė.

Ūmi alerginė reakcija

Įgėlus vabzdžiui, paprastai oda nežymiai parausta. Tokią vietą užtenka pašaldyti. Jei žmogus alergiškas, patariama suvartoti ir vaistų nuo alergijos. Didžiausias pavojus iškyla tada, kai žmogų ištinka anafilaksinis šokas. Tai ūmi perteklinė imuninės sistemos reakcija į alergenus: vabzdžių nuodus, taip pat ir į maisto produktus, vaistus, žiedadulkes ar net lateksą. Kauno klinikų vaikų alergologė docentė Jolanta Kudzytė skiria keturias sistemas, kurias pažeidžia anafilaksinis šokas: širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo bei odos.

Ištikus tokiai alerginei reakcijai, visų pirma rekomenduojama susileisti adrenalino dozę, o tik tada kviesti greitąją pagalbą. Anksčiau šiai procedūrai atlikti reikėdavo vaistu užpildytos ampulės, kurią nulaužus, turinys supilamas į insulino švirkštą. Gydytoja J.Kudzytė ramina, kad šiandien jau galima įsigyti specialų adrenalinu užpildytą prietaisą, kurį rekomenduojama leisti į vidurinio šlaunies trečdalio išorinio paviršiaus raumenis. Paprastai šis vaistas yra receptinis, tačiau jei žmogus anksčiau patyrė anafilaksinį šoką ir pateikia gydytojo pažymą, jam adrenalino švirkštas yra išrašomas ir kompensuojamas.

Visada po ranka

Gydytoja įspėja, kad širšių sezono metu stipriai alergiškiems žmonėms šis prietaisas turi būti visuomet po ranka.

Adrenalino reikėtų nelaikyti šaldytuve ar automobilyje, būtina saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir didelių temperatūros svyravimų. Optimali jo aplinkos temperatūra turėtų būti nuo 15 ºC iki 30 ºC. Pasibaigus galiojimui ar netinkamai laikant, vaistas gali tapti rožinės spalvos ar paruduoti. Jam pakeitus spalvą, naudoti nerekomenduojama.

Jei pajutote bent kelis anafilaksinio šoko simptomus ir skubiai atvykote į gydymo įstaigą – pasielgėte teisingai.

Suleidus švirkštą adrenalino, kol laukiama greitosios pagalbos, žmogų reikia paguldyti į horizontalią padėtį ir šiek tiek kilstelėti jo kojas, o pykinant – paversti ant šono. Atsiradus dusuliui – nedelsiant pradėti gaivinti.

Gydytoja teigia, kad vyresnio amžiaus ar astma sergantys asmenys labiausiai rizikuoja patirti anafilaksinį šoką. Vaikams stipri alerginė reakcija nuo vabzdžių pasireiškia retai, didesnis priešas – maistas. Nuo jo mažamečius anafilaksinis šokas ištinka gerokai dažniau.

Alergijos simptomai dažniausiai atsiranda praėjus pusvalandžiui, rečiau – po keleto valandų nuo įgėlimo, tačiau būna atvejų, kai šokas ištinka praėjus parai. Pavėluota organizmo reakcija yra taip pat pavojinga, tačiau jos simptomai gali būti ne tokie ryškūs.

Išvengti padeda imunoterapija

Pasak J.Kudzytės, vienas naujausių būdų, padedantis išvengti anafilaksinio šoko, – imunoterapija. Tai yra gydymas, sukeliantis toleranciją nuodams alergiškam asmeniui ir sumažinantis sisteminių reakcijų riziką po vabzdžio įgėlimo. Organizmas pripranta prie tam tikro alergeno ir nustoja į jį reaguoti neteisingai. Imunoterapija trunka keletą metų, tačiau gydytoja tikina, kad po jų alergiškas žmogus gali lengviau atsikvėpti – jam anafilaksinis šokas nebegresia. Deja, kol kas šis metodas Lietuvoje nėra kompensuojamas.

Alergologės teigimu, nėra pastebėta, kad per pastaruosius metus daugėtų alergiškų žmonių. Tačiau kiekvieno sezono metu gydytojai dažnai sulaukia pacientų, kurie po įgėlimo skuba į gydymo įstaigą, nes nežino, kaip tinkamai elgtis. J.Kudzytė tikina: "Jei pajutote bent kelis anafilaksinio šoko simptomus ir skubiai atvykote į gydymo įstaigą – pasielgėte teisingai."

Ištikus anafilaksiniam šokui, pasireiškia šie simptomai:

• Sloga, čiaudulys.

• Kūno niežėjimas, dilgelinė, odos patinimas ar paraudimas.

• Kosėjimas, skausmas krūtinės plote.

• Silpnumo jausmas, galvos svaigimas, alpulys.

• Oro trūkumas, bronchų spazmai.

• Pagreitėjęs širdies ritmas ir žemas kraujospūdis.

• Ištinusios ar niežtinčios lūpos, kaklas, nosis ir gerklė.

• Vėmimas, viduriavimas, mėšlungis.